Brangus paveldas
Vienas iš svarbiausių šio minėjimo, kurio programa žinoma mintinai, tačiau vis tiek kaskart jaudina, akcentų – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos, kuria už didvyrišką narsumą bei ištvermę ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę yra apdovanotas Kaunas, beje, – vienintelis miestas Lietuvoje, pakėlimo ceremonija šioje istorinėje erdvėje, kurioje yra vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas bei skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.
Šio paminklo atidengime 1921 m. dalyvavo net du tarpukario Lietuvos prezidentai: šias pareigas tuo metu ėjęs Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis bei tuometinis ministras pirmininkas Kazys Grinius. O paminklą šventino Jonas Mačiulis-Maironis.
Aurimo Barkausko nuotr.
Būtent prie šio paminklo 1923 m. pradėtos rengti Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonijos, kurios sovietmečiu buvo uždraustos, tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę atgaivintos Šaulių sąjungos.
Kad ir kur gyventume, kad ir kokie skirtingi būtume, kad ir kokie jausmai lydėtų mūsų mintis, turi būti vertybės, kurios iškelia virš problemų ir nuoskaudų.
Šiemet Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimas patikėtas Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Stasiui Ignatavičiui. O minėjimo pradžią paskelbė dar vienas unikalus Vytauto Didžiojo karo muziejaus simbolis – Laisvės varpas, ant kurio išlieti diplomato Broniaus Kazio Balučio žodžiai: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos.“ Tačiau prieš jam suskambant renginio vedėjas citavo ir kartą pasakytus Prezidento Valdo Adamkaus žodžius: „Kad ir kur gyventume, kad ir kokie skirtingi būtume, kad ir kokie jausmai lydėtų mūsų mintis, turi būti vertybės, kurios iškelia virš problemų ir nuoskaudų. Ir, neginčijamai, viena iš tų vertybių – mūsų Vasario 16-oji.“
Kartų solidarumas
Ir šiemet žmonės pradėjo rinktis į Vasario 16-osios minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje dar likus valandai iki jo pradžios.
Tradiciškai renginio išvakarėse buvo aplankyti ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Petro Klimo, Stepono Kairio, Saliamono Banaičio ir Aleksandro Stulginskio kapai Petrašiūnų bei Panemunės kapinėse. O prieš minėjimą įvyko šv. mišios Kristaus prisikėlimo bazilikoje bei Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Šv. mišiose Kristaus prisikėlimo bazilikoje dalyvavo studentai, moksleiviai bei visuomeninių organizacijų atstovai. O šv. mišiose Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje – kariai, šauliai bei kitų struktūrų dalyviai.
Abiejų jų dalyviai atžygiavo į minėjimą iškilminga eisena per Laisvės alėją.
Susirinkusiuosius į Vasario 16-osios minėjimą šiemet sveikino Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinė jaunoji šaulė Gabrielė Žemblauskaitė.
Vicemeras priminė, kad kauniečiai visais laikais buvo laisvės sergėtojai – nuo Vasario 16-osios akto signatarų iki Romo Kalantos. Ir kvietė visus sau prisiekti negailint jėgų saugoti laisvę ir nepriklausomybę, nes šiandien mes švenčiame laisvę, o kiti už ją vis dar kovoja.
Jaunoji šaulių atstovė savo emocingoje kalboje teigė, kad laisvė – ne tik dovana, kurią gavome ir galime laikyti lentynoje. Tai – atsakomybė ir įsipareigojimai. O patriotiškumas nėra vien žodžiai, tai – ir apsisprendimas nelikti abejingam, tai – mokėjimas padėti, kai reikia, ir drąsa stoti ten ten, kur sunku.
Aurimo Barkausko nuotr.
Šventė širdy
Renginio metu ne tik dar kartą perskaitytas Nepriklausomybės akto tekstas, bet ir prisiminti visi 20 jį pasirašiusių signatarų, pasitelkus šiuolaikines technologijas, iš naujo raitę savo parašus ant šio Lietuvai švento dokumento.
Šiemet Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniams dedant kartu su Kauno vadovais bei politinių partijų atstovais, tarp kurių buvo ir Seimo narių, gėles prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo skambėjo Kipro Mašanausko daina „Lietuvai, atliekama Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų Andriaus Apšegos ir Ingridos Kažemėkaitės, prieš tai kartu su surinkusiais į minėjimą giedojusiais Lietuvos himną.
Abu jie kartu su grupe „Baltos varnos“, „Saulės“ gimnazijos mišriu jaunimo choru „Akordas“ bei Kauno kultūros centro mišriu choru „Gintaras“ dalyvavo ir šventinį minėjimą vainikavusiame koncerte.
Šviesi ateitis
Minėjimo pabaigoje įvyko tradicinė Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojų priesaika.
Šiemet garbė ją skaityti visų prisiekiančiųjų vardu teko geriausiam šių mokymų pirmojo kurso klausytojui – jaunesniajam eiliniui Andriui Mykolui Vereniui – iš Klaipėdos kilusiam gydytojui odontologui, siekiančiam įgyti ir karo mediko kvalifikaciją.
Palaimindamas prisiekusiuosius, Lietuvos kariuomenės mokyklos kapelionato sielovadininkas – diakonas, turintis vyresniojo seržanto laipsnį, Audrius Jesinskas teigė: „Tegul jums pavyzdžiu būna Juozas Vitkus – vienas iš aukščiausiųjų Lietuvos partizanų vadų, rašęs savo žmonai: „Genovaite, bijau vienintelio dalyko – nuvilti Lietuvą“.
Aurimo Barkausko nuotr.
Žinoma, tradiciškai buvo ir Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karių dedikaciniai šūviai. Pirmasis – Lietuvos nepriklausomybės signatarams, antrasis – Lietuvos kariuomenei, trečiasis – Lietuvai ir Kaunui.
Baigdamas šį iškilmingą renginį, jo vedėjas dėkojo kiekvienam žmogui, kuris, kad ir kur gyventų, kad ir kokį darbą dirbtų, kad ir kokių pažiūrų būtų, mintimis ir darbais buvo, yra ir bus su Lietuva ir už Lietuvą.
Naujausi komentarai