Netinkama vieta

Kultūros ministerijos atstovai linkę būti patariamuoju balsu, o jai pavaldaus muziejaus, kurio kieme stovi biustas, vadovai sako iškeldinimui neturintys pinigų. Matydami tokį trypčiojimą vietoje sprendimo ėmėsi ieškoti šauliai.

Pasak savivaldybės atstovų, jų rankos surištos, nes lemiamą žodį turi tarti Maironio lietuvių literatūros muziejus. Jo vadovai kartoja tą, ką ir pernai: neprieštarauja, kad paminklo toje vietoje nebeliktų, sutinka, kad jis būtų nukeltas.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyrius užduotį dėl paminklo išmontavimo "Kauno švarai" skyrė dar pernai vasarą. Tiesa, nurodė, kad dėl konkretaus laiko bus nuspręsta vėliau.

Panašu, kad "vėliau" dar neatėjo. P.Cvirkos paminklas tebestovi K.Donelaičio gatvėje esančio Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinio – Vaikų literatūros muziejaus kieme.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" aiškino, kad "P.Cvirkos biusto klausimas yra kompleksinis ir nepriklauso vien nuo savivaldybės sprendimo ar norų".

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Norai, kaip tikino, – nukelti paminklą, nes, kaip argumentavo, dabartinė jo stovėjimo "vieta netinkama – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimai rodo, kad, nepaisant literatūrinės veiklos, P.Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia ir taip darė žalą Lietuvai ir jos gyventojams".

"Dabartinio muziejaus pastate ilgą laiką gyveno ir tarpukario veikėjas, nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, todėl P.Cvirkos biusto lokacija smarkiai disonuoja su šia vieta", – teigė S.Rimas.

Pasirengė dar pernai

Dar prieš metus savivaldybės atstovai atkreipė dėmesį, kad visos viltys sudėtos į Kultūros ministeriją ir jai priklausančio muziejaus administraciją.

"Paminklas stovi Vaikų literatūros muziejaus kieme, K.Donelaičio g. 13. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys yra pavaldus jį kuruojančiai Kultūros ministerijai, o ne Kauno savivaldybei, todėl miestas negali priimti vienašališkų sprendimų, greičiau, veikia kaip patariamasis balsas", – komentavo S.Rimas ir pridūrė, kad dar praėjusiais metais buvo paruošti visi dokumentai, reikalingi paminklui išmontuoti ir išvežti.

"Tikimės, kad šis klausimas pajudės iš mirties taško, įsijungus muziejaus administracijai ir Kultūros ministerijai", – muziejaus ir ministerijos iniciatyvos laukė savivaldybės atstovai.

Muziejus neprieštarauja

Savivaldybės teigimu, biusto šeimininkai yra Kultūros ministerija kartu su Maironio literatūros muziejumi. Jo vadovai sako, kad paminklas jam nepriklauso. O Kultūros ministerija net negalėjo pasakyti, kas yra P.Cvirkos biusto savininkas, ir nukreipė į savivaldybę. Paminklo savininko klausimas iškilo susidomėjus, kur iškeliaus biustas, jeigu bus nukeldintas.

Kolaborantams ne vieta vienoje pagrindinių Kauno gatvių. Žinome, kad muziejus pritaria nukėlimui.

"Sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti biusto šeimininkai", – teigė S.Rimas, nurodęs, kad jais yra ministerija su muziejumi.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė "Kauno dienai" patvirtino dar prieš metus gavusi raštą iš Kauno miesto savivaldybės. "Jame buvo prašoma patiems imtis P.Cvirkos biusto su postamentu nukėlimo darbų, o jeigu neturime galimybių, leisti tai atlikti Kauno miesto savivaldybei. Biustas Maironio lietuvių literatūros muziejui nepriklauso, tačiau muziejus valdo žemės sklypą, esantį Vaikų literatūros muziejaus teritorijoje K.Donelaičio gatvėje, panaudos pagrindais, kur ir stovi biustas. Šiuo metu, kaip ir prieš metus, Maironio lietuvių literatūros muziejus neturi jokių galimybių atlikti P.Cvirkos biusto išmontavimo darbų, bet neprieštarauja, kad tai padarytų Kauno miesto savivaldybė", – komentavo D.Cibulskienė.

