Kleboniškio vandenvietės pakraščiai ne pirmą kartą vilioja apsukrius kauniečius – šalia teka Neris, miškas, iki miesto centro – ranka paduoti. Biurokratinė painiava dėl vandenvietės ribų vėl kelia abejonių, kad bandoma įkelti koją į unikalų gamtos kampelį.

Vilioja gamta ir milijonai

Savivaldybės kontroliuojamai bendrovei "Kauno vandenys", kuri valdo Kleboniškio vandenvietę, pradėjus tvarkyti vandenvietės sklypo dokumentus, pasigirdo kalbų, kad vėl gali būti kėsinamasi atsiriekti kelis kąsnius iki šiol saugotos teritorijos.

Neoficialiai užsimenama, kad suformavus kelis sklypus išskirtinėje vietoje, kiekvieno jų vertė rinkoje gali siekti apie 500 tūkst. eurų. Jeigu bendrovė nuspręstų atsisakyti gabalo valstybinio miško vandenvietės teritorijoje, atsirastų erdvė dar labiau įžengti į unikalią erdvę ir suformuoti dar daugiau itin brangių sklypų. Tokie precedentai uždegtų žalią šviesą kėsintis į nuo žmonių invazijos saugomas vandenvietes, susigrąžinant nuosavybės teises į turėtą žemę.

Kad taip gali nutikti Kleboniškio vandenvietėje, "Kauno dienai" pripažino ir savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

"Gali taip atsitikti. Negaliu 100 proc. teigti, bet tokia galimybė gali atsirasti. Dabar yra tik mintys, o pabaigoje, kai "Kauno vandenys" parengs sklypo planą, tada tiksliai matysime", – mįslingai dėstė N.Valatkevičius.

"Kauno vandenys" savivaldybei pateikė prašymą dėl Kleboniškio vandenvietės sklypo formavimo ir pertvarkymo.

"Vandenvietė turi turėti apsaugines sanitarines zonas, turi turėti ir žemės sklypą. Jo nebuvo. Manau, kad su žurnalistų pagalba ir pajudėjo reikalai. "Kauno vandenys" pasiruošę visoms vandenvietėms sutvarkyti sklypų dokumentus", – aiškino N.Valatkevičius.

Keistai neskubėjo

"Kauno diena" pernai rudenį rašė, kad tyčia ar ne, bet "Kauno vandenys" nesiskubino sutvarkyti Kleboniškio vandenvietės žemės sklypo dokumentų ir įregistruoti žemės sklypo.

Tuo jau bandė pasinaudoti kai kurie buvę savininkai, norintys atsiriekti sklypus prestižinėje vietoje, nes Letuvoje galiojantys teisės aktai leidžia atkurti nuosavybės teises laisvoje, neužstatytoje, valstybei priklausančioje žemėje.

2014 m. Kauno miesto savivaldybę ir kitas institucijas pasiekė raštai, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę Viešios gatvėje tarp Neries upės ir Kleboniškio vandenvietės. 2014 m. rugpjūtį Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės paprašė suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, kurio dalis patektų ir į Kleboniškio vandenvietės ribas.

Tuomečio savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius pripažino, kad vandenvietės teritorija ir jos ribos neabejotinai yra susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu.

Po šio "Kauno dienos" rašinio situacija ėmė domėtis prokurorai ir nurodė atsakingoms institucijoms kuo greičiau imtis veiksmų ir sutvarkyti reikiamus dokumentus, bet atrodo, kad bandymai nugnybti kokį rėželį prestižine laikomoje vietoje nerimsta ir toliau.

Ir kas gali paneigti, kad formuojant vandenvietės sklypą kurios nors dokumentų rengimo stadijos metu 1-oji griežto režimo apsaugos juostos riba nebus stumtelta į kam nors naudingą pusę, o toje vietoje neatsiras 2-oji mikrobinės taršos apribojimo juosta, kurioje įstatymai jau leidžia ūkinę veiklą tik su tam tikrais apribojimais?

Žemės buvo daugiau?

Pasak N.Valatkevičiaus, dabar Kleboniškio vandenvietės 1-osios griežto režimo apsaugos juostos ribos nebus keičiamos.

"Vandenvietės sklypo riba negali būti mažesnė negu griežto režimo juosta. "Kauno vandenys" atnešė prašymą ir pridėjo eskizą – pirminį pasiūlymą, kuris atitinka įstatymus. Jo atmesti negalime. Jie užbrėžė, kad į sklypo ribas įeina visa griežto režimo apsaugos juosta, kokia patvirtinta 2014 m.", – tikino Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

Visų keturių Kauno vandenviečių – Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų – sanitarinių apsaugos zonų specialieji planai buvo patvirtinti 2014 m. birželio 16 d. Šie planai apibrėžia teritoriją, kurioje taikomi vandenvietės apsaugos zonoms nustatyti reikalavimai.

