Privilegija turėti herbą

Birželio 24-ąją Kauno arkivyskupija švenčia savo dangiškojo globėjo šv.Jono Krikštytojo šventę. Pasak arkivyskupo K.Kėvalo, 1926 m. tuomečio Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio, kuris dabar jau yra palaimintasis, pastangomis ir rūpesčiu buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija ir sukurtos septynios vyskupijos.

„Atrodo, kad vyskupijų globėjus tuomet vyskupai rinkosi pagal savo vardą. Kadangi Kauno vyskupas buvo Juozapas Jonas Skvireckas, jis turėjo teisę parinkti globėją. Pavyzdžiui, Telšių vyskupijos globėjas yra šv.Justinas – tuometis vyskupas Justinas Staugaitis pasirinko Justiną kankinį. Atrodo, kad tuo pagrindu ir Kauno vyskupijai buvo pasirinktas globėjo titulas“, – Kauno arkivyskupijos sąsajas su Jonu Krikštytoju paaiškina K.Kėvalas.

Pasak K.Kėvalo, arkivykupijos globėjo šv.Jono Krikštytojo iškilmė pasirinkta sukurtam katedros bazilikos herbui pašventinti ir jį paviešinti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Anot jo, įprastai šią dieną į Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką susirenka dvasininkai ir nusipelnę pasauliečiai. „Pakviečiami pasauliečiai, kuriems ypač norime padėkoti ir apdovanoti už ilgametę tarnystę ir ypatingus nuopelnus vyskupijos labui. Iš parapijų žmonės pasiūlomi ir jie apdovanojami tą dieną Šiluvos Dievo Motinos medaliu. Tai jau tradicija“, – pasakojo arkivyskupas.

Šiemet Kauno arkikatedra švenčia 100 metų, kaip popiežiaus dekretu šventovei suteiktas bazilikos titulas – 1921 m. balandžio 26 d. popiežius Benediktas XV paskelbė tuometę Žemaičių (Kauno) Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą mažąja bazilika, o, pasak K.Kėvalo, bazilika turi privilegiją turėti herbą. „Anksčiau jis kažkaip nebuvo sureikšmintas, o mes parinkome šv.Jono Krikštytojo progą sukurtam katedros herbui pašventinti ir jį paviešinti“, – pastebėjo dabartinis Kauno arkivyskupijos vadovas. Be herbo, tarp bazilikos atributų nuo pat šio titulo suteikimo yra conopaeum, dar vadinamas ombrellone, – skėčio formos baldakimas su pavaizduotais bažnyčios titulo ir jį suteikusio popiežiaus herbais, ir tintinnabulum – apaštališkojo sosto varpelis.

„Šios insignijos tampa neatsiejama bazilikų ir jose švenčiamų liturgijų dalimi, pastatomi kaip atpažinimo simboliai bazilikos presbiterijoje, nešami iškilmių procesijų metu, taip pažymint popiežiškos bažnyčios Basilica Minor rangą, esantį už Romos ribų. Pusiau išskleista bazilikos skėčio pozicija reiškia, kad jis yra paruoštas būti bematant išskleistas, į savą globojamą baziliką įžengus pontifikui, skambinant tintinnabulum varpeliu“, – paaiškino vienas iš naujojo Kauno arkikatedros bazilikos herbo kūrėjų Mindaugas Egidijus Puidokas, dirbantis Valdovų rūmuose Vilniuje.

M.E.Puidoko teigimu, to meto bažnytinei vyresnybei renkantis bazilikos herbe pavaizduoti turimus simbolius dvejonių nekilo – tiek Varnių, tiek Kauno katedra turi tuos pačius nusistovėjusius šv.Petro ir šv.Pauliaus titulus, tad bazilikos atributams pasirinktas šv.apaštalo Petro simbolis – raktas ir šv.apaštalo Pauliaus simbolis – kalavijas. Jie, įžambiai sukryžiuoti, išsiuvinėti ir minėtame istoriniame arkikatedros bazilikos skėtyje, pavaizduoti tintinnabulum varpelio skyde.

