„Vienas iš svarbesnių darbų – po žeme einančio Gričiupio upelio perkėlimas šiek tiek atokiau, nes dabar jis teka po dalimi būsimo pastato“, – sakė savivaldybės pranešime cituotas Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Susidomėjome, kaip vyks upelio perkėlimas, ką apie tai mano aplinkosaugininkai.

V.Abramavičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad bus ne nukreipiama natūrali upelio vaga, o kalbama apie inžinerinio statinio – 1,5 m skersmens nuotekų kolektoriaus, kuriuo bėga ir upelis, vietos keitimą. Kolektorius yra 4-5 metrai po žeme po neužstatytais žemės sklypo plotais. Po žeme, po neužstatytais žemės sklypo plotais jis liks ir įgyvendinus projektą.

„Į tą kolektorių nukreiptas ne tik upelis, bet ir visi tos teritorijos paviršiniai ir kritulių vandenys. Kolektorius bus nutiestas pagal ekspertuotą, su visomis institucijomis, taip pat ir visuomene suderintą ir patvirtintą projektą. Visi atstumai ir visos technologijos yra patikrintos, suderintos ir sankcionuotos visų atsakingų ir suinteresuotų institucijų“, – aiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Vienas iš svarbesnių darbų – po žeme einančio Gričiupio upelio perkėlimas šiek tiek atokiau.

Anot savivaldybės, kolektoriaus perkėlimu rūpinsis rangovas – bendrovė „Autokausta“, perkėlimas vyks mikrotuneliavimo būdu, darbus prižiūrės savivaldybės Statybos valdymo skyriaus atstovai.

„Kalbame apie maždaug 210 metrų atkarpą, kuria tekės ne tik upelio, bet ir visi paviršiniai vandenys. Šiuo metu upelis eina per planuojamo statyti pastato vidurį. Darbai vyks ne atviru būdu, o po žeme. Tai yra technologiškai sudėtingesni darbai, tačiau pavojaus aplinkai nėra“, – dėstė V.Abramavičius.

Mikrotuneliavimas yra vamzdžio įstūmimas požeminiu būdu. Toks būdas įvardijamas kaip pranašesnis dėl minimalios žalos viešajam ar privačiam turtui, apsaugo vertingus statinius, padeda išvengti eismo trukdžių kanalus tiesiant po keliais, aplink gyvenantys žmonės apsaugomi nuo stipraus triukšmo ir purvo ir t.t.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad agentūra nebuvo gavusi kreipimosi dėl Gričiupio perkėlimo, nes tam nebuvo būtinybės.

Atstovė konstatavo, kad upė Gričiupis, Girstupio intakas, nėra įregistruota upių, ežerų ir tvenkinių registre. Ji taip pat nėra įtraukta į Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.

„Dėl sparčios Kauno miesto plėtros sovietiniu laikotarpiu, ši upė buvo kanalizuota, paprasčiau tariant, ji beveik visa patalpinta į vamzdį po žeme. Tai, laiku bėgant, didelės įtakos turėjo ir visai upės ekosistemai, kurios dėl ilgalaikių pokyčių šiuo metu jau nebelikę. Tuo metu kanalizuotos upės nebuvo retas reiškinys. Tai intensyvios miestų urbanizacijos rezultatas. Kanalizuotų upių galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir didesniuose Vakarų Europos miestuose“, – komentavo L.Gaidžiūnaitė.

Ji pridūrė, kad duomenų, kad Kauno regione per paskutinius penkerius metus upės būtų buvę kanalizuojamos ar keičiamos jų vagos, agentūra neturi. „Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reguliuoti, kanalizuoti, ar kitaip keisti natūralias upių vagas yra draudžiama“, – pridūrė Gaidžiūnaitė.