„Šie pakeitimai Kauno rajonui reikšmingi kaip ir visai Lietuvai, nesvarbu, kiek – daug ar mažai – išduodama statybą leidžiančių dokumentų. Gyventojas ar statytojas nevertina situacijos taip globaliai – kiekvienam labai aktualu kuo lengviau ir per trumpesnį terminą pasirengti statybos projektą (nuo lapkričio 1 d. – projektinius pasiūlymus – red. pastaba), gauti statybą leidžiantį dokumentą ir kaip galima greičiau pradėti ir užbaigti statybas, kol dar labiau nepabrango statybinės medžiagos ir darbai, neatsirado naujų reikalavimų, nesutrūkinėjo tiekimo grandinės, kol geri orai ir pan.“, – apie Statybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimams sakė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Bertašiūtė.

Atsiras griežti ribojimai

Vis dėlto, kalbant apie nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus, jie yra labai svarbūs Kauno rajonui, turinčiam beveik 200 sodininkų bendrijų, kurių daugiausia Samylų, Lapių ir Domeikavos seniūnijose.

Jei iki šiol didžiausias leistinas sodo namų bendras plotas statant be papildomų projektų ir leidimų siekė 80 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis galėjo būti iki 8,5 m, nuo lapkričio 1 d. bendras plotas galės siekti iki 50 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis privalės neviršyti 5 m.

Remiantis oficialiu Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovės Astos Rokickienės aiškinimu, pasistatyti namelį be papildomų projektų galės tik tie, kuriems sodo namelis reikalingas pagal jo pirminę paskirtį – susidėti sodo reikmenis, pernakvoti sezono menu ir pan. Tie, kurie soduose ketina statytis gyvenamuosius namus, kuriems reikalinga aptarnaujanti infrastruktūra, vandentiekis, miesto nuotekos, keliai privažiuoti ir pan., turės tą detaliai suplanuoti, kad visos papildomos viešosios infrastruktūrinės paslaugos irgi būtų kokybiškai teikiamos ir užtikrinamos.

Pabrėžiama, kad namai, kurių statybos procedūrų pradžia bus fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d. Tokių namų taip pat nereikės perregistruoti Registrų centre. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu (prašymo užregistravimo dieną).

Gyventojams dažnai kyla klausimų, ar bus galima pilnai priduoti pastatus, pradėtus statyti pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą ir neturinčius statybos leidimų ir kaip tokiu atveju turėtų būti užfiksuota, kad sodo namas pradėtas statyti iki šių metų lapkričio 1 d.?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo interneto svetainėje pateikia išsamius paaiškinimus. Esminis jų: „Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką statinio statybos teisėtumas nustatomas pagal statybos pradžios laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Todėl iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 kv. m statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus, t. y. galiojančius iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantis naujas teisinis reguliavimas nesukels pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento pradėtiems statyti ar rekonstruoti sodo namams iki 80 kv. m bendro ploto, jei statybos pradžioje statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

Taip pat pažymima, kad šiuo metu dar nepriimti statybos užbaigimą reglamentuojantys teisės aktai, įgyvendinantys Statybos įstatymo pakeitimus, todėl informacijos apie statybos užbaigimo procedūras, kai statybų eigoje pasikeičia statinio kategorija ir statybą leidžiančio dokumento privalomumas, Inspekcija pateikti dar negali. Priėmus minėtus teisės aktus, Inspekcija paviešins informaciją dėl iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtų statyti sodo namų statybos užbaigimo tvarkos, pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl jų kategorijos ir statybą leidžiančio dokumento privalomumo.

Paklausta, ar Kauno rajone pastebimas padidėjęs besikreipiančių dėl statybos leidimų skaičius, I. Bertašiūtė teigė, kad šiuo metu prašančių tokių dokumentų skaičius auga labai nežymiai. „Manau, kad prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus bumas bus spalį, o ypač paskutinėmis šio mėnesio dienomis“, – prognozavo Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Pokytis: kai kurios sodininkų bendrijos panašesnės į gyvenamuosius kvartalus. / ELTOS nuotr.

