– „Kauno vandenys“ dalyvauja padedant Ukrainai. Kokios pagalbos jūsų buvo praprašyta?

– Pirmomis karo dienomis Kauno miesto savivaldybė mūsų paprašė padėti pervežti, sandėliuoti kauniečių paramą. Mūsų darbuotojai aktyviai ir savanoriškai prisidėjo pervežant suneštą kauniečių paramą prie „Žalgirio“ arenos. Bendrovė turi keturis nenaudojamus tarnybinius butus, kuriuos galime suteikti kaip paramą. Vienos specializuotos paramos Lietuvos vandentiekiečių paprašė Kyjivo vandenys – suteikti paramos dezinfekcijai vandeniui. Jie naudoja ne gėlą, o paviršinių vandens telkinių vandenį. Per Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją buvo suteikta 20 t natrio hipochlorito dezinfekuojančios medžiagos.

– 3 mln. gyventojų Kyjivas naudojasi paviršiniu vandeniu?

– Dažnai neįvertiname, kokią Lietuvoje turime Dievo dovaną, požeminį turtą – gėlą vandenį. Turėtume labai taupiai ir racionaliai saugoti savo turtą.

– Kokį vandenį geria kauniečiai?

– Aukštos kokybės ir gerą vandenį. Turbūt mane sukritikuos priemiesčio gyventojai, kuriems sezono metu, esant dideliam vartojimui, kartais iš čiaupo bėga drumstas vanduo. Jis nėra kenksmingas, nuodingas. „Kauno vandenų“ vandens kokybė gera.

– Dėl kokių priežasčių būna drumstas vanduo?

– Visi esame patyrę situaciją, kai vykdome kažkokį santechnikos remontą – keičiame čiaupą, užsukame vandenį, po remonto atsukus jis turi nubėgti. Iš tikrųjų mūsų vietovėje požeminis vanduo kitais elementais atitinka higienos normą, bet nekenksmingais elementais, kurie sukelia drumstumą, indikatoriniai rodikliai, tokie kaip geležies, mangano kiekis vandenyje, pas mus iš keturių vandenviečių trijose viršijo higienos normas. Vienas iš sprendimų – didžioji dalis miesto, apie 60 proc., geria ir naudoja iš Petrašiūnų vandenvietės išgautą vandenį, jame bene dešimtį metų yra gerinamas vanduo, t.y. įrenginiai šalina geležies ir mangano perteklių. Praėjusių metų vasarą Vičiūnų vandenvietėje taip pat pastatyti ir paleisti gerinimo įrenginiai. Centro, pietinės dalies, Ringaudų vartotojams tiekiamas vanduo visiškai atitinta higienos normas. Šiais metais vasaros pabaigoje bus paleisti trečiosios, paskutiniosios, Kleboniškio vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai. Tikiuosi, kad šiais metais po gerinimo darbų iš šaltinių gelmės išgautas vanduo bus aukščiausios kokybės. Vartotojai turėtų suprasti, kad vamzdynas, jungiantis vandenvietę su konkrečiu vartotoju, neišsivalys iš karto. Tam vykdome magistralinių vamzdynų rekonstrukcijas.

– Kokios tokių rekonstrukcijų investicijos?

– Gana didelės. Vičiūnų vandens gerinimo įrenginiai jau paleisti, jų sąmatinė vertė – per 7 mln. eurų. Beveik analogiškai kainavo Kleboniškio vandens gerinimo įrenginiai – per 6,5 mln. eurų. Vandens poreikis auga ir Petrašiūnų vandenvietės gerinimo įrenginiai jau pasiekė savo projektinę ribą, todėl planuojame išplėsti, vyksta projektavimas. Investicija siektų apie 4 mln. eurų. Investicijų kompleksas dėl aukščiausios vandens kokybės užtikrinimo yra žymus.

– Neabejoju, kad atsiras kauniečių, kurie sunerims, kad vanduo brangs.

– Turėtume pastebėti, kad mūsų vienas pagrindinių energijos išteklių – elektros energija, kuri reikalinga įrenginiams, vandens siurbliams. Kaip visi jaučiame, ji žymiai pabrango. Pabrango ir gamtinės dujos, kurios naudojamos tvarkant nuotekas, džiovinant dumblą. Pabrango kuras. Ne visi pastebi, bet vandens kaina nuo praeito birželio juda priešinga kryptimi – atpigo 5 proc. Pagal metodiką, kurią taikome su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, atrodo, kad šiais metais kaina vartotojams neturėtų keistis. Bene viena iš pagrindinių mūsų sąnaudų eilučių – darbuotojų atlyginimai.

– Kaip pavyksta nebranginti?

– Visose srityse ieškome vidinių resursų, efektyviname ir optimizuojame procesus.

– Kaip miestas tvarkosi su nuotekomis?

