Ilgalaikiai projektai
„Toks vanduo – didžiausias pranašumas“, – per vandens gerinimo įrenginių atidarymo ceremoniją sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kalbėdamas apie Kaune išgaunamą natūralų ir saugų geriamąjį vandenį.
„Ir ateities kartos ilgus dešimtmečius galės sėkmingai naudotis šia iš esmės atnaujinta vandenviete ir šiais įrenginiais“, – neabejojo „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Vandens gerinimo įrenginių projekto rangovo UAB „Eigesa“ direktorius Eimantas Baravykas, perduodamas objektą, konstatavo, kad „Kaunas turi dar vieną išmanų šiuolaikišką objektą“.
Kauno miesto ir rajono gyventojai požeminiu geriamu vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių.
Daugelis Europos šalių priverstos naudoti paviršinį vandenį, kuris pasižymi prastesne kokybe. „Mūsų regionui labai pasisekė“, – sakė „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Jų požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruojamas smėlio žvyro nuogulų, per 3–12 mėnesių apvalytas mechaniškai ir bakteriologiškai patenka į gręžinių filtrus, kur jau siurbliais pumpuojamas vartotojams.
Vanduo yra geros kokybės, tačiau „Kauno vandenys“ tuo neapsiriboja. Siekiama, kad gyventojus pasiektų kuo geresnis vanduo, juo labiau kad Kauno mieste ir rajone didėja geriamojo vandens poreikis, nes vyksta aktyvi miesto ir rajono plėtra. Todėl vienas po kito įgyvendinami ilgalaikiai vandens kokybės gerinimo projektai.
Vanduo iš Vičiūnų vandenvietės, kurį nuotraukoje pasiruošę ragauti (iš kairės į dešinę) rangovų vadovai R.Raižys ir E.Baravykas, savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas, Kauno meras V.Matijošaitis, „Kauno vandenų“ generalinis direktorius R.Šulskus, pasiekia net trečdalį „Kauno vandenų“ klientų Kaune ir Kauno rajone. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Iš kur nuosėdos?
Iš Vičiūnų vandenvietės, kurioje sėkmingai baigtas įgyvendinti vandens kokybės gerinimo projektas, Kauno miestas ir rajonas gauna net trečdalį viso reikalingo geriamojo vandens kiekio. Vandenvietė yra antra pagal pajėgumą.
Šiuo metu iš Vičiūnuose esančių septyniolikos vandens gręžinių geriamąjį vandenį vartoja Vaišvydavos, Vilijampolės, Lampėdžių, Veršvų, Marvelės, Aleksoto, Fredos, Naujamiesčio, Vičiūnų, Birutės, Žemųjų Šančių, Panemunės, Kazliškių, Rokų 1, Rokų 2 gyventojai.
Vandens valymo procesas paleistas palaipsniui. Dalis filtrų pradėjo veikti dar metų pradžioje, kiti į sistemą įjungti vėliau. Šiuo metu valymo įranga baigta sustyguoti, ji jau veikia visu pajėgumu, jų valdymą iš rangovų penktadienį oficialiai perėmė „Kauno vandenys“.
Vandens gerinimo įrenginiai, kuriuos įrengti „Kauno vandenims“ atsiėjo 6,8 mln. eurų, padeda jame sumažinti natūraliai esantį mangano ir geležies kiekį. Kam to reikia?
Oksiduojantis minėtiems mikroelementams susidaro junginiai, kurie iškrinta nuosėdomis. Šios dešimtmečius kaupėsi vamzdynuose. Jos sukyla, kai paleidžiamas vanduo po pauzių, kai laikinai būna uždaromos tam tikros vamzdynų atkarpos, pavyzdžiui, naujų vartotojų prijungimui, dėl avarinių situacijų ar gyventojams namuose atliekant remonto darbus.
Teks luktelėti
Vičiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai jau veikia visu tempu, tačiau geriausios įmanomos vandens kokybės dar teks luktelėti, nes reikia laiko išvalyti vamzdynams, ypač magistraliniams.
