Įdomus ne tik pats atvirlaiškis, bet ir su juo susijusi istorija.

Dabar sunku įsivaizduoti, kad atvirukas su Gedimino pilies bokštu ir kalnu (fotografas L.Borodulinas) galėjo būti išleistas 100 tūkst. egz. tiražu. Būtent tokiu tiražu šį atviruką 1956 m. išspausdino laikraščio "Pravda" Maskvoje spaustuvė.

"Šio atvirlaiškio oficiali kaina – 20 kapeikų, tačiau dabar jis man tūkstantį kartų brangesnis, – tvirtino A.Semaška. – Ir ne vien dėl išsaugoto 60 metų senumo Gedimino kalno, apaugusio vešliais medžiais, vaizdo ar spalvingo gėlyno jo papėdėje. Man šis atvirukas primena 1948 m. kelionę į Sibirą su mama. Toje kelionėje aš supažindinau mamą su savo būsimu patėviu, kuriam vėliau ir buvo parašytas šis atvirlaiškis."

Pasak A.Semaškos, kelionėje į Sibirą jam tebuvo devyneri metukai. Vienoje geležinkelio stotelėje jis, pajudėjus traukiniui, liko vagone vienas, be mamos.

"Aš maniau, kad mama atsiliko nuo traukinio, kai kažkur užtruko išlipusi atsinešti vandens. Aš juk nežinojau, kad traukinį lydėjęs konvojus akylai stebėjo tremtinius – jie negalėjo niekur dingti be pėdsakų. Pasirodo, mama įšoko ne į mūsiškį, o kitą jau pajudėjusio traukinio vagoną. Atsimenu, labai išsigandau likęs vienas be mamos, bet gan greitai pajutau stiprias rankas, apkabinusias mano pečius. Tai buvo kartu su mumis vagone važiavęs tremtinys. Jis tyliai man pasakė, kad nepaliksiąs manęs vieno, bet kitoje traukinių stotelėje į vagoną įlipo mama. Mano džiaugsmui nebuvo ribų. Prabėgus daugeliui metų supratau – tai aš supažindinau mamą su savo būsimu patėviu. Tai jam, Alfonsui Diečkui, į Sibirą kažkokio V. rašytą atvirlaiškį aš saugau iki šių dienų. Šis atvirlaiškis man primena ne tik Sibirą, pažintį su būsimu patėviu, bet ir dabar visiems aktualią Gedimino kalno problemą", – sakė A.Semaška.