Vyravo chaosas

Pasak A. Rokickienės, reglamentavimas buvo peržiūrėtas siekiant užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį normavimą, kontrolės vykdymą ir visuomenės interesų apsaugą, nes pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo paverčiami gyvenamaisiais vienbučiais ar net daugiabučiais namais.

Taip nutikdavo dėl to, kad iki šiol teisės aktuose buvo nepakankamai aiškiai apibrėžti reikalavimai ir kriterijai projektuojamiems ir naudojamiems statiniams ir naujai formuojamoms patalpoms, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pastato paskirtį.

Konvertavosi į kvartalus

Ar sodų bendrijos pakaunėje panašesnės į gyvenamuosius kvartalus, ar išsaugojusios pirmapradę paskirtį ir vaizdą? „Sudėtinga atsakyti į šį klausimą, juo labiau, kad sodo namams statyti dažnu atveju nereikia nei statybos projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, ir jų statybai Urbanistikos skyrius, kuris priima prašymus, išduoti statybą leidžiančius dokumentus, tikrina statybos projektus, formuoja statybos leidimus, įtakos daryti negali. Šiek tiek daryti įtakos galime gyvenamųjų namų architektūrai, bet ir tai gana sudėtinga, dėl susiklosčiusio užstatymo ir vyraujančios neišvaizdžios senos statybos sodininkų namų architektūros“, – sakė I. Bertašiūtė.

Jei iki šiol didžiausias leistinas sodo namų bendras plotas statant be papildomų projektų ir leidimų siekė 80 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis galėjo būti iki 8,5 m, nuo lapkričio 1 d. bendras plotas galės siekti iki 50 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis privalės neviršyti 5 m.

„Kadangi valstybės politika per įstatymų leidimo prizmę sukūrė iliuziją, kad tokiose inžineriškai neparuoštose teritorijose gali būti statomi gyvenamieji namai, tai turime tokią situaciją, kokią turime: gatvės sodininkų bendrijoje – ne gatvės, o siauri šunkeliukai, nepritaikyti nei patiems gyventojams (nėra šaligatvių, lietaus nuotekų, apšvietimo), nei pravažiuoti specialiųjų tarnybų automobiliams. Neįrengtos ne tik lietaus nuotekų sistemos, daugumoje gyvenamaisiais kvartalais tapusiose sodininkų bendrijose nėra centralizuotų vandens tiekimo, buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Turime keistą konglomeratą: tarsi sodų bendrijos, bet tarsi jau nebe. Pati bendruomenė irgi išsisluoksniavusi, matyt, sudėtinga rasti dialogą tarp nuolat gyvenančių ir vasarai atvykstančių kokiems rimtiems bendrijos klausimams spręsti, kurie aktualūs nuolatos gyvenančiam ir neaktualu atvykstančiam tik sezono metu“, – kalbėjo I. Bertašiūtė.

Urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojos žodžiais, populiariausios ir labiausiai besikonvertuojančios į kvartalus yra sodininkų bendrijos, kurios arčiausiai Kauno ir gražių vandens telkinių: Naujasodyje, Lapėse apie Drąseikių karjerus ar link Kauno marių už Girionių.

Komentaras

Antanas Nesteckis,

Kauno rajono savivaldybės vicemeras

Kauno rajone turime nemažai sodininkų bendrijų ir kai kur jos yra tapusios gyvenamaisiais kvartalais.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios įstatymo pataisos iš principo nesprendžia sodininkų bendrijos ir gyvenamųjų namų, esančių tokioje teritorijoje, problemos. Pirmiausia čia reikėtų įrengti visą centralizuotą infrastruktūrą: kelius, vandentiekį, nuotekų šalinimą, apšvietimą, o apie tai net nekalbama, šie klausimai nesprendžiami.