Sąsajos su Žemaitija

K.Kėvalas stebisi, kad per šimtmetį iki šiol herbas Kauno katedrai nebuvo sukurtas, nors tai vienas iš bazilikos atributų. „Gal diskusijų būta, bet herbo nebuvo. Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šį darbą pradėjo, vyskupas Algirdas Jurevičius tęsė, o mes užbaigėme herbo rinkimo ir paskelbimo darbą“, – džiaugiasi dvasininkas.

Kad herbas atsirastų, dirbo daug įvairių sričių specialistų. „Dirbo mūsų komanda iš Bažnytinio paveldo muziejaus, daug prisidėjo M.E.Puidokas iš Valdovų rūmų ir italas Enzo Parrino – kūrė pagal heraldikos kanonus, suvesdamas visus mūsų pasiūlymus į galutinį vaizdą. Dvasininkų taryba vertino įvairius variantus, kaip tas herbas turėtų atrodyti, balsavo, rinkome šūkį“, – apie procesą pasakojo arkivyskupas K.Kėvalas.

„Norėjome, kad herbe atsispindėtų Žemaitijos akcentas, ir medalionas, kuris kabo, yra Žemaičių kapitulos ženklas. Jame ir Vytis yra. Tai ir sąsaja su Žemaičių vyskupija, kuri, kaip žinome, šiemet švenčia 600 metų jubiliejų, kai popiežius Martynas V žemaičius priėmė savo globon. Tuo metu Žemaičių vyskupijos centras buvo Kaune“, – paaiškino dvasininkas.

Pasak arkivyskupo, naujajam herbui ruošiama vieta ant vieno katedros pilioriaus prie presbiterijos. „Jį visi galės pamatyti. Šventės metu bus dalijamas lankstinukas, kuriame paaiškinta ir proga, ir herbo simbolika. Žinoma, herbas atsiras ant visų oficialių katedros dokumentų – laiškų, vokų, dokumentų, kurie susiję su katedros veikla. Herbas yra ženklas, kad tai popiežiaus suteikta privilegija vadintis mažąja bazilika. Romoje yra didžiosios bazilikos, pasaulyje – mažosios“, – pridūrė K.Kėvalas ir atskleidė, kad naujasis herbas ateityje atsiras ir ant Kauno arkikatedros bazilikos išorinės sienos – pasitiks kiekvieną ateinantįjį į šventovę.

Ką reiškia simboliai?

„Kuriant šiuolaikinės heraldikos herbą pasirinktas šalyje naudojamas vėlyvosios gotikos stiliaus skydas ir jo mėlyna spalva, simbolizuojanti dangų, taip pat dažniausiai siejama su šventaisiais. Mėlyna heraldinė spalva simbolizuoja ištikimybę, dievišką išmintį, teisingumą ir kilnumą, grožį. Skyde įžambiai sukryžiuotų auksinės rakto ir sidabrinės – kalavijo su auksine rankena spalvos naudojamos pagal įsigalėjusią heraldikos tradiciją, simbolizuojant svarbiausius iš apaštalų, – šv.Petrą, iš Jėzaus Kristaus gavusį dangaus raktus ir šv.apaštalą Paulių, skelbiantį Kristaus Žodį, kuris yra aštresnį už kalaviją“, – herbo simboliką aiškina vienas iš jo kūrėjų M.E.Puidokas.

Pasak jo, po skydu, motojuostoje, dar vadinamoje banderole, tradiciškai lotynų kalba įrašoma šventovės titulą atspindinti pasirinkta fazė arba Šv.Rašto žodžiai, tapatinami su šventovės vietos istorija, charizma. Herbe pasirinkti įrašyti birželio 29 d. švenčiamos šv.apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės liturginiuose tekstuose minimi žodžiai In omnem terram exivit sonus eorum (lot. – Jų žinia aidi per visą žemę).