Ji pridūrė, kad dabartiniame Vaikų literatūros muziejaus pastate P.Cvirka gyveno 1934–1935 m. kaip nuomininkas nedideliame rūsio kambarėlyje. "Ir čia, manoma, galėjo parašyti ar užbaigti "Frank Kruk" (1934 m.) – pirmąjį satyrinį romaną lietuvių literatūros istorijoje. Tuo pačiu metu buvo išleistas romanas "Žemė maitintoja" (1935 m.) ir vaikų literatūros klasika tapęs novelių rinkinys "Cukriniai avinėliai" (1935 m.). Už romanus "Žemė maitintoja", "Meisteris ir sūnūs" bei už novelių rinkinį "Kasdienės istorijos" P.Cvirka pelnė "Sakalo" leidyklos premijas, kurias skyrė kompetentinga Lietuvių rašytojų draugijos sudaryta komisija. 1951–1991 m. minėtame pastate veikė P.Cvirkos memorialinis muziejus. Iki šiol muziejaus fonduose saugomas gausus rašytojo rinkinys – apie 4,5 tūkst. vnt. eksponatų", – skaičiavo D.Cibulskienė.

Tad, jos nuomone, "jeigu tiek daug neigiamų reakcijų sukeliantis ir patyčių sulaukiantis biustas stovės kitoje vietoje, rašytojo talentas tikrai dėl to nenukentės".

"Kauno diena" rašė, kad, šiemet Lietuvai minint 80-ąsias pirmųjų tremčių metines, šis P.Cvirkos biustas buvo uždengtas juodu maišu su užrašu "Noriu į Grūto parką".

Akcija: šiemet Lietuvai minint 80-ąsias pirmųjų tremčių metines, šis P.Cvirkos biustas buvo uždengtas juodu maišu su užrašu "Noriu į Grūto parką". Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ministerija – neutrali

Kultūros ministerijos, aktyviai pasisakiusios dėl P.Cvirkos paminklo Vilniuje, atstovė žiniasklaidai Viktorija Vitkauskaitė "Kauno dienai" sakė, kad ministerijos vaidmuo Vilniaus ir Kauno P.Cvirkos paminklų atveju esą yra skirtingas.

"Vilniuje ir Kaune esančių P.Cvirkos paminklų situacija skiriasi iš esmės. Visų pirma, norime pabrėžti, kad sostinėje Kultūros ministerija kreipėsi į paveldosaugininkus, prašydama spręsti dėl teisinės apsaugos P.Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro", – aiškino V.Vitkauskaitė.

Kaune esantis P.Cvirkos paminklas neturi teisinės apsaugos ir neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl ministerijai čia esą nėra ką veikti. "Būtent panaikinus teisinę apsaugą atskiri subjektai – savivaldybė, muziejus – gali objektyviai diskutuoti ir laisvai spręsti dėl tolesnio paminklo likimo. Kultūros ministerija savo ruožtu iniciatyvas palaikytų", – neutralią poziciją išdėstė ministerijos atstovė. Visgi muziejus pavaldus ministerijai, todėl jos aktyvesnė pozicija galėtų šį procesą išjudinti iš mirties taško.

Rugpjūčio pabaigoje po Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo sostinėje esančio paminklo registre nebeliko. Dabar jo likimas – Vilniaus savivaldybės tarybos rankose. Rengiamas sprendimo projektas su siūlymu paminklą nukelti dar rugsėjo viduryje.

Viskas įmanoma, bet gal tiesiog laukiama, kol ateis šauliai su savo transportu, technika?

Vilniaus savivaldybės atstovai norėtų šį paminklą kartu su nukeltomis Žaliojo tilto sovietinėmis skulptūromis perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras yra paskelbęs istorinę-ekspertinę išvadą, kad P.Cvirka politinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia. Išvadoje teigiama, kad Liaudies Seimo rinkimuose P.Cvirka dalyvavo kaip oponentų neturintis kandidatas, rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius. Taip pat nurodoma, kad 1940 m. liepos 17 d. P.Cvirka įstojo į Lietuvos komunistų partiją, įgydamas dvigubas – aukščiausias administracines ir politines šalies valdymo galias.

Imsis šauliai?

Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavičius ne kartą kreipėsi su raštais į institucijas dėl P.Cvirkos paminklo nukėlimo proceso paspartinimo Kaune.

"Reikia šauliams imtis ryžtingų veiksmų", – nusprendė S.Ignatavičius. Šiandien jis planuoja sušaukti aktyvistus ir tartis, ką daryti. "Viskas įmanoma, bet gal tiesiog laukiama, kol ateis šauliai su savo transportu, technika?" – svarstė šaulys ir užsiminė apie P.Cvirkos paminklo palydėtuvių renginį ar akciją.

"Reikia imtis veiksmų, – kartojo S.Ignatavičius, neapsikentęs institucijų neveiklumo. – Kolaborantams ne vieta vienoje pagrindinių Kauno gatvių. Žinome, kad muziejus pritaria nukėlimui."