- Dr. Marija Oniščik
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bevaikštinėdami tarpukario Kauno kino mylėtojų maršrutais po Žaliakalnį užsukame į kino teatrus "Daina", "Aušra" ir "Pasaka", kurių pastatai šiandien dar atpažįstami.
"Daina" (Savanorių pr. 74)
Daugelio kauniečių – kino mylėtojų – širdžiai mielas, šiandien apleistas ir jau vaiduokliu vadinamas kino teatras "Daina" kadaise turėjo tris savininkus: iš pirmosios rašinio dalies ("Santaka", gegužės 24 d.) jau pažįstamą Dominyką Polovinską, Jurgį Jankauską ir Oną Breimerienę.
Pastarosios vyras, inžinierius Antanas Breimeris, buvo Romano Polovinsko vilos Vidūno alėjoje autorius. 1935 m. Breimeris pradėjo projektuoti naują, modernų kino teatrą tuomečiame Ukmergės plente. Į pagalbą jis pasikvietė architektą Stasį Kudoką.
"Daina" buvo žymiai modernesnė už kitus to meto Kauno kino teatrus. Čia buvo naudojama naujausia garsiniam kinui rodyti "Phillips" aparatūra, salė pasižymėjo gera akustika. Trečioje pagal didį Kauno salėje – parteryje – didelėse ložėse ir balkone – galėjo patogiai įsitaisyti 614 žiūrovų, be to, čia buvo ilga plati fojė ir nebrangūs bilietai. Vakarais kino teatro fasadas nušviesdavo naujoviška neonine šviesa.
1938 m. tie patys verslininkai įkūrė AB "Daina" ir pradėjo statyti naują kino teatrą Šiauliuose, kaip du vandens lašai panašų į kauniškį. Abu "brolius" puošė vienodi simetriški modernistiniai fasadai. Platų įėjimą centre pabrėžia nedidelis virš pastato iškylantis rizalitas su keturiomis vertikaliomis mentėmis. Tankiai išdėstytus siaurus pailgus langus įrėmina stačiakampiai apvadai. Abipus pagrindinio įėjimo – apvalūs "okeaninio" stiliaus langeliai.
"Aušra" pasižymėjo ne tik naujausia aparatūra ir modernia vėdinimo sistema, bet ir pigiausiais Kaune bilietais.
Sovietų laikais nacionalizuotas kino teatras "Daina" išliko itin populiarus. Atkūrus nepriklausomybę, privatizuotas. Iki šiol daugelis atsimena čia buvusią kilimų parduotuvę. "Dainos" iškaba papuoštas pastatas jau dešimtmetį stovi tuščias. 2009 m. viduje dar buvo likusių interjero detalių, net kino salės kėdžių, kuriomis naudojosi benamiai. Visą tą laiką pastatas priklausė bendrovei, užsiimančiai lošimo verslu, tad ir čia norėta įkurdinti kazino, bet vienam Kauno politikui pasipriešinus, reikalas buvo sprendžiamas teismuose. Tuo metu, ar ne 2010 m. pradžioje kažkas nuo buvusio kino teatro stogo nuleido didelį plakatą su užrašu: "Ar tu tikrai laisvas?" Pastato valdančios bendrovės komercinis direktorius tada pavadino tą padariusius "piktavaliais". Tų pačių metų vasarą pastate buvo rastas lavonas, o rudenį buvusioje kino salėje kilo gaisras.
Kazino buvusiame kino teatre taip ir nebuvo įrengtas, o dabar pastatas parduodamas – paskirtis įvardinta kaip "prekybos, paslaugų, maitinimo, kita, viešbučių, gamybos ir pramonės, administracinė, sandėliavimo".
Šiauliuose kino teatras taip ir neįsikūrė. 1940 m. pastatas atiteko Šiaulių Dramos teatrui. Karo metu teatras sudegė, buvo atstatytas, o iš šonų prie jo pristatyti nedideli fligeliai. 2014 m. teatro pastatas buvo renovuotas. Nepaisant visuomenės protestų, siekiant "šilčiau gyventi", ąžuolinės paradinės durys buvo pakeistos plastikinėmis, fasadas sudarkytas. Buvęs kino teatras "Daina" yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet jo brolis dvynis Šiauliuose – ne.
"Aušra" (Dainavos g. 19 / Lietuvių g. 37 / Aušros g. 17)
Trijų gatvių susikirtimo smaigalyje stovintis įdomių formų modernistinis pastatas su mentėmis papuoštu pusapvaliu kampiniu bokšteliu – tai buvęs kino teatras "Aušra". Jo projektą 1938 m. parengė Gento universiteto absolventas, statybos inžinierius Kazimieras Sienkevičius.
Valda priklausė tam pačiam Jonui Baškiui, priešingoje prospekto pusėje pastačiusiam "Hollywoodą", ir Juozui Plerpai, o pats kino teatras – keliems žydų verslininkams iš Klaipėdos krašto ir Vokietijos, iki nacių įsigalėjimo turėjusiems kino teatrus Klaipėdoje ir Berlyne. Svarbiausias jų buvo Tovis Iserlisas.
Atidarytas 1939 m. pabaigoje, kino teatras buvo tuo metu moderniausias, didžiausias (net 800 vietų) ir... lietuviškiausias.
