Pakaunės gyventojai spėjo, kaip rajono veidą keičia ES pinigai. Ne tik gražėja aplinka, bet ir atsiranda erdvių poilsiui, atnaujinamos mokyklos, sudaromos sąlygos pritraukti privačias investicijas.

Darbus tęs toliau

"Vienas ES finansinis laikotarpis baigėsi ir didieji projektai juda pabaigos link, bet jau intensyviai ruošiamės naujiems darbams ir projektams, tikėdamiesi finansavimo iš naujosios 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė.

Pasak jo, nemažai darbų šiemet dar reikia nuveikti ir įgyvendinant didžiausius Kauno rajone tęstinius projektus Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), Raudondvario dvare.
"LEZ teritorijoje dabar svarbiausia pasirūpinti infrastruktūros įrengimu: keliais, apšvietimu, vandentvarka ir nuotekomis, kad paruoštoje teritorijoje investuotojai galėtų iš karto pradėti statyti gamyklą ar tai, ko jiems reikia. Taip bus pritraukiamos ir Lietuvos, ir užsienio investicijos į Kauno rajoną. Tai vienas didžiausių ES finansuojamų objektų", – dėstė A.Pupalė. Dalis vandentvarkos darbų jau atlikta, liko sutvarkyti dokumentus, tačiau veikti tikrai dar yra ką.

Vis gražėjantis ir Kauno rajono pasididžiavimu jau spėjęs tapti Raudondvario dvaro kompleksas šiemet žengs dar kelis žingsnius pirmyn. Šią vasarą turėtų būti užbaigtas įrengti Menų inkubatorius, ruošiamasi gražinti dvaro aplinką – sutvarkyti ir atnaujinti dvaro parką, teritoriją juosiančią tvorą, įrengti fontaną.

Svarbus kiekvienas kilometras

"Su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi kalbėjome apie valstybinių, magistralinių ir rajono kelių būklę bei planuojamus darbus. Kauno rajone dar yra žvyrkelių, kuriuos būtinai reikia asfaltuoti, nes jie yra svarbūs mūsų žmonėms – jie jais važinėja kasdien", – po susitikimo su ministru praėjusią savaitę sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis.

Anot jo, vienas didžiausių darbų šiemet – sutvarkyti ir asfaltuoti kelią Liučiūnai–Vilkija. "Darbai jau pradėti, planuojame išasfaltuoti 4,4 km. Atrodo, kad tai nedaug, bet mums svarbus kiekvienas kilometras", – sakė K.Povilaitis.

Jis užsiminė, kad laukiama ir Šakių plento rekonstrukcijos – šiame kelyje eismas labai intensyvus, pasitaikė ne vienas skaudus eismo įvykis, tad šį kelią būtina tvarkyti. Anot K.Povilaičio, šiais darbais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Kauno rajono savivaldybės specialistai žada, kad Teleičių kaime šiemet saugiau galės vaikščioti pėstieji – judrioje Artojų g. bus įrengtas šaligatvis.

"Ruošiami dokumentai LEZ aplinkkeliui ir techninis jo projektas. Tai didžiulės vertės projektas, gali prireikti iki 100 mln. eurų, tad be ES paramos neapsieisime. Kartu reikia spręsti ir Ramučių centrinės gatvės rekonstrukcijos klausimą", – planus vardijo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Reikia spręsti problemas

A.Pupalė neslepia, kad iki tol, kol investiciniai projektai tampa džiuginančiais ir apčiuopiamais rezultatais tikrovėje, reikia išspręsti ne vieną problemą.

Anot jo, LEZ yra tokių problemų, kurių savivaldybė negali išspręsti, nes tai ne jos kompetencija, bet daro viską, kad visos su tuo susijusios institucijos padėtų. "Kalba eina apie LEZ aplinkkelio tiesimą ir transporto srautų nukreipimą, apie vandentvarkos, lietaus vandens nutekėjimo įrengimą LEZ teritorijoje ir aplinkinėse gyvenvietėse. Šiuos klausimus sprendžiant jau reikalingas ir Vyriausybės įsikišimas, ypač kalbant apie Karmėlavą, Ramučius, kur numatyta ir LEZ, ir Oro uosto plėtra. Šie objektai skirti visai Lietuvai ir jos ūkiui, o našta tampa mūsų savivaldybės gyventojams – jų poreikiai turi būti sprendžiami kompleksiškai", – įsitikinęs A.Pupalė.

