Kauno marių regioninis parkas gamtos mylėtojus traukia ne tik  geru oru, bet ir lyjant. "