Romantiškame Kleboniškio miško prieglobstyje stūkso, ko gero, paskutinis Kaune tarnybinių butų bastionas. Savivaldybė tik šiemet susizgribo aiškintis, kas ir už kokius nuopelnus gyvena "Kauno vandenų" vandenvietės apsauginėje zonoje.

Įrengti ir daržai

"Vandens tyrimų laboratorija" – tokia iškaba ties Jonavos g. 53-iuoju numeriu pažymėta teritorija nestebina. Ant senų, sovietmetį menančių metalinio tinklo tvorų pasitinka parūdijusios lentelės, įspėjančios, kad čia – vandenvietės sanitarinė apsauginė zona ir pašaliniams vaikščioti draudžiama.

Už tos pačios tvoros pašaliniai visai nesijaučia amsintys keli keturkojai, važiuojantys ir senokai besiilsintys automobiliai, vasaros malonumus primenantys baseinas, hamakas, šašlykinė, suoliukai. Iš tvarkingai sugrėbtų lapų, šiltnamių ir simetriškai lysvėse susodintų braškių galima spręsti, kad čia – kažkieno namai.

"Čia gyvena buvę ir esami "Kauno vandenų" darbuotojai. Esame nuomininkai, mokame mokesčius", – paaiškino vieno buto duris atvėrusios, bet prisistatyti nepanorusios moterys. Viena jų – garbaus amžiaus – prisipažino dirbusi "Kauno vandenyse".

Pasak gyventojų, dviaukščiame name yra 11 butų. Greta prisiglaudusiame vienaaukštyje – dar du butai. Abu namai statyti 1938 m. "Čia visą laiką buvo žinybiniai butai", – tikino kalbintos moterys.

Kita į kiemą šuniuką išvedusi gyventoja sakė, kad čia jos namai jau 24 metus – nuo tada, kai vyras gavo darbą "Kauno vandenyse". Pasak pašnekovės, tarnybinį butą gavęs vyras ėjo vadovaujamas pareigas, bet pasikeitus bendrovės vadovybei tapo eiliniu darbuotoju.

"Visokio amžiaus šeimos gyvena, kai kuriuose butuose – net po kelias šeimas. Kai kurie po 40–50 metų jau čia gyvena", – dėstė tarnybinio buto nuomininkė. Pasiteiravus, ar čia yra ir viršininkų, moteris tik šyptelėjo: "Jeigu čia gyventų viršininkai, būtų kitaip."

Niekaip neišsiaiškina

"Užklausėme "Kauno vandenų", kaip jie įsigijo tą namą. Kas ir kiek žmonių ten gyvena, už kokius nuopelnus, niekas neaišku", – stebėjosi savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Savivaldybės Turto skyrius šių metų balandį siuntė raštus "Kauno vandenims" ir prašė pateikti informaciją apie namą Eigulių gyvenvietėje. Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys apie tai su "Kauno dienos" žurnalistais kalbėti atsisakė, o D.Ratkelis sakė žinąs tik tiek, kad ten tarnybiniai butai.

"Tarnybinių butų savivaldybė jau seniai neturi. Valstybės institucijos taip pat atsisakinėja. Čia tikriausiai likęs paskutinis toks atvejis Kaune, kuris tik dabar išaiškėjo", – dėstė administracijos vadovas.

Priminus, kad tai yra vandenvietės apsauginė sanitarinė zona, kurioje žmonės gyventi negali, D.Ratkelis paaiškino: "Jeigu gautume kokios nors informacijos, net ir per spaudą, kad tai pažeidimas, tada įpareigosiu bendrovės valdybą imtis priemonių ir iškeldinti gyventojus."

Pasak D.Ratkelio, jeigu ten žmonės gyventi negali, "Kauno vandenys" turėtų iškeldinti gyventojus ir pertvarkyti patalpas į negyvenamosios paskirties. Jeigu pažeidimo dėl apsauginės sanitarinės zonos nėra, bendrovė tuos butus turėtų parduoti aukcione.

Sena vieša paslaptis

"Oi, čia nuo sovietinių laikų visi tuos namus žino. Tie žmonės norėjo privatizuoti butus, ėjo per visas įstaigas. Byla net iki Aukščiausiojo Teismo buvo nuėjusi", – klausimas apie tarnybinius butus visai nenustebino "Kauno vandenų" generalinio direktoriaus Lino Baltrėno.

"Žinau, ten labai graži vieta, labai daug ką viliojanti. Savivaldybė seniai viską žino. Jai pačiai ir priklausė tie pastatai, tik vėliau jie buvo perduoti "Kauno vandenų" žinion", – pridūrė bendrovės vadovas.

Pasiteiravus, kokie žmonės ten gyvena, L.Baltrėnas negalėjo atsakyti. "Šiuo klausimu aš nesigilinau. Ten žmonės gyvena, ir jų taip lengvai neiškraustysi. Butai greičiausiai seniai skirti darbuotojams, jų šeimoms. Jeigu būtų ne darbuotojai, iš tarnybinio buto lieptume išsikraustyti", – tikino direktorius. Pasak jo, visi yra pasirašę nuomos sutartis, moka nuomos mokestį.

Lauks valdžios nurodymo

Užsiminus, kad gyventi vandenvietės sanitarinėje zonoje žmonės negali, L.Baltrėnas nustebo: "Kodėl negali? Pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas nori, kad tie pastatai stovėtų tušti, kad nugriūtų?"
Direktorius aiškino niekada negavęs jokio rašto, kad gyventojus iš ten reikėtų iškraustyti, todėl neturįs jokio pagrindo tai padaryti. Tiesa, jis pripažino, kad būtent sanitarinės apsaugos zonos statusas buvo pagrindinė kliūtis būstus privatizuoti.

Koks likimas laukia paskutinio tarnybinių butų bastiono? "Jei savivaldybė mus įpareigos iškraustyti žmones ir parduoti tuos butus ar ką kita daryti, tada taip. Kol kas nebuvo jokio tokio nurodymo", – atšovė "Kauno vandenų" vadovas.

Komentaras
Gintautas Kligys, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius

Vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose žmonės gyventi negali. Ten negali būti nieko, tik statiniai, susiję su to objekto, kuriam priklauso vandenvietė, reikmėmis. Sanitarinės apsaugos zonos tam ir sudaromos, kad nebūtų teršiamas geriamasis vanduo. Jeigu ten gyvena žmonės, vykdoma ūkinė veikla, tai jau blogai. To būti negali. Vandenvietės savininkas privalo užtikrinti, kad taip nebūtų. Esant projektavimo stadijai, įrengiant naują vandenvietę sanitarinių apsaugos zonų nustatymas yra pavestas Visuomenės sveikatos centrui, o įgyvendinimo kontrole rūpinasi savivaldybė. Geriamojo vandens kokybę kontroliuoja Veterinarijos tarnyba. Šiuo atveju "Kauno vandenys" ir Kauno miesto savivaldybė turėtų atsakyti, kodėl taip vyksta. Kleboniškyje tai jau sena problema, nes tie žmonės iš ten seniai privalėjo išsikelti.