Kauno rajone, Ringauduose, gyvenanti daugkartinė Europos čempionė, 2019-ųjų pasaulio vicečempionė I.Mikštaitė šį sezoną jau neplanuoja žengti ant tatamio, tačiau nesiruošia vien atostogauti.

"Dėl koronaviruso pandemijos neapibrėžtam laikotarpiui atidėtas Europos čempionatas, turėjęs vykti balandį, atšauktas ir birželį numatytas pasaulio čempionatas. Tai – mano pagrindiniai startai šį sezoną. Tad atsirado gražaus laiko tiems reikalams, kurių nespėdavau sutvarkyti aktyviai sportuodama ir keliaudama į varžybas", – sakė Ugnės Karvelis gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja, kiokušin karatė trenerė.

– Kaip iki šiol leidote laiką per karantiną? – paklausėme ringaudiškės.

– Pirmas dvi savaites džiaugiausi vien būdama namuose – tokios prabangos senokai neturėjau. Be to, truputį sirguliavau, tad buvo proga, kaip sakoma, išsigulėti, tuo pat metu ir buvusias traumas išsigydyti. Vėliau pamažu grįžau į įprastą monotoniją. Pirmiausia ėmiausi fizinio parengtumo pratimų, krūvius vis didinu, dabar jau bėgioju, tačiau niekur neskubu, nieko neforsuoju – juk nereikia ruoštis varžyboms. Nesumažėjo veiklos U.Karvelis gimnazijoje, nors darbo vieta persikėlė į namus – vyksta nuotolinės pamokos.

Karantinas pakeitė kai kuriuos moksleivius: buvę pasyvesni, uždaresni tapo energingesni, išradingesni.

– Netradicinių sprendimų ėmėsi ir Lietuvos kiokušin karatė federacija bei kai kurie klubai, nuotoliniu būdu buvo surengtos netgi šalies moksleivių kata rungties pirmenybės "Būk namie", sulaukusios didelio dalyvių būrio. Ką manote apie tokio pobūdžio naujoves?

– Įdomu, tereikia priprasti. Viena vertus, per virtualiąsias treniruotes ar pamokas galima realizuoti daugybę sumanymų, kuriems įprastomis sąlygomis pristinga laiko – kad ir teorijos dalykams, o pokalbiai gali būti išsamesni. Tačiau pasigendu gyvo bendravimo, emocijų, kaip vaikai betarpiškai reaguoja į krūvius – pavargo ar gudrauja? Internetas – tam tikra išeitis, kai nėra kitų variantų. Vis dėlto man mokyti mažus vaikus karatė technikos nuotoliniu būdu sudėtingiau, ypač kai reikia pataisyti klaidas, ką nors paaiškinti savo pavyzdžiais. Tačiau įkvėpti kovos dvasios, motyvuoti galima ir virtualiuoju būdu.

– Ar jūsų auklėtiniai iš U.Karvelis gimnazijos dar norėtų sugrįžti į klases užbaigti šių mokslo metų?

– Kauno rajono savivaldybė nusprendė, kad nuotolinis mokymasis tęsis ir birželį. Iš tiesų, neverta rizikuoti. Gimnazijos, bet tikriausiai pirmiausia savo draugų labiau pasiilgo mažesnieji – juk joks kompiuteris ar telefonas negali atstoti gyvo bendravimo. Nudžiugino tai, kaip karantinas pakeitė kai kuriuos moksleivius: buvę pasyvesni, uždaresni pastaruoju metu atsiskleidė – tapo energingesni, išradingesni.

I.Mikštaitės sportinius planus šiemet radikaliai pakeitė COVID-19 pandemija.

– Jūsų kalendoriuje bent jau iki rudens – jokių varžybų. Kaip motyvuojate save šiuo karjeros laikotarpiu?

– Varžybos – tik tam tikras atskaitos taškas, savęs patikrinimas. Tačiau tai, kas svarbiausia – procesas – tęsiasi ir tuomet, kai kovų nėra. Sportinė rutina – lyg gyvenimo būdas, tik kai ateitis neapibrėžta konkrečiomis datomis – mažiau skubos, įtampos, streso. Sakyčiau, bet kuriam sportininkui naudingos tokios pertraukos – ir jėgas atgauti, ir kitomis akimis pažvelgti į viską iš šalies. Galbūt iš naujo susidėlioti prioritetus arba palikti viską, kaip yra. Kiekvienam savi atradimai ir netektys: vieną dieną grandioziniai planai staiga gali tapti beprasmiai arba tai, kas atrodė nereikšminga, – stipriu postūmiu žengti į priekį, nesitenkinti tuo, kas jau pasiekta.