„Už skydo antrame lygyje matome apjuosiančią aukso spalvos kanauninko grandinę su distinktorija, panaudotą kaip vyskupijų tradicijos perimamumo ir tęstinumo simbolį. Dar kuriant Kauno arkivyskupiją, laiške Šventajam sostui Žemaičių vyskupas Pranas Karevičius išdėsto mintis perimti geriausias Žemaičių vyskupijos ir kapitulos tradicijas, kaip ir simbolius. Tad 1926 m. Kauno arkivyskupija perima Žemaičių kapitulos distinktorijos formą – inkaro formos Lozoriaus kryžių su šv.apaštalais Petru ir Pauliumi ir virš jo panaudoja Vyčio atvaizdą medalione“, – istorines sąsajas su Žemaitija paaiškina M.E.Puidokas.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šį darbą pradėjo, vyskupas Algirdas Jurevičius tęsė, o mes užbaigėme herbo rinkimo ir paskelbimo darbą.

Jo teigimu, šis simbolių perėmimas ir tąsa neatsitiktinė – jį savo ženklais akcentuoja ir Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkai, vėliau konsekruoti vyskupais Kauno arkikatedroje. 1919 m. Kauno katedroje vyskupu konsekruotas Žemaičių kapitulos kanauninkas, prelatas Juozapas Jonas Skvireckas, kaip ir 1926 m. Kauno arkikatedroje konsekruotas vyskupu, Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas Kazimieras Paltarokas. „Abu, norėdami parodyti vyskupijų tradicijos tęstinumą, savo vyskupų herbuose naudoja Varnių katedros (Žemaičių vyskupijos kanauninkijos) ir Kauno katedros sutampančius šv.apaštalų Petro ir Pauliaus heraldinius simbolius – raktą ir kalaviją“, – priduria M.E.Puidokas.

Naujasis herbas ateityje atsiras ir ant Kauno arkikatedros bazilikos išorinės sienos – pasitiks kiekvieną ateinantįjį į šventovę. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasak jo, visą šią simbolikos pavaizdavimo programą sujungia ir užbaigia bazilikos rangą pažymintys Šventojo sosto atributai: herbo skydą pridengiantis auksinės ir raudonos spalvos šilko juostų skėtis Canopaeum ir raudonais kutais surišti šv.Petro raktai, reiškiantys šv.Petro įpėdinio – Šventojo Tėvo globą. „Heraldikoje bazilikoms pažymėti šie atributai atkeliavę iš Sede vacante – camerlengo, t.y. Apaštališkosios kameros valdytojo – kardinolo, atsakingo už popiežiškąjį turtą, herbo simbolikos“, – paaiškina vienas iš herbo autorių.

Vidinės laisvės šauklys

„Jis yra nepalaužiamas tiesos skelbėjas, kvietęs į atsivertimą ir savo gyvenimu paliudijęs, kad tiesa yra tokia svarbi, kad netgi kankinystė nesutrukdė jam ją skelbti“, – apie Kauno arkivyskupijos globėją šv.Joną Krikštytoją sako arkivyskupas metropolitas K.Kėvalas.

Pasak dvasininko, Jonas Krikštytojas kovojo su neteisybe. „To meto valdžios pareigūną, viešai laužantį įstatymą – gyvenantį su brolio žmona, šis pranašas įspėjo, kad taip daryti nevalia. Nesvarbu, kad tu pareigūnas – taip pat turi laikytis tvarkos, kuri galioja visiems. Pretenduodamas į absoliučią valdžią pareigūnas pranašą žudo, bet visiems paliekamas liudijimas, kad vis dėlto tiesa, prigimtinis ir dieviškasis įstatymas yra aukščiau už žmogaus įstatymą“, – sako K.Kėvalas ir mano, kad mes visi tokios pozicijos turėtume mokytis iš šv.Jono Krikštytojo.

„Šiais laikais – lygiai tas pats. Mūsų krašte taip pat svarstomi prigimtiniai klausimai: kas yra prigimtinė šeima, kas yra valstybė, kas yra sąžinės laisvė. Tai dalykai, kurių jokia valdžia negali uzurpuoti. Ir Jonas Krikštytojas tampa pavyzdžiu, kad turime būti ištikimi tiesos skelbėjai ir nebijoti, nes tiesa padaro mus laisvus. Ir, atvirkščiai, jeigu tiesą pamini atsistojęs tirono valdžios pusėje, pats prarandi didžiausią turtą – laisvę. Jonas Krikštytojas yra laisvės šauklys, vidinės laisvės šauklys“, – įsitikinęs arkivyskupas.