Vertina ne tik tikintieji

Antradienį Kauno miesto taryba spręs, kurioms savivaldybės paveldotvarkos programos paraiškoms bus atseikėta lėšų iš savivaldybės biudžeto. Paraišką skirti lėšų vargonams restauruoti šiai programai pateikė ir Arkikatedros bazilikos atstovai.

Dėl lėšų stokos užsitęsusiai vargonų restauracijai baigti trūksta beveik 100 tūkst. eurų. "Pusę trūkstamos sumos tikimės surinkti patys, pusės (49 tūkst. eurų) prašome iš savivaldybės, – sakė Arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Evaldas Vitulskis. – Savivaldybė pagal savo programas skiria finansavimą kultūros objektams, mes kaip lygiateisiai kultūros objekto turėtojai prašome savivaldybės skirti finansavimą vargonams restauruoti."

Arkikatedros vargonai – kultūros paveldo objektas. 63 registrų, apie 3 tūkst. vamzdžių turinčius vargonus XIX a. pabaigoje sukūrė žymiausias Lietuvos vargonų meistras Juozapas Radavičius. Tai vertingiausi ir didžiausi istoriniai vargonai Lietuvoje.

"Vargonai tarnauja ne tik tikintiesiems per pamaldas – vyksta ir sakralinės muzikos koncertai, atvažiuoja užsienio vargonininkų, kurie džiaugiasi išsaugotu tokio lygio instrumentu, užsuka turistai. Garsiname Kauno miesto vardą", – sakė E.Vitulskis.

Komisija paraiškai pritarė

Ketvirtadienį posėdžiavusi savivaldybės paveldotvarkos programos lėšas skirstanti komisija, vadovaujama vicemero Simono Kairio, paraiškai pritarė. "Galutinis sprendimas bus priimtas miesto taryboje. Komisija, vertinusi visas programai pateiktas paraiškas, šiai paraiškai pritarė. Norisi, kad lėšos būtų panaudotos ir būtų galutinis rezultatas, kad kitais metais vėl nereikėtų grįžti prie šio klausimo", – sakė vicemeras. Jis atkreipė dėmesį, kad pirmiausia turi būti atlikti darbai, šiuo atveju – restauruoti vargonai, pateikti sąmatą pagrindžiantys dokumentai, tik tada pervedamos lėšos.

Visai paveldotvarkos programai iš miesto biudžeto šiemet numatyta skirti 400 tūkst. eurų. Dalyvauti šioje programoje buvo pateiktos 29 paraiškos. Pasak komisijos nario, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, keturios paraiškos dėl dokumentų trūkumo buvo atmestos jau pradiniame etape. Likusiomis 25 paraiškomis prašyta finansuoti darbus miesto kultūros paveldo objektuose už daugiau kaip 1 mln. eurų.

"Darbo grupė įvertino objektus ir paskirstė po tam tikrą lėšų dalį. Tik dviem objektams buvo palikta visa prašyta lėšų suma. Tai Laisvės al. 25 namas ir Arkikatedros bazilikos vargonai. Didžioji dalis sąmatų buvo įvertintos kaip nepagrįstai didelės. Dalies jų buvo nuspręsta netenkinti kaip neatitinkančių miesto prioritetų šiandien", – pasak S.Rimo, šia programa miesto savivaldybė stengiasi patenkinti viešąjį interesą, kad naudą pajustų visas miestas, ne tik objekto savininkai. – Dėl to atsisakyta tenkinti paraiškas, kur buvo prašoma finansuoti, pavyzdžiui, tik stogo tvarkybos arba patalpų vidaus remonto darbus."

Atmetus kai kurias paraiškas, bendra per paveldotvarkos programą prašoma finansuoti suma siekia 290 tūkst. eurų. Pasak S.Rimo, tam, kad būtų panaudota likusi paveldotvarkos programai biudžete numatyta suma, greičiausiai bus skelbiamas naujas paraiškų teikimas.

Užsitęsusi restauracija kenkia

Kauno arkikatedros bazilikos vargonus restauruoja Marijampolėje įsikūrusi tikroji ūkinė bendrija "Sūduvos vargonų dirbtuvė". Bendrijos narys Gintautas Pilypaitis sakė, kad jis su kolegomis jau kuris laikas vargonus restauruoja nesulaukdamas užmokesčio. "Restauracija dėl to taip ir užsitęsė, kad nemažai laiko užėmė prastovos dėl pinigų", – sakė vargonų meistras.