Dar vienas galvos skausmas Kauno rajono savivaldybei – ikimokyklinių ugdymo įstaigų trūkumas. "Kauno rajonas – vienas jauniausių pagal gyventojų amžių Lietuvoje, todėl didžiulė darželių problema, ypač tose vietovėse, kur didžiausia plėtra. Dabar vyksta paskutiniai derinimai, kad savivaldybei panaudos sutartimi būtų perduotos A.Stulginskio universiteto vieno iš bendrabučių pirmajame aukšte esančios patalpos. Norime, kad ten įrengtą darželį rudenį rajono gyventojų vaikučiai jau galėtų lankyti", – planuoja Kauno rajono savivaldybės specialistas. Šiose patalpose mažyliams duris atvers keturios naujos grupės, kurias galės lankyti apie 80 vaikų. Pasak A.Pupalės, ieškoma būdų, kaip šią problemą spręsti ir kitose Kauno rajono vietose.

Remia ir fondai

Šiemet Kauno rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti du Norvegijos fondų finansavimo sulaukusius projektus. Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Saulėtekio kaime, bus įrengtas vaikų dienos centras, o Kulautuvos mokyklos patalpose ketinama plėsti Jaunimo centro teikiamas paslaugas.

"Centrai spręs vaikų ir jaunimo iš sunkiai gyvenančių šeimų užimtumo, nusikaltimų prevencijos klausimus, padės jiems ruošti pamokas ir mokytis, įgyti gyvenimo įgūdžių – išmokti gaminti valgį, sportuoti. Investuojame į visavertį jaunimo užimtumą", – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas.

Šiemet bus baigta septynių Kauno rajono mokyklų katilinių rekonstrukcija – jos pritaikytos kitai kuro rūšiai, taip siekiant sumažinti išlaidas šilumos gamybai. Pigiau šiluma atsieis Girininkų pradinės, Neveronių gimnazijos, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos, Batniavos mokyklos, Garliavos A.Mitkaus mokyklos, Girininkų pagrindinės mokyklos Rokų skyriaus ir Panevėžiuko mokykloms.

Šiems katilinių pertvarkymo darbams lėšų gauta iš Europos Sąjungos LIFE programos, kuri remia klimato, aplinkos ir gamtos išsaugojimo projektus.
"Sutaupytus pinigus šildymui galėsime panaudoti kitiems švietimo ir ugdymo procesams rajone finansuoti", – pasidžiaugė A.Pupalė. Jis taip pat priminė, kad netrukus bus baigtas Garliavos darželio "Eglutė" atnaujinimas.

Ilgas pageidavimų sąrašas

"Naujam ES finansiniam periodui taip pat jau ruošiamės intensyviai, tik šiemet dauguma darbų susiję su dokumentais. Paraiškų teikimas prasidės, kai ministerijos patvirtins finansavimo aprašus. Tikimės, kad įpusėjus metams procesai pajudės", – naujiems darbams nusiteikęs A.Pupalė.

Žvelgiant į naują, 2014–2020 m., perspektyvą Kauno rajono savivaldybės akys  pirmiausia krypsta į Garliavą. Šis šalia Kauno prisiglaudęs miestas jau patvirtintas kaip Kauno rajono tikslinė teritorija, tad čia įgyvendinami projektai bus finansuojami ES lėšomis. "Ši priemonė skirta kompleksiškai atnaujinti ir pritaikyti savivaldybių miestų centrų infrastruktūrą. Garliavai tikimės gauti daugiau kaip 15 mln. litų. Šiuo metu derinami projektai, kurie galėtų būti finansuojami", – džiaugėsi Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas.

Anot jo, visų pirma galvojama apie Garliavos parko įrengimą. Bendruomenės pageidavimu jau parengtas techninis projektas. Vidaus reikalų ministerijoje derinami projektai siekiant pagerinti viešąją infrastruktūrą Garliavoje. "Pageidavimų sąrašas didžiulis: sutvarkyti šaligatvius ir gatvių apšvietimą, įrengti privažiavimo kelius iki verslo objektų, nes priemonė skirta verslumui didinti, modernizuoti daugiabučius namus, sutvarkyti arba įrengti kiemus, sporto aikštynus ir rekreacines teritorijas. Tai preliminarus paketas, bet apie konkrečius projektus bus galima kalbėti vėliau", – paaiškino A.Pupalė.