– Europos skiriama parama koncentruota į nuotekų tvarkymą. Siekiame, kad iki 2023 m. pabaigos ne mažiau kaip 98 proc. vartotojų būtų aprūpinti centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga. Vykdomi projektai tinklams atnaujinti. Ypač norėčiau pabrėžti, kad vyksta ir neprisijungusiųjų prie centralizuotos nuotekų sistemos prijungimo darbai, kontroliuojamas jų nuotekų tvarkymas.

– Mieste dar yra namų, butų, kurie neprisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos? Jie dar naudoja lauko tualetus?

– Yra ir tokių. Dar ir miesto centre, Žaliakalnio turgaus apylinkėse. Inventorizavome, kiek yra tokių neprisijungusių potencialių vartotojų, įtraukėme net ne privačius namus, bet savivaldybės socialinius būstus, kad jiems būtų užtikrintas centralizuotas nuotekų valdymas.

– Kokia įstatyminė bazė? Ar yra kokia prievolė, kad gyventojai turi prisijungti prie centralizuotų nuotekų?

– Jeigu pravedama gatvėje centralizuota nuotekų trasa, gyventojai, kurie tinkamai tvarko nuotekos ir užtikrina visus aplinkosauginius reikalavimus, turi teisę ir toliau tvarkyti individualiai, bet ekonominiu požiūriu, vartotojai, kurie tvarkingai ir sąžiningai tvarko nuotekas, 100 proc. visi suinteresuoti prisijungti, nes tai ir pigiau, ir mažiau rūpesčių.

Siekiame, kad iki 2023 m. pabaigos ne mažiau kaip 98 proc. vartotojų būtų aprūpinti centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga.

– Ar jūs turite svertų priversti gyventojus prisijungti?

– Atvedame prie sklypų centralizuotą nuotekų sistemą, raginame prisijungti. Paskui kartu su aplinkosaugos, Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais organizuojamos komisijos patikrinti, kaip miesto gyventojai, neprisijungę prie centralizuotos nuotekos sistemos, tvarko jas. Yra įvairių atvejų. Yra ir geranoriškai prisijungiančių žmonių, bet yra ir tokių vietų, kur tenka Viešosios tvarkos skyriui taikyti baudas ir sankcijas. Gal ir kauniečiai pastebėjo, kad miesto vadovų, savivaldybės dėmesys buvo atkreiptas į mūsų upelius ir regionus, kurie aplink gyvena, ir ne visai tinkamai tvarkydavo nuotekas. Matydavo situaciją ir miesto svečiai. Upeliai nebuvo labai blogos būklės, bet kvapas jautėsi. Negaliu sakyti kad dabar ten idealu, bet padėtis geresnė.

– Norintys prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos turi kreiptis į „Kauno vandenis“ ir gauna visas sąlygas?

– Taip. Kreipiasi dėl prisijungimo sąlygų, parengia projektą ir atlieka tolimesnius prisijungimo darbus. Pagal taisykles, vandens tiekėjo pareiga privesti tinklus iki sklypo ribų. Nepasiturintiems, socialiai remtiniems žmonėms pagal atskiras programas nuotekų tinklų įrengimas atliekamas ir sklypo ribose iki namo vidaus. Taigi sudarytos galimybės norintiems tvarkingai ir šiuolaikiškai gyventi.

– Dar viena sritis – mišrios nuotekos.

– Ta kryptimi intensyviai darbuojamės, investuojame. Žymiai sumažėjęs mišrių nuotekų sistemų tinklų ilgis, šiuo metu likę, berods, daugiau nei 7 km, o buvo beveik 30 km. Mišrių nuotekų sistema, t.y. paviršinės, arba lietaus ir drenažo nuotekos, turi būti vienas tinklas, o buitinių nuotekų sistemos – atskiras tinklas. Atskyrimas sprendžia kelis klausimus. Vienas jų – aplinkosauginis, kad paviršinių nuotekų tvarkymas neužterštų mūsų upių – nepatektų buitinės nuotekos.

– „Kauno vandenys“ linksniuojami, kai išasfaltuojama nauja gatvė, o po trūkusių vamzdžių darbų naują kelią nusėjate lopais. Kaip galite pakomentuoti situaciją?

– Mes tikrai sąmoningai neardome. Yra griežta Kauno miesto administracijos nustatyta tvarka. Kasimo leidimai neišduodami, jei gatvė sutvarkyta prieš penkerius metus. Savivaldybė, derindami gatvių rekonstrukciją, kiekvienais metais pateikia ir mums informacijos, kad pasitikrintume ir sutvarkytume savo požeminius vamzdynus.

– Ar su jumis reikia susisiekti, kai pastebima įgriuva prie šulinio dangčio?

– Taip. Dabar, ankstyvą pavasarį, įgriuvų metas. Skambinti reikėtų mūsų bendrosios avarinės numeriu.