Brolių branda

Laisvėje liūtai gyvena apie 15 metų, tad tai, kad Kaune jie gali minėti dešimtmetį, yra tikra šventė tiek liūtams, tiek ir lankytojams.

„Dešimt metų yra graži brolių liūtų branda, todėl mes tai ir švenčiame. Pas mus dominuojantis liūtas yra Juodis, jis – tikras vadas ir karalius, o Rudis – lieka tas antras brolis. Abu parodo savo charakterį. Dominuojantis brolis – gerokai ramesnis, labiau pasitiki savimi, valdo situaciją, todėl labiau ignoruoja ir lankytojus, tačiau Rudžiui reikia daugiau dėmesio, jis yra dirglesnis, mėgsta pro grotas ir lankytojus kiek pamedžioti. Tiesiog jis ieško nišos, kur galėtų parodyti, kad ir jis yra karalius“, – apie Kauno liūtus karalius pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Viršutinės teritorijos skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Ji pripažino, kad vakarais gan dažnai galima išgirsti liūtų riaumojimą, kuris gali būti girdimas už maždaug kilometro. Tačiau pasitaiko, kad karaliai savo jėgą pademonstruoja ir dieną. Tada edukatoriams tenka laikinai nutraukti pasakojimus apie kitus gyvūnus, nes visas lankytojų dėmesys tada krypsta būtent į liūtų voljerą.

„Prieš orų kaitą jie labai garsiai skelbia apie savo teritoriją. Riaumoja garsiai ir galingai. Nesvarbu, kokių gyvūnų pristatymus darytumėme, jei užriaumojo liūtai, visi ateina čia“, – kalbėjo gyvūnų prižiūrėtoja.

Po Zoologijos sodo rekonstrukcijos liūtai gyvena ženkliai erdvesniame voljere. Turi ir vidines patalpas, kuriose lankytojai taip pat gali pamatyti šių liūtų didybę.

„Jie tikrai išnaudoja visą erdvę, mėgsta laipynes. Liūtas – ne veltui karalius. Jis nori užlipti kuo aukščiau, kad matytų teritoriją. Būtent tas gulėjimas aukštai jiems suteikia tokią viršenybę“, – pasakojo R. Pėtelytė-Brazaitienė.

Liūtas – ne veltui karalius. Jis nori užlipti kuo aukščiau, kad matytų teritoriją.

Gimtadienio tortas

Gražaus jubiliejaus proga Zoologijos sodo darbuotojai liūtams paruošė ir dovanų. Ant laipynių užkėlė du kelių aukštų tortus, ant kurių viršaus – ir skaičius 10, žymintis brolių amžių. Liūtai laikyti vidiniame voljere ir susirinkus gausiam būriui lankytojų, išleisti į lauką išpakuoti dovanų.

„Šiandien liūtai gavo du tortus – po vieną kiekvienam. Tortai atrodo įspūdingai, mūsų savanoriai juos su meile pagamino. Įdomu tai, kad čia ne šiaip tortai. Viduje yra paslėpta po 5 kg raudonos mėsos. Liūtai turės sudraskyti tortus ir pasiimti skanėstą. Dažniausiai liūtai gauna jautieną, nes kiauliena yra per riebi, tad jei tokia mėsa šertumėme, turėtumėme du nutukusius katinus“, – apie tai, kas laukia jubiliatų, pasakojo Zoologijos sodo vyresnysis edukacinių programų koordinatorius Egidijus Praspaliauskas.

Vos tik išleidus liūtus į lauko voljerą, gyvūnai kaip mat užšoko ant pakylos ir griebė po tortą. Vienas brolis liko viršuje ir pasigardžiuodamas taršė torte paslėptą mėsą. Kitas, panašu, norėjo daugiau privatumo, tad su visa dėže nusileido į apačią ir ten mėgavosi darbuotojų paruošta dovana.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Lankytojai smalsiai stebėjo liūtų puotą ir žavėjosi šių gyvūnų didybe. „Įspūdingai atrodo liūtai, savo didelėmis letenomis vienu grybšniu atidarė tortą“, – pasisakė mažoji Gerda.

„Noriu išgirsti riaumojimą“, – tarstelėjo kitas vaikas, kurio lūpas dengė šventinio torto likučiai, mat Zoologijos sodas pasirūpino, kad ir lankytojai galėtų pasigardžiuoti skanėstais. Žinoma, lankytojams tortas – ne iš mėsos, kaip buvo patiektas liūtams, o saldus, kad norėtųsi net ir pirštus apsilaižyti.

Liūtų gimtadienio proga Zoologijos sode buvo galima sutikti edukatorių, animatorių, išbandyti įvairių pramogų. „Norisi, kad šventė būtų kiekvienam“, – pridūrė darbuotojai.

Zoologijos sodo simbolis

Liūtams ne veltui skiriamas ypatingas dėmesys. Šie gyvūnai puikuojasi ir Lietuvos zoologijos sodo logotipe.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Liūtas – neatsiejama Zoologijos sodo dalis. Tai iš tiesų karaliai, nes jie labai mėgiami lankytojų. Dabar jie gyvena 1 tūkst. kv. m ploto voljere, tad tikrai jie turi viską, ko jiems čia reikia“, – kalbėjo Zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius.

Kol kas Kaune gyvena du broliai liūtai ir jokių patelių nėra planuojama, nes tada, tikėtina, broliai susipyktų. Tačiau jei kuris liūtas susirgtų, tada būtų svarstoma ir apie naujų liūtų ar liūčių atvežimą. Aišku viena, kad bet kokiu atveju Kaune liūtai vis tiek gyvens.