"Naujasis kinas tikrai imponuoja savo didumu, erdvumu ir bus didžiausias kinas visame Kaune", – rašė laikraštis "Lietuvos žinios". – "Jo vidus labai skoningai lietuviškame stiliuje dekoruotas. Meninius dekoravimo darbus vykdė dail. Rimtas Kalpokas. Vidaus puošos darbams panaudota daug lietuviškos keramikos (...) Kino patarnautojoms – bilietininkėms ir vietų rodytojoms – užsakytos ir siuvamos specialios uniformos – juodos suknelės su baltais diržais".
Kurdamas interjerą R.Kalpokas panaudojo 1-osios valstybinės amatų mokyklos mokinių keramikos darbus. "Aušra" pasižymėjo ne tik naujausia aparatūra ir modernia vėdinimo sistema, bet ir pigiausiais Kaune bilietais. Šiuo metu pastate įsikūręs sporto klubas. Iš buvusio interjero liko tik augalinė "lietuviška" grindų mozaika apvaliame priebutyje.
"Pasaka" (Savanorių pr. 124)
Statyta 1939–1940 m., "Pasaka" buvo vienas paskutinių Kauno kino teatrų, spėjusių atverti duris iki pirmosios sovietų okupacijos. Jis atsidarė 1940 m. kovo 9 d.
Kino teatras priklausė Jurgiui Štromui (prof. Aleksandro Štromo tėvui) ir dar keliems bendrasavininkams, tarp kurių buvo Stasys Čepas, Jokūbas Jacovskis ir Česlovas Kalinauskas. Du pastarieji mums jau pažįstami: J.Jacovskiui priklausė kino teatras "Triumf", abiems su Kalinausku – "Hollywood". Žymaus disidento ir politologo A.Štromo tėvas tarnavo Finansų ministerijoje ir buvo didelis kino entuziastas. Be kino teatro jis turėjo ir privačią kino filmų nuomos kontorą "J.Štrom". Prasidėjus nacių okupacijai J.Štromas buvo baltaraiščių suimtas ir nužudytas 1941 m. birželio 27 d. "Lietūkio" garaže.
Impozantišką pastatą projektavo statybos technikas Juozas Segalauskas, konstrukcijų inžinieriai – Jokūbas Rabinavičius ir Albinas Paškevičius. Į art deco stilių pretenduojantis pagrindinis fasadas papuoštas laiptuotu frontonu, "nusileidžiančiu" į šonus nuo centrinio reklaminio "ekrano", įrėminto paaukštintomis briaunomis. Įėjimas įtrauktas į atvirą prieangį su laiptais ir stogeliu, ant kurio buvo įrengtas platus balkonas. Fasado viršuje švietė didelis neoninis užrašas: "Pasaka". Portalo durys ir šone esančio įvažiavimo vartai buvo dekoruoti "lietuviškais" tulpelių motyvais. Iš abiejų vestibiulio pusių esančiose patalpėlėse buvo įrengtos dvi mažos krautuvės. Ilgoje ir siauroje salėje tilpo 520 žiūrovų, buvo ložė ir balkonas; iš rytų prie jos glaudėsi siaura fojė be langų.
Po karo pastatas buvo atiduotas Medicinos institutui: 1949–1962 m. čia buvo įrengta sporto salė, fojė iškirsti dideli langai. Vėliau kino teatras vėl veikė. Sovietiniais laikais bent du kartus buvo rekonstruota vidaus erdvė. Atkūrus nepriklausomybę sunkius laikus išgyvenęs pastatas buvo dar du kartus rekonstruotas, panaikintas fasado balkonas, salė padalyta į du aukštus. Rodos, dar neseniai čia veikė populiarus klubas "Los Patrankos", nuo 2011 m. čia įsikūręs kazino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbės teismas nagrinės teisėjų V. Jegorovienės ir A. Pikelio drausmės bylas4
Teisėjų garbės teismas penktadienį nagrinės Kauno apylinkės teisėjai Vidai Jegorovienei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjui Alvydui Pikeliui iškeltas drausmės bylas. ...
-
Kauno gatvėse – Dainų šventės spalvomis ir šiaudiniais sodais papuoštas autobusas
„Turbūt jau spėjote pastebėti, o gal net pasivažinėti – Kauno gatvėmis rieda Dainų šventės spalvomis ir svarbiausiu vizualiniu akcentu – šiaudiniais sodais – papuoštas autobusas“, – skelbia Kauno...
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį3
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
Kviečia į renginį „Lietuvai – 1015“: grilio sezono atidarymas ir rekordas
Gegužės 9 d. Griliai.lt kviečia Jus į neeilinį renginį, kuriame turėsite galimybę drauge atšvęsti Lietuvos paminėjimo rašytiniame šaltinyje ir jos de facto pripažinimo 1015-ąsias metines, pradėti naująjį grili...
-
Dalis kauniečių liko be elektros7
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose2
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Motinystės išmokų dydį lemia ir biurokratinės subtilybės
Jauną kaunietę nemaloniai nustebino Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ užklausa, ar ji sutinka, kad į mažesnę pusę būtų perskaičiuotos išmokos. Moteriai kilo nemažai klausimų. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Santakos parke Kaune pirmąkart rengiamos įstaigų, įmonių pirmosios pagalbos varžybos5
Santakos parke Kaune trečiadienį pirmąkart rengiamos Lietuvos įstaigų ir įmonių pirmosios pagalbos varžybos „Palaikau pulsą“. ...
-
Didelė netektis statybų sektoriuje: mirė ilgametis „YIT Lietuva“ vadovas A. Butkus12
Antradienį bendrovė „YIT Lietuva“ pranešė, kad neteko ilgamečio įmonės vadovo Antano Butkaus. Žmogaus, palikusio didelį pėdsaką statybų pasaulyje. ...