Įsibėgėja Palemono geležinkelio mazge esančio Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo statyba. Pranešama, kad jau atlikta apie 10 proc. šalia magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda statomo 81 mln. litų vertės projekto rangos darbų.

Šiuo metu būsimoje terminalo teritorijoje intensyviai šalinamas užterštas gruntas bei perklojamos esamos komunikacijos. Anot projekto rangovo, bendrovės „Fegda“ direktoriaus Žydriaus Baublio, daugiausiai iššūkių kyla dėl sudėtingos statybos aikštelės.

„Statybos darbus vykdome eksploatuojamoje teritorijoje, nes joje dirba ir geležinkeliai, todėl reikia „išsikovoti“  teritoriją darbams, sustyguoti esamų komunikacijų perjungimą ir pan. Be to, dirbame kartu su daugeliu subrangovų, kas taip pat reikalauja atsakingo darbų valdymo“, – sako Ž. Baublys.

Pasak jo, darbo procesą apsunkina tai, jog statybos aikštelėje yra likęs valstybinio miško plotas, kuriame kol kas negalima vykdyti jokių darbų. Be to, paaiškėjo, jog statybos aikštelės gruntas labiau užterštas naftos produktais nei manyta anksčiau.

Šie veiksniai, anot pašnekovo, kiek stabdo darbų tempą, tačiau projekto įgyvendinimo labai suvėlinti neturėtų. Joms neturėtų sutrukdyti ir artėjanti žiema. Pagal 2013 metų gegužę  „Lietuvos geležinkelių“ ir „Fegdos“ pasirašytą rangos sutartį, bendrovė, kartu su Kauno miesto savivaldybe bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, terminalo statybos darbus yra įsipareigojusi atlikti per 14 mėnesių.

„Įgyvendinus intermodalinio terminalo projektą, Kaunas taps svarbiu logistikos tašku ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje. Konteineriais iš kontinentinės Europos atkeliavę kroviniai čia bus rūšiuojami, sandėliuojami, skirstomi.“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininkas Mindaugas Butnorius.

Tokių logistikos centrų atsiradimas regionuose, jo žodžiais tariant, visada paskatina regiono plėtrą, tiek kalbant apie infrastruktūrą, tiek naujų darbo vietų sukūrimą, nes aplink tokius centrus ima steigtis daug įvairių įmonių – nakvynės namų, viešbučių, maitinimo įstaigų, servisų.

„Tai reiškia, kad į miesto ir valstybės biudžetą surenkama daugiau pajamų, kurias bus galima skirti socialinei gerovei kelti. Beje, tai gera paskata sovietmečiu Palemone veikusiai industrinei zonai, kurioje dabar veikia apie 300 įmonių. Visoms joms atsiveria tikrai geros perspektyvos“, – sakė M. Butnorius.

Jis taip pat priminė, kad Kauno intermodalinis terminalas prisidės ir prie vieno svarbiausių Europos Sąjungos principų transporto srityje įgyvendinimo – ilgais atstumais krovinius vežti jūrų, vidaus vandenų arba (ir) geležinkelio transportu, nes jis – žymiai ekonomiškesnis ir ekologiškesnis.

„Siekiama, kad iki 2030 metų 30 proc. visų krovinių, vežamų daugiau kaip 300 km. atstumu būtų gabenami labiau aplinką tausojančiomis priemonėmis. Taip tikimasi sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, nekalbant apie kelių apkrovimą ir kelio dangos gadinimą“, – kalbėjo M. Butnorius.

Iki 2015 metų Kauną turėtų pasiekti europinio standarto 1435 mm geležinkelio vėžė. Statomas terminalas ir bus skirtas perkrauti krovinius nuo šios vėžės ant vadinamosios „rusiškos“ (1520 mm) arba į krovininius automobilius, kurie gabens krovinius toliau.