O kaip vandenvietės teritorija ir ją saugančios zonos atrodė iki tol? "Šito negaliu nei pavirtinti, nei paneigti, nes tai ne mano reguliavimo sfera. Bet "Kauno vandenys" kažkokias ribas buvo nustatę, buvo mums pateikę koordinates. Jos buvo truputį didesnės – daugiau užėmė to žemės sklypo", – pastebėjo N.Valatkevičius.

Tačiau išsiaiškinti, kada, kaip ir kuriose vietose keitėsi ar keičiasi vandenvietės ribos, išsiaiškinti nepavyko. "Tai nereiškia, kad griežto režimo juosta sumažėjo, ar kažkas ten pasidarė, bet sklypo ribos pasidarė pagal griežto režimo ribas. "Kauno vandenys" minimalizuoja tiek, kiek minimaliai reikalauja įstatymas. Jie teigia, kad be reikalo pjauti žolę ar prisiimti miškus, kurie kažkuriose vietose patenka į vandenvietę, jiems nėra tikslinga", – aiškino N.Valatkevičius.

Jo teigimu, 1-oje griežto režimo apsaugos juostoje nuosavybės teisės negali būti grąžintos. O ar gali būti koreguojamos apsaugos juostų ribos, kur būtų keliami ne tokie griežti reikalavimai? "Negaliu pasakyti, tą daro specialistai. Reikia Aplinkos apsaugos skyriaus klausti, ne mano kompetencija", – išsisuko Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

Negeros tendencijos

Aplinkos apsaugos skyriui vadovaujanti Radeta Savickienė tik dar kartą patvirtino, kad apribojimai vandenvietės 1-oje griežto režimo apsaugos juostoje yra itin griežti. "Ten beveik nieko neįmanoma daryti, nes būtent ši zona turi didžiausią įtaką vandens kokybei", – pastebėjo savivaldybės atstovė.

Apie nuosavybės teisių atkūrimą griežčiausioje apsaugos zonoje R.Savickienė kalbėti nesiryžo, teigdama, kad tai ne jos kompetencija.

Pasiteiravus, ar niekas šiuo metu nesidomi ir nevarsto savivaldybės durų dėl galimybės atkurti nuosavybės teises pakoreguoti vandenvietės ribas, R.Savickienė tikino tokių atvejų nežinanti. "Bet matant, kas darosi visoje Lietuvoje, prie pačių gražiausių vietų subruzdimų yra. Apie šią konkrečią vietą nieko negaliu padaryti. Apie grąžintinas teritorijas gal urbanistai daugiau žino. Mes nedisponuojame ta informacija", – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Ribas jau kilnojo

2009 m. tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai žurnalistams patvirtino, kad keli savininkai atkūrė nuosavybės teises vandenviečių teritorijose, todėl buvo perkeltos griežtai saugomų teritorijų tvoros.

2009 m. Kleboniškio vandenvietės teritorija jau buvo sumažinta. Tuomet bendrovei "Kauno vandenys" vadovavęs Vilius Burokas žurnalistams pripažino, kad direktoriaus parašas gali lemti visuomeninės paskirties žemės plotų mažėjimą vaizdingiausiose Kauno vietose, jeigu nusprendžiama, kad bendrovei tas sklypas ar jo dalis nėra reikalinga. "Kauno vandenų" dokumentas su direktoriaus parašu tuomet buvo pirmas ir pagrindinis, kad Kauno apskrities viršininko administracija bei Kauno miesto savivaldybės valdininkai priimtų palankų sprendimą teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo klausimu.

Dabar technikos direktoriaus pareigas "Kauno vandenyse" einantis V.Burokas teigia, kad 2014 m. specialiuoju planu patvirtinta 1-oji griežto režimo apsaugos juosta liko tokio pat dydžio, kaip ir buvo iki tol, o ir dabar "Kauno vandenys" esą neplanuoja tų ribų keisti.

"Mes kaip tik dabar suplanavome sklypų formavimo procedūras. Kiek aš žinau, sklypas ir negali būti mažesnis, nei ten yra griežto režimo apsaugos zona", – tikino V.Burokas. Jis neigė ir tai, kad apsaugos juostų griežtumas gali pasikeisti, galimiems žemės paveldėtojams panorus čia susigrąžinti nuosavybės teises ir suformuoti privačius sklypus.

