Iki šiol didžiausias visuotinėje talkoje dalyvavusių kauniečių skaičius siekė 8 tūkst. Kiek jų į talką susirinko šiemet, bus suskaičiuota per savaitgalį. Preliminariais duomenimis, šeštadienį Kaune tvarkėsi daugiau nei 10 tūkstančių miestiečių.

Prisijungė ir narai

Šiemet Kaune nuspręsta tvarkyti 11 vietų. Žaliakalnio seniūnijoje tvarkoma Dainų slėnio teritorija, Ąžuolyno parkas, Tunelio g. šlaitai. Šančių seniūnijoje – Suomių ir Kranto 16-osios gatvės (Kopūstų sandėlių teritorija). Dainavos seniūnijoje nuo šiukšlių išvaduoti užsimota Taikos pr. 131 esančio stadiono teritoriją.

Tvarkdarių netrūko ir Panemunės paplūdimyje, netoliese esančiame Panemunės šile. Nemuno vagą valyti buvo pasiryžę Nardymo mokyklos narai.

Valyti vandens telkinius būtina, nes atliekos, patekusios į vandens telkinį, niekur nedingsta. Dalis nusėda į dugną, kitos srovės išnešamos į didesnius vandens telkinius, smulkesnes praryja vandens gyvūnija, kuri dažnai patenka ant mūsų pietų stalo. Vandens terpėje atliekos suyra, tačiau procesai vyksta labai lėtai – šimtmečiais.

"Po paplūdimio remonto liko šakų, statybinių atliekų - keli šabakštynai", - pasakojo prie talkos prisijungęs Gintautas Bukauskas, Gailutės gatvės saugios kaimynystės grupės koordinatorius. Kita akcijos dalyvė Genovaitė Danilevičienė pastebėjo, kad nors šiukšlių šile ir yra, tačiau jų gerokai mažiau nei būdavo anksčiau. Tarp radinių - stiklo šukės, įvairūs gelžgaliai, daugybė nuorūkų ir šunų ekskrementai. Moterys apgailestavo, kad nenyksta nelegalus sąvartynas prie karinio įtvirtinimo. Čia gyventojai priveža net ir nebenaudojamų lovų.

Po talkos aktyvių kauniečių laukė piknikai, o panemuniškių - ir pirtis Panemunės paplūdimyje.

Šlaituose nebeliks krūmų

Prie iniciatyvos simboliškai prisijungė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Prieš užsukdamas į tvarkomą Pažaislio miško parką prie vienuolyno, jis aplankė dar kelis akcijos taškus.

"Didelė problema su apleistais Nemuno šlaitais. Jie apaugę krūmais ir šiukšlini. Šiemet planuojame pradėti pjauti tuos krūmus, kurie šiukšlintojams tarnauja kaip priedanga", - sakė V. Matijošaitis. Jis žadėjo, kad visos per akciją surinktos šiukšlės bus išvežtos iki pirmadienio. 

Pažaislio miško parką švarinę jaunimo organizacijos "Rytojaus Lietuva" nariai rado nemažai šiferio lakštų. "Tai nuodinga medžiaga. Jai gamtoje - ne vieta", - kalbėjo organizacijos vadovas Mindaugas Puidokas, kartu su bendraminčiais iš parko pririnkęs kelis maišus šiferio.

Ar nebuvo gaila tokį gražų saulėtą šeštadienio rytą leisti dirbant, berenkant šiukšles? "Vaikštinėjant ar kitaip ilsintis nebūtų naudos. Padarius naudingą darbą dūšioje gera", - teigė viena akcijos dalyvių Samanta Montvydaitė, studijuojanti viešąjį administravimą.

Seimo narys Kazys Starkevičius Pažaislyje nuklydęs iki geležinkelio bėgių prie jų aptiko tiek šiukšlių, kad šios netilpo į kelis maišus. Anot jo, dažniausiai pasitaikė tuščių vienkartinių kavos puodelių. 

Sutaupė milijonus eurų

Šiųmetės akcijos savanoriai buvo kviečiami tvarkyti bendrai naudojamas erdves, jose ne tik surenkant atliekas, bet ir perdažant apleistus suoliukus, pasodinant augmenijos. Šiemet vienas iš pagrindinių akcijos tikslų – ir rūšiavimo skatinimas. Pasak V. Matijošaičio, svarbu įpratinti vaikus jau nuo mažens rūšiuoti atliekas, kad kuo mažesnis jų kiekis patektų į sąvartyną.

Pernai akcijoje „Darom“ visoje Lietuvoje dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Surinkta apie 2 tūkst. tonų atliekų.

Įdomiausi radiniai vandenyje: pistoletai, padangos, šaldytuvai, buteliai, mašinų dalys, statybinės atliekos, batai ir kt. Įdomiausi radiniai sausumoje: lovos, klozetai, durys, rankinės, čiužiniai.

Išvalyta daugiau kaip 100 vandens telkinių visoje Lietuvoje.

„Darom“ yra pirmasis masinis renginys Lietuvoje po šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Jis organizuojamas kasmet nuo 2008 m. Per tą laiką prie aplinkos tvarkymo prisidėjo daugiau kaip 1 mln. žmonių. Bendromis jėgomis surinkta apie 35 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad valstybei ši iniciatyva padėjo sutaupyti daugiau kaip 10 mln eurų.