Skaičiuojama, kad bendra vargonų restauracijos sąmata sieks 300 tūkst. eurų. Lėšų vertingam instrumentui restauruoti beveik lygiomis dalimis iki šiol skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybė ir bažnyčia. Dalį reikiamų lėšų surinko tikintieji.

Paklaustas, kodėl vargonų restauracija kainuoja taip brangiai, pašnekovas atsakė: "Šių vargonų konstrukcija – sudėtinga, tai išskirtinis instrumentas. Vargonai labai dideli, juos sudaro apie 3 tūkst. vamzdžių, jei ne daugiau. Kai kurie vamzdžiai – 12 m ilgio. Visus juos reikia ne tik išvalyti, bet ir intonuoti, restauruoti. O kur dar kitos detalės. Remontavome traktūros detales, keitėme visas dumplių, dumplyčių odines detales. Tam sunaudojome labai daug natūralios odos – vienais metais jos pirkome net 100 kv. m." Pašnekovo žodžiais, be nebaigtų atlikti darbų, dar nenupirkta ir brangi detalė – oro pūstuvas. Tinkamą šiems vargonams oro pūstuvą reikėtų pirkti iš Vokietijos.

G.Pilypaitis atkreipė dėmesį, kad užsitęsusi vargonų restauracija instrumentui ne į naudą. "Kai vienus vamzdžius sutvarkai ir intonuoji, o kiti taip ilgai netvarkomi, labai sunku išgauti garsinę visumą, – reikia intonuoti iš naujo. Ir naujai sudėtos odos turi dirbti, judėti, o ne stovėti. Ir negali tų vargonų užkonservuoti, nes vis prie jų dirbi, o aplink Arkikatedroje bazilikoje vyksta remonto darbai – tos dulkės vargonams taip pat ne į sveikatą", – sakė vargonų meistras.

Pasak jo, gavus trūkstamus pinigus, vargonų restauracija galėtų būti baigta iki šių metų pabaigos.

"Jei savivaldybė skirtų trūkstamą lėšų dalį, per Kalėdas jau skambėtų restauruoti vargonai", – vylėsi E.Vitulskis.

Išskirtinis instrumento skambesys

Kol vargonai restauruojami, Kauno arkikatedroje bazilikoje per Mišias skamba sintezatorių arba kompiuterinių vargonų garsai. "Nenormalu, kad tiek metų tyli svarbiausios Kauno bažnyčios vargonai. Jie yra Senamiesčio širdyje, kur užsuka daugybė turistų. Arkikatedra atvira nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ir, deja, tyli. Kauno kultūrai tai didelė netektis. Užsienio muzikai laukia eilėje, kad galėtų pagroti restauruotais Arkikatedros bazilikos vargonais", – sakė vargonų muzikos projektus rengianti Kauno religinės muzikos centro direktorė, vargonininkė Dalia Jatautaitė.

Kauno arkikatedros bazilikos vargonus muzikė vadina išieškotu meistro kūriniu – juo atliekama muzika skamba kiekvienoje bažnyčios kertėje. Pasak vargonininkės, šis instrumentas vertingas ne tik kaip tautinio paveldo (sukurtas lietuvių autoriaus) dalis.

"Tiek mums, tiek užsieniečiams šie vargonai išskirtinai vertingi savo originaliomis registrų garso spalvomis. Jų klausantis galima pajusti, kas yra tikrieji vargonai su savo žemaisiais ir prakilniais, nerėkiančiais aukštaisiais registrais. Savo skambesiu jie yra tarsi pritaikyti atlikti prancūzų romantinę muziką, nors yra sukurti vietinio meistro, – pasak D.Jatautaitės, dėl to koncertuoti Arkikatedros bazilikos vargonais veržiasi užsieniečiai. – Plačiu spinduliu nieko panašaus neturime. Vilniaus šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje stovi to paties J.Radavičiaus sukurti vargonai. Bet pagal savo technines galimybes, garso kokybę ir registrų kiekybę (22 registrai) jie pastebimai atsilieka nuo kaunietiškųjų."

Pašnekovės žodžiais, nors sakoma, kad didžiausi vargonai Lietuvoje yra 64 registrus turintys Vilniaus šv.Jonų bažnyčioje, tačiau jų šalia kaunietiškųjų neverta minėti. Mat ten likę tik autentiškos XVIII ir XIX a. medžiagos fragmentai, tačiau patys vargonai yra ne istoriniai, o nauji.