Iš vandenvietės išteka itin kokybiškas vanduo, tačiau jis teka per vamzdžius, kuriuose nuo seno yra prisikaupę nuosėdų. Dėl to dalis vamzdynų keičiami, dalį bandoma praplauti. Per pusmetį, metus vamzdynai pamažu bus išplauti ir, esant geresnei vandens kokybei, juose nuosėdos nebesikaups ir vanduo nebesidrums.
Didžiausiais geriamo vandens ištekliais pasižymi Petrašiūnų vandenvietė, kurioje vandens valymo įrenginiai įrengti daugiau nei prieš dešimtmetį.
„Praktika rodo, kad po metų–pusantrų problemų dėl gyventojus pasiekiančio vandens kokybės labai sumažėja“, – teigė R.Šulskus. Tad, veikiant vandens gerinimo įrenginiams, keičiant ir valant vamzdynus situacija bus galutinai suvaldyta ir Naujamiestyje, Šančiuose, kur vandens kokybė pastaraisiais metais svyruodavo dažniau nei kitur.
Dešimt koštuvų
Sudėtingiausia projekto įgyvendinimo dalis, kaip dėstė rangovo UAB „Eigesa“ direktorius Eimantas Baravykas, buvo, kad visos įrenginių statybos metu privalėjo užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą Kauno miesto gyventojams.
Tačiau turėdami solidžią patirtį bendrovės atstovai puikiai susitvarkė su užduotimis, sėkmingai įvykdė projektą Vičiūnų vandenvietėje ir perėjo darbuotis į Kleboniškio vandenvietę.
Abiem atvejais bendrovė laimėjo šiems projektams įgyvendinti „Kauno vandenų“ skelbtus konkursus.
Vičiūnų vandenvietei parinkta uždara slėginė įrenginių sistema. „Tai užtikrina patikimesnę geriamojo vandens apsaugą. Galima kontroliuoti ir patikimai apsaugoti objektą nuo galimos išorės taršos (bakterijų, vabzdžių lervų) ar sąmoningų diversijų, nes slėginiuose uždaro tipo įrenginiuose nėra tiesioginio vandens kontakto su aplinka“, – teigė E.Baravykas.
Tokio tipo slėgiminio valymo įrenginiai yra modernesni, saugesni ir efektyvesni už atviro tipo valymo įrenginius, be to, greičiau pastatomi ir prireikia mažiau vietos. Uždari įrenginiai bus įrengti ir Kleboniškyje. Ten numatyta pastatyti aštuonis koštuvus.
Vičiūnų vandenvietėje įrengta dešimt koštuvų, kurių valdymo algoritmas visiškai automatizuotas. Didesnis vožtuvų skaičius leis padidinti kokybiško vandens tiekimą piko valandomis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Skaniausias – iš Eigulių
„Kauno vandenų“ laboratorijos tyrimų duomenimis, Eigulių vandenvietėje išgauto vandens skoninės savybės ir kiti parametrai yra vieni aukščiausių. Gerais kokybės parametrais pasižymi ir vandens gerinimo įrenginius turinčioje Petrašiūnų vandenvietėje išgaunamas vanduo.
Tačiau Kleboniškyje ir Vičiūnuose išgaunamą vandenį dar galima pagerinti, mažinant geležies ir mangano kiekį. Vičiūnuose tai jau daroma, Kleboniškyje gerinimo įrenginiai dar tik statomi.
Tikimasi, kad darbai Kleboniškyje bus baigti po pusantrų metų. Iš šios vandenvietės vanduo tiekiamas Šilainių, Domeikavos ir visos šiaurinės miesto dalies gyventojams.
Pabaigus šias statybas, Kauno vandens gerinimo projektai bus laikinai užbaigti.
Kaunui pasisekė dar ir dėl to, kad didžiausios jo vandenvietės – Petrašiūnų ir Vičiūnų – yra Nemuno baseine. Kalbant apie Astravo elektrinės, tiesiogiai susijusios su Nerimi, keliamą riziką užteršti šią upę, Kaunas neliktų be geriamojo vandens. Mums pakaktų dviejų minėtų vandenviečių.
Pernai „Kauno vandenys“ išgavo ir vartotojams patiekė 18,06 mln. kub. m vandens.
Naujausi komentarai