Strigo anglų kalba

Rugpjūčio pradžioje tarptautinės mainų programos "Jaocu–Kaunas 2018" metu, iš mažo Japonijos miestelio Jaocu atvykę 13–15 metų mokiniai keturias dienas gyveno kartu su jais priėmusiais moksleiviais iš Kauno. Per intensyvią savaitę svečiai aplankė Sugiharos namus, 9-ąjį fortą, Pažaislio vienuolyną, Kiemo galeriją, kur išklausė Bellos Shirin pasakojimą apie Holokaustą Kaune, vaikščiojo po Senamiestį, Laisvės alėją, o vakarais grįždavo į savo laikinas šeimas.

15-mečiui Saku Yamauchi, gyvenusiam J.Dobkevičiaus progimnazijos moksleivio Žygimanto namuose, pirmą dieną sunkiai sekėsi susikalbėti su jį priėmusiais kauniečiais – strigo japono anglų kalba. "Vieną vakarą nuėjome į piceriją, kur su Žygimantu pradėjome diskutuoti apie krepšinį, atsipalaidavau ir pradėjau visai neblogai kalbėti. Nuo tos dienos namuose kalbėjomės apie įvairiausius mane dominusius dalykus. Noriu labai padėkoti šeimai, kuri taip gražiai mane priėmė", – sakė Jaocu vidurinės mokyklos moksleivis.

Čijunės Sugiharos gyvenimo istorija nuo mažens susidomėjęs japonas svajojo kada nors aplankyti Kauną. Ši kelionė turėjo padėti pagerinti ir anglų kalbos įgūdžius. Ateitį su Vakarų istorijos studijomis planuojantis sieti moksleivis, gyvendamas Lietuvoje, buvo sujaudintas šalių kultūros ir istorijos skirtumų.

Sies ateitį su Japonija

Pokalbį su S.Yamauchi gyvai iš japonų kalbos vertusi J.Dobkevičiaus progimnazijos abiturientė Salomėja Jurėnaitė taip pat namuose buvo priėmusi moksleivę iš Jaocu. Puikiai japoniškai kalbančiai kaunietei buvo keista bendrauti su daug jaunesne japone – Salomėja dalyvauja VDU Japonistikos klubo "Hashi" renginiuose, kur dažniausiai laiką leidžia su studentais iš Japonijos.

Norėčiau būti tiltu tarp Lietuvos ir Japonijos kultūros.

"Labai dėkoju už šią galimybę, nes pamačiau kultūrą iš kitos pusės ir labai daug išmokau", – mergina japonų kalbos pradėjo mokytis būdama 11-os. Tada su japonų kovos meno aikido klubu, kuriame treniravosi, pirmą kartą aplankė Japoniją.

"Tada labai susižavėjau jų kultūra, žmonėmis, kurie, atrodo, jaučia dėkingumą visiems aplinkui. Labai noriu mokytis iš to pavyzdžio ir sieti savo gyvenimą su Japonijos kultūra", – Salomėja jau yra nusižiūrėjusi kelis šios šalies universitetus, į kuriuos norėtų kitais metais stoti, tačiau visiems laikams iš Lietuvos išvažiuoti nenorėtų. "Norėčiau būti tiltu tarp Lietuvos ir Japonijos kultūros", – šypsojosi moksleivė.

Stebėjo saulėlydį

15-metė Aya Sato, gyvenusi J.Dobkevičiaus progimnazijos moksleivės Emilijos šeimoje, buvo sužavėta lietuviškos gamtos. "Labiausiai man įsiminė vakaras, kai kieme kepėme šašlykus. Tą vakarą daug kalbėjome apie Lietuvą ir Japoniją. Kai pavalgėme, pėsčiomis keliavome prie ežero. Man visą laiką išliks tas vaizdas – kaip virš ežero leidžiasi saulė. Tai buvo nuostabu", – žavėjosi mergina, kuri kartu su kitais moksleiviais išreiškė viltį, kad ši Lietuvos ir Japonijos draugystė niekada nenutrūks.

Į Kauną atvykę moksleiviai turėjo nemažai pasistengti, kad jiems būtų suteikta ši išskirtinė galimybė. Iš daugybės norinčių buvo atrinkti 20 geriausiųjų, kurie išlaikė anglų kalbos testą, gerai pasirodė per pokalbį ir išreiškė motyvaciją dalyvauti projekte.

Prieš išvykdami iš Kauno japonai mokyklos bendruomenei padovanojo vilties ir taikos simbolį "Sadako" – vėrinį, padarytą iš 1000 išlankstytų gervių. Gerves lankstė visi Jaocu mokiniai, linkėdami taikos pasaulyje.

Visi šie moksleivių įspūdžiai – tekstai ir nuotraukos suguls į vieną knygą, kuri bus išleista Jaocu mieste ir vėliau dalijama visose mokyklose. Mainuose dalyvavę japonai Kaune įgytą patirtį ir žinias taip pat gyvai perduos savo mokyklų mokiniams.

Nesitikėjo karščių

Į Kauną iš kito pasaulio krašto atvykusios moksleivių ir jų mokytojų delegacijos vadovas Toshiya Kakamu pirmą kartą lankėsi ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Europoje. Nors prieš atvykimą jis ruošėsi ir studijavo Lietuvos istoriją, tačiau atvykęs suprato, kad nieko nežino ir reikia visko mokytis iš naujo. Anot jo, istorijos supratimas Japonijoje ir Vakaruose absoliučiai skiriasi.

Nors Jaocu gyventojai apskritai nemažai žino apie Lietuvą, daugiausiai dėl Č.Sugiharos, mainai buvo proga moksleiviams gyvai prisiliesti prie visiškai kitokios kultūros.

"Su mokiniais dar aptarsime jų įspūdžius, bet iš to, ką mačiau, pavyzdžiui, kaip jie viską užsirašinėjo lankydamiesi 9-ajame forte, parodė, kad jiems tai labai svarbu. Apskritai buvo smagu matyti, kaip jie šiltai bendrauja su lietuviais ir šeimomis, kurios juos priėmė", – anot T.Kakamu, programa vaikams buvo labai naudinga.

Vienintelis dalykas, kurio japonų delegacija nesitikėjo Lietuvoje, – kaitra. "Japonijoje yra žinoma, kad Lietuva yra vėsi šalis, todėl tikėjomės, kad čia atvažiavę atsigausime, nes dabar Japonijoje maždaug 42 laipsniai karščio", – šypsojosi T.Kakamu.