Kauno valdantieji suplanavo, kad už įvairius parduotus objektus į Privatizavimo fondą šiemet įkris apie 7,5 mln. litų. Tiesa, šie planai labai trapūs, labiau primenantys akių dūmimą.

Nesėkmingų bandymų dešimtmetis

Liūto dalį – 3,9 mln. litų – Privatizavimo fonde užsimota gauti pardavus Stoties turgaus akcijas. Tačiau tokie užmojai verčia abejoti, nes Stoties turgaus akcijas savivaldybė bando parduoti jau dešimtmetį. Deja, visi bandymai buvo nesėkmingi, todėl tikėtis stebuklo vargiai galima.

"Ta pati istorija kartojasi jau ne pirmi metai. Kokia prasmė į Privatizavimo fondo sąmatą traukti Stoties turgaus akcijas, kurių vis tiek niekas nenupirks? Tik apgaudinėjame patys save", – ironizavo Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius.

51 proc. Stoties turgaus akcijų savivaldybė per dešimt metų nesėkmingai bandė parduoti 11 kartų. Pradinė jų kaina buvo 8,8 mln. litų. Dabar nuspręsta kainą mažinti iki beveik 3,9 mln. litų, nors kalbama, kad Šiaulių g. nebaigtų statyti Stoties turgaus statinių kaina gali siekti apie 10 mln. litų.

Prieš kelerius metus trys verslininkų grupės už šį akcijų paketą siūlė daugiau nei 9 mln. litų, tačiau procedūra mirtinai įstrigo. Bene didžiausia problema, kad 51 proc. akcijų paketas jokių reikšmingų galių valdant įmonę nesuteikia, nes bendrovės įstatuose nurodyta, kad sprendimus valdyboje galima priimti tik tuo atveju, jei jiems pritaria du trečdaliai valdybos narių. Didesnę dalį akcijų turinti savivaldybė valdyboje turi tik du balsus iš penkių.

Vis tiek ieškos pirkėjų

"Koks kvailys turi būti verslininkas, kad pirktų didžiąją dalį akcijų ir neturėtų sprendimo galios? Kažkas, matyt, gavo atlygį už taip suformuotą situaciją, ir niekas nenori to keisti. Deja, dabar jau sunku ką nors atsekti ir įrodyti", – svarstė tarybos narys G.J.Furmanavičius.

Miesto vadovai yra užsiminę apie galimą sąmokslą – aukcionai esą boikotuojami siekiant sumažinti akcijų kainą, tačiau akivaizdu, kad ir savivaldybė neskubėjo spręsti šio klausimo.
Kad situacija dėl Stoties turgaus akcijų nepalanki savivaldybei, pripažįsta ir Privatizavimo komisijos pirmininkas Židrūnas Garšva. "Gal teisininkai paruoš sutartis, leidžiančias parduoti nebaigtas statybas, bet kol kas dar pabandysime akcijas atiduoti aukcionui. Kainą jau peržiūrėjome ir sumažinome", – veiksmų planą dėstė Ž.Garšva.

Įmones saugo saviems

Savivaldybė surašė ir krūvą darbų, kuriuos ketina nuveikti už pinigus, gautus už privatizuotus objektus.

Sporto mokyklos laukia naujų sporto įrengimų ir nedidelių remontų. To tikisi ir kitos švietimo ir ugdymo įstaigos. Iš Privatizavimo fondo pinigų suplanuota prižiūrėti mieste esančius tiltus, patvarkyti kai kuriuos šaligatvius, kuriems vis nerandama lėšų. Bene daugiausia – 1 mln. litų – pasižadama atriekti įvažoms į gyvenamuosius kvartalus ir švietimo įstaigas tvarkyti. Visi šie planai greičiausiai išgaruos kaip dūmas, jeigu Privatizavimo fonde nebus pinigų. Tačiau didesnės vertės parduodamų objektų nėra – dažniausiai siūlomi butai avariniuose namuose, nedidelės sandėliavimo ar kitos negyvenamos paskirties patalpos.

"Daugiametė tendencija rodo, kad privatizavimo fondo sąmata įvykdoma maždaug trečdaliu, ketvirtadaliu, todėl dauguma planuotų darbų taip ir lieka be finansavimo", – pastebėjo liberalas Rimantas Mikaitis.

Privatizavimo fondas yra tarsi gelbėjimosi šiaudas miesto biudžeto sudarytojams, kurie jau ne pirmus metus įsigudrino kai kurias biudžeto išlaidas perkelti į šio fondo kišenę. Tarybos narys įsitikinęs: jeigu ne ši galimybė ir skolintos lėšos, 2014 m. savivaldybės biudžetą vargiai būtų pasisekę subalansuoti.

R.Mikaičio nuomone, norint įgyvendinti Privatizavimo programą, reikia nuosekliai dirbti: peržiūrėti savivaldybei pavaldžias įmones, kurios neturi nieko bendro su savivaldybės funkcijomis, ir leisti privatizuoti, kol jos dar sėkmingai dirba rinkoje, o ne tada, kai jau kabo ant bankroto bedugnės.

"Privatizavimo fondo sąmatos niekada neįvykdysime, jeigu pardavinėsime tik sandėliukus ir rūsiukus. Nesvarstoma parduoti savivaldybei pavaldžių įmonių akcijų, nes, matyt, jų resursų reikia partijoms, o darbo vietų – partijų nariams. Taip ir sukasi užburtas ratas", – įžvelgė R.Mikaitis.

Trūksta dokumentų

Privatizavimo komisijai vadovaujantis Ž.Garšva neabejoja, kad privatizuoti tinkamų statinių ir akcijų Kaune netrūksta. Anot jo, savo eilės laukia "Komunalinis butų ūkis", kuris į privatizuojamų objektų sąrašą jau buvo įtrauktas, bet vėliau iš ten išbrauktas. Planuojama parduoti paveldo saugomas "Ąžuolyno meškučių cirko" patalpas. Tikimasi, kad susidomėjimo sulauks patrauklios patalpos E.Ožeškienės g. Pirkėjų taip pat laukiama dviejų apleistų darželių pastatams S.Žukausko ir Partizanų g.

Pasak Ž.Garšvos, kol kas tie objektai neįtraukti į Privatizavimo fondo sąmatą, kad ji nebūtų dirbtinai išpūsta. "Tų objektų yra, tik reikia dirbti", – pastebėjo Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Pasiteiravus, kas nedirba, kad procesai taip ilgai užtrunka, Ž.Garšva mestelėjo akmenį į urbanistų daržą. "Patrauklių objektų negalime atiduoti į aukcionus, nes nesuformuoti sklypai, nesutvarkyti žemės dokumentai, ir tai tęsiasi metai iš metų", – rėžė Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Kitokios nuomonės laikos partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnė Aušra Ručienė. "Atrodo, kad Kaune jau viskas išparduota ir apmokestinta, bet juk turi būti kažkas ir miestui? Nesistengiama pritraukti investicijų. Susidaro įspūdis, kad tik užsiimame prekyba ir ieškome, ką dar brangiau galima parduoti. Man tokia pozicija, kurią daug kas toleruoja, nepriimtina", – išdėstė A.Ručienė.