Nors Seimo nario pareigos natūraliai įsuko į sostinės įvykių sūkurį, politikas tikina, kad ryšiai su Kaunu niekada ir nebuvo nutrūkę. K.Starkevičius yra vienas iš kandidatų kitą savaitę vyksiančiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno sueigos lyderio rinkimuose.

– Vis dėlto Kaunas vilioja labiau nei sostinė?

– Galima sakyti, kad vėl grįžtu į Kauną, nors niekada iš čia ir nebuvau išvykęs. Nemažai politikų iš Kauno pasilieka sostinėje, bet man pavyko išlaikyti tą priesaką, kad Vilnius manęs nesužavės. Tiesiog mane rinkėjai delegavo į darbo vietą Seime, bet niekada nuo Kauno nebuvau atitrūkęs. Dabar matau, kad visos mano sukauptos žinios ir patirtis gali prisidėti prie sėkmingai tiesiamo Kauno kelio į ateitį. Tuo, kas dabar vyksta Kaune, mano širdis labai džiaugiasi. Vilniuje anksčiau daug kas numodavo ranka – ai, tas Kaunas, o dabar jau sako, kad Kaunas keičiasi. Kauno potencialas ypač išryškėjo, prie to taip pat norėčiau prisidėti.

– Negi išties anksčiau Kaune nieko nevyko?

– Aišku, tokio proveržio nebūtų be ankstesnių didelių projektų, kurie paklojo pamatus. Prisiminkime tą pačią Kauno laisvąją ekonominę zoną (Kauno LEZ). Dar 1998-aisiais buvau komisijos pirmininkas, kai buvo renkamas LEZ operatorius. Kaip dabar jau aišku, Belgijos konsorciumo AOI pasirinkimas buvo vykęs – šiandien turime klestinčią LEZ, duodančią postūmį Kauno plėtrai. Svarbu, kad LEZ kuriasi ne tik naujos ir didelės tarptautinės kompanijos, bet ir lietuviškos – "Viči", "Pienas LT" ir kitos, nors visos vyriausybės į Kauno LEZ žiūrėjo labai skeptiškai, reikėjo įrodinėti svarbą pasitelkiant pasaulinius pavyzdžius. Matau tik vieną problemą – ima trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, inžinierių.

Dabar matau, kad visos mano sukauptos žinios ir patirtis gali prisidėti prie sėkmingai tiesiamo Kauno kelio į ateitį. Tuo, kas dabar vyksta Kaune, mano širdis labai džiaugiasi.

– Kodėl? Juk Kaunas – universitetų miestas, kur rengiami įvairių sričių specialistai, inžinieriai – taip pat.

– Pristatant Kauno LEZ projektą tarptautiniam konkursui vienas iš motyvų ir buvo, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) rengia inžinierius ir gali vadintis inžinierių miestu. Tai viliojo investuotojus. Tačiau dabar koją kiša švietimo reformos duobė. O verslas yra priekyje ir rodo, kokių specialistų reikia. Tikrai niekas nenori, kad nutiktų taip, kaip kai kuriose šalyse, kur tarptautinės kompanijos investuoja į gamyklas ir pirmadieniais lėktuvais į jas dirbti atskrenda specialistai iš svetur. Universitetai pagal rinkos poreikius turėtų ruošti specialistus. Tikiu, kad Kaunas pritrauks darbuotojų ir iš kitų Lietuvos regionų. Kauno LEZ domisi ir vaistų pramonė, bet tam, kad čia galėtų kurtis ir farmacijos kompanijos, reikės tobulinti LEZ veiklą reglamentuojantį įstatymą, nes dabar yra ribojimų.

– Kokias dar Kauno plėtrai sėkmingas kryptis pastebite?

– Dar nėra tinkamai išnaudotas universitetų mokslinis potencialas. Universitetai turi įsirengę išties puikias mokslo laboratorijas, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas eina labai gera kryptimi. Tikiuosi, kad kada nors žmogus iš Kauno laimės Nobelio premiją, nes mokslo potencialo čia tikrai yra, tik reikia jį tinkamai išnaudoti.

– Pokyčiai mieste perša išvadą, kad savivaldos lygiu reikia ne politikuoti, o ūkiškai spręsti miesto reikalus. Ką jūs apie tai manote?

– 2004 m. buvau išrinktas į Seimą. Visada buvau žmogus prie ūkio. Taip gyvenime susiklostė, kad ir Žemės ūkio ministerijai vadovavau. O savivaldos rinkimai vis dėlto yra komunaliniai rinkimai. Kauno biudžetas dabar nėra krizinis, ekonominiai žingsniai geri – tvarkoma miesto infrastruktūra, pereinama prie kvartalinių atnaujinimų. Svarbiausi dalykai – užtikrinti pagrindines paslaugas miesto gyventojams – turi būti išlaikyti. Gerai, kad Kaunas sugeba taip tvarkytis, kad vandens tiekimas, atliekų tvarkymas, viešasis transportas ir energetikos sektorius su šilumos tiekimu nebuvo atiduoti į privačias rankas. Visas šias sritis savivaldybė išties turi saugoti ir stiprinti, nes matome, su kokiomis problemomis susiduria kiti miestai, kai kuriuos iš šių viešųjų paslaugų sektorių patikėję privačiam verslui.

– Viena didžiausių problemų – emigracija. Ar manote, kad Kaunas gali neišsibėgioti svetur?

– Dar pamenu, kad Kaune gyveno apie 400 tūkst. gyventojų. Dabar pietų metu prisėdus kurioje nors kavinukėje Laisvės alėjoje tokių žmonių srautų, kokie būdavo, nebepamatysi. Turi atsirasti gerai apmokamų darbo vietų. Ir vėl akys krypsta į tą patį LEZ. Manau, kad pas mus įsikūrusios kompanijos, tiekiančios produkciją tarptautinėms rinkoms, ieško ne tik pigesnės, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos. Tai turėtų skatinti verslininkus mokėti ir konkurencingus atlyginimus. Ir pačiame mieste kyla daug naujų verslo centrų – tai atsigavimo ženklas. Juk verslininkai tikrai nestatytų, jeigu nematytų perspektyvos. Džiugu, kad mano komandos žmonės, su kuriais teko dirbti, taip pat prisideda prie Kauno gerovės kūrimo. Ambasadoriaus karjerą baigęs Vygaudas Ušackas pasirinko darbą KTU, kur dirbs įgyvendinant tarptautinius projektus. Buvęs ambasadorius Jungtinės Amerikos Valstijose Žygimantas Pavilionis aktyviai ieško tarptautinių kompanijų, kurios galėtų investuoti Lietuvoje. Žinoma, reikia nepamiršti ir mūsų vietinių puikių verslininkų, kurie kuriasi čia ir plečiasi kurdami naujas darbo vietas. Smagu tai matyti, nes kai kurie projektai buvo pradėti kaip tik tuo metu, kai aš dirbau žemės ūkio ministru.