Sukūrė pasaką

Apie Rovaniemį – vieną lankomiausių vietų Suomijoje, ko gero, girdėjo ne vienas. Mieste, kuris šventiniu laikotarpiu tampa traukos centru, šiuo metu knibžda ne tik turistai, bet ir visa Kalėdų Senelio komanda. Nykštukai iš pašto skyriaus maišais tempia vaikų laiškus, juos skaito ir atsako, ruošia dovanas ir krauna į elnių kinkinį.

Rovaniemis vilioja ne tik mažuosius, trokštančius timptelėti Kalėdų Seneliui už skverno, bet ir suaugusius, ieškančius šventinio stebuklo. Tiesą pasakius, nėra ko belstis už poliarinio rato, kai patys gražiausi dalykai vyksta prieš pat nosį. Kauno senamiestyje, Muziejaus gatvėje, istoriniame Hanzos sandėlio pastate, iki pat Trijų Karalių šventės Kalėdų Senelis lauks visų vaikų ir jų tėvų.

„Turėjome galimybę pagyventi skirtinguose Europos miestuose. Kalėdiniai turgeliai ir vietos, kuriose vyksta edukacijos, o vaikai susitinka su Kalėdų Seneliu, ten yra įprastas dalykas. Grįžę į Lietuvą viso to pasigedome“, – taip Julijos Juškienės ir jos vyro galvoje užgimė mintis, gruodį virtusi erdvėmis „Kalėdinė pasaka“.

„Sandėlio“ pastate, trečiame aukšte, jie atkūrė Kalėdų Senelio namus, kur vyksta didžiausi stebuklai.

Akimirka: vaikams didžiausias džiaugsmas – susitikimas su Kalėdų Seneliu. J. Juškienės asmeninio archyvo nuotr.

Magijos pliūpsnis

„Tyliai, kad nepažadintumėte nykštukų“, – kylant aukštyn, sušnabždėjo J. Juškienė.

Pusiaukelėje ant girgždančių laiptų, anot erdvių įkūrėjos, vaikai būna tarsi vandens į burnas prisisėmę ir iš nuostabos prasižioja tik trečiame aukšte, kai prieš akis atsiveria vaizdai, menantys šventinį atviruką. Sienos čia išpuoštos šimtais metrų žybsinčių lempučių, eglišakių vainikais, raudonais kaspinais, cukriniais saldainiukais ir žėrinčiais burbulais.

„Visų daiktų paieškos užtruko. Nebuvo lengva, bet užtat labai malonu“, – praeidama pro šalį, pašnekovė užkliudė arkliuką, kuris ėmė lėtai linguoti.

Žinote, kai baigėme įrengti erdvę ir įžiebėme visas lemputes, net susigraudinau. Neapsakomai geras jausmas.

Kalėdų Senelio kambaryje, pačiame centre, stovi masyvus medinis stalas. Ant jo – spausdinimo mašinėlė, šūsnys atsakytų, bet dar neišsiųstų laiškų, enciklopedija apie gyvūnus, dienas iki laukiamiausių švenčių skaičiuojantis kalendorius, telefonas, kuris suskamba ne pačiu tinkamiausiu metu, neveikiantys laikrodžiai.

„Pas elfus laikas bėga kaip pašėlęs, o čia jis sustoja“, – minučių, anot J. Juškienės, neskaičiuoja ir Kalėdų Senelis, todėl neretai pusvalandis su vaikais užtrunka kaip akademinė valanda. Žilabarzdis išklauso kiekvieno vaiko norus, jam skirtas dainas ir eilėraščius. Kalėdų Senelis prakalbina ne tik nedrąsiausius vaikus, bet ir kambario daiktus. Paliestos namų šeimininko, ima šokti žvakių liepsnos, akim klapsi krėsle susigūžęs meškinas. Drauge su Kalėdų Seneliu vaikai skanauja kakavą, gardintą spalvotais zefyriukais, kremta šokoladinius sausainius.

„Kalėdų senelis juos mėgsta labiausiai. Paragaukite ir jūs“, – stiklinį indą su saldžiais likučiais kyštelėjo J. Juškienė.

Visuma: iš mažų šventinių akcentų pavyko sukurti didelį kalėdinį stebuklą. Regimanto Zakšensko nuotr.

Suartinančios veiklos

Kalėdinėje erdvėje taip pat vyksta šventinės fotosesijos, edukacijos. Visi norintys čia gali sukurti kalėdinį žaislą, kalėdinį atviruką, kepti ir puošti imbierinius sausainius. Veiklos įtraukia ne tik mažuosius, bet ir jų tėvus. Kalėdinėje erdvėje pasitvirtina garsaus vokiečių poeto Johanno Wolfgango von Goethe's žodžiai, esą geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Bendros veiklos ir jų aptarimas, anot J. Juškienės, labai suartina žmones.

„Žinote, kai baigėme įrengti erdvę ir įžiebėme visas lemputes, net susigraudinau. Neapsakomai geras jausmas“, – J. Juškienė neslėpė, kad su tokiomis pačiomis emocijomis išeina visi, susitikę su Kalėdų Seneliu arba tiesiog kelias valandas puošę eglės burbulą, marginę imbierinio žmogeliuko švarką.

Edukacijos trečiame „Sandėlio“ aukšte vyksta kiekvieną dieną nuo pat ryto. Kalėdų Senelis į savo krėslą įkrenta popietėmis.

„Durys bus atviros iki pat Trijų Karalių. Tik per šventes čia bus tuščia. Patys suprantate kodėl“, – J. Juškienė leido suprasti, kad Kalėdos – tik vaikams atostogos, o Kalėdų Seneliui – pats darbymetis.