ES investicijų turėtų sulaukti ir Vilkija bei Ežerėlis. Kauno rajono savivaldybė nusiteikusi pasinaudoti ES priemone, skirta kompleksiškai atnaujinti nuo 1 000 iki 6 000 gyventojų turinčias gyvenamąsias vietoves. Ruošiami projektai Vilkijos ir Ežerėlio infrastruktūrai, mokykloms, aplinkai tvarkyti.

"Garliavoje, Vilkijoje, Ežerėlyje gyventojų kasdienybė turėtų ženkliai pagerėti, nes visi projektai orientuoti į žmonių gerovę", – tikino Ekonomikos skyriaus vedėjas.

Užmojai nemažėja

"Karmėlavoje ir Babtuose bus modernizuotos katilinės, siekiant gyventojams sumažinti šilumos kainą. Rajono taryba yra pritarusi ir jau paduotos trys paraiškos LIFE programai modernizuoti savivaldybės administracinį pastatą bei Čekiškės ir Vandžiogalos gimnazijas. Vyksta paraiškų vertinimas, techniniai projektai jau parengti, tikimės gauti finansavimą", – šių metų darbus vardijo A.Pupalė.

Siekdama sumažinti aplinkos taršą, Kauno rajono savivaldybė šiemet planuoja nupirkti apie 10 tūkst. konteinerių atliekoms rūšiuoti privačiose valdose. "Iškėlėme tikslą pritraukti daugiau turistų ir pagerinti rekreacines zonas mūsų gyventojams: planuojama turistinė trasa "Mažasis Nemuno žiedas" nuo Marvelės iki Zapyškio persikeliant per Nemuną ir per Kulautuvą bei Raudondvarį grįžtant į Kauną", – pasakojo Ekonomikos skyriaus vedėjas.

Abiejose Nemuno pusėse bus tęsiama dviračių takų plėtra, ruošiamasi atgaivinti kultūros paveldo perliuką – Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. "Norime išsaugoti ir atgaivinti pačią bažnyčią bei pritaikyti jos aplinką gyventojų aktyviam poilsiui ir kultūriniams renginiams", – sakė A.Pupalė.

Anot jo, visų numatytų darbų išvardyti net neįmanoma, tačiau visi jie – ir finansuojami iš ES fondų, ir iš savivaldybės biudžeto lėšų – akivaizdžiai gerins žmonių kasdienį gyvenimą.

Komentaras
Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė

Planuota, kad 1996 m. įsteigta LEZ įsikurs 534 ha teritorijoje, tačiau procesai užtruko dėl to, kad LEZ ten buvo grąžintos nuosavybės teisės į žemę, o savininkų netenkino žemės vertinimas ir siūloma kaina už ją. Tai viena pagrindinių priežasčių, stabdančių LEZ teritorijos panaudojimą. Šiemet planuojama, kad jau bus paruošta beveik 300 ha teritorija, arba 68 proc. visos LEZ teritorijos, numatytos plėtrai ir investicijoms. 2015 m. valstybės biudžete numatyta 1,74 mln. Eur žemei paimti iš savininkų. Šiuo metu vykdomi infrastruktūros plėtros darbai, tačiau kyla problemų dėl magistralinių lietaus nuotekų tinklų. "Kauno vandenys" naujai statomoms įmonėms neišduoda prisijungimo sąlygų prie nuotekų tinklų, nes jau išnaudoti visi pajėgumai. Norint toliau tęsti darbus, reikia spręsti šį klausimą. Kauno rajono savivaldybė surengė viešąjį pirkimą – lietaus nuotekoms įrengti reikia apie 29 mln. litų. Suma milžiniška, sprendžiame, iš kur gauti pinigų, nes neplanuota, kad tokių problemų bus, ir tokia suma niekur nebuvo numatyta. Ūkio ir Aplinkos ministerijos ieško resursų, žiūrime, kuo gali prisidėti Kauno rajono savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybė, kuri taip pat turėtų būti labai suinteresuota. Sprendžiame, ar galima tuos darbus atlikti atskirais etapais ir kaip viską padaryti, kad toliau būtų plėtojama infrastruktūra, keliai ir sudaromos galimybės investicijoms.