"Aš tikrai tokios informacijos neturiu, negirdėjau, kad taip kažkas bandytų. Tai nėra paprasta padaryti. Turi būti argumentuota, turi būti atlikti hidrogeologiniai tyrimai, ar iš viso tai galima padaryti. Nemanau, kad to nebūtų galima teoriškai, bet Kleboniškio vandenvietėje bent jau aš tokių planų negirdėjau", – svarstė bendrovės atstovas.

Apie grąžinimą nekalba

V.Burokas tikino, kad "Kauno vandenys" nieko nežino apie prašymus grąžinti nuosavybės teises į turėtą žemę, nes esą ne bendrovė užsiima grąžinimu ir tame procese nedalyvauja.

Pasiteiravus, ar nereikalingi jokie "Kauno vandenų" sutikimai ar leidimai, jeigu asmuo pretenduotų į žemę, kuri patenka į vandenvietės teritoriją, V.Burokas nebuvo toks konkretus, kaip 2009 m., kai tvirtino, kad būtent "Kauno vandenų" direktoriaus parašas gali uždegti žalią šviesą susigrąžinti nuosavybei.

"Turbūt atlikdami kažkurią projekto rengimo procedūrą turėtų kreiptis į mus suderinti, jeigu tai liečia vandenvietę. Bet kadangi tai griežto režimo zona, tai neįmanoma įstatymiškai, nes griežto režimo apsaugos juostoje nieko negali būti", – garantavo bendrovės technikos direktorius.

Pasak jo, 2-oje ir 3-ioje apsaugos juostose visose miesto vandenvietėse yra ir gyvenamųjų namų, bet ten būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. V.Burokas pripažino, kad šiose abiejose apsaugos juostose, kur keliami ne tokie griežti reikalavimai, nėra apribojimų grąžinti nuosavybės teises.

Viskas galima?

Vis dėlto, V.Burokas tikino, kad dabartinis siekis suformuoti ir įregistruoti Kleboniškio vandenvietės sklypą neturi nieko bendro su kieno nors slaptais užmojais.

"Tie bandymai įregistruoti sklypą jau nuo 2009 m. buvo, bet sudėtinga procedūra, kadangi nebuvo specialiojo plano, o teritorijoje yra valstybės miškai, miškininkai nederino, ir bandymai buvo nesėkmingi. Dabar tikimės, kad bandymas bus sėkmingas", – aiškino V.Burokas.

Jis nieko neužsiminė apie "Kauno vandenų" galimus ketinimus atsikratyti dalies vandenvietės teritorijoje esančio miško. "Ten valstybės miškas, nei mūsų, nei ką. Jis mus ir trukdo, nes miškininkai dar deda savo apribojimas", – užsiminė bendrovės atstovas.

Vis dėlto, ar galime būti ramūs, kad niekas nieko iš vandenvietės neatsiims, nenukirps, ten ko nors nepastatys, ir galėsime gerti švarų vandenį?

"Tikrai aš tokios informacijos negirdėjau ir neturiu, kad kažkas bandytų kažkokiomis priemonėmis kažką atsiimti ir mes būsime išvaryti iš ten. Pirmiausia turėtų būti pervertinti vandens ištekliai, vandens zonos ir panašiai. Nesakau, kad to negalima teoriškai, viskas galima, bet aš tokių žingsnių šiandien negirdėjau. Kaip sakiau, pateikėme savivaldybei prašymą su visais dokumentais, kad mums duotų įgaliojimus formuoti žemės sklypą", – kartojo V.Burokas.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos

1-oji – griežto režimo apsaugos juosta, skirta saugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažo įrenginius (gręžinius) nuo nuolatinės, atsitiktinės arba tyčinės taršos.

Apribojimų juostos yra skirtos apsaugoti vandenvietę nuo mikrobinės (2-oji juosta) ir cheminės taršos (3-ioji juosta).

Komentaras

Aušrinė Lisauskienė

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

Tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau – Tvarka), nedraudžia atkurti nuosavybės teises vandenvietės zonoje, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, Tvarkos 70 punktą nėra nustatyta, kad vandenviečių zonoje esanti žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei.

Tačiau tokiems žemės sklypams yra nustatomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo". Jūsų nurodytu atveju, atkūrus piliečiui nuosavybės teises prie vandenvietės pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, gyventi žmonėms; tiesti vamzdynus, nesusijusius su vandens tiekimu; išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius, skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines); plynai kirsti mišką; verstis intensyviąja žemdirbyste.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad sprendimai sugrąžinti žemę priimami, jeigu asmuo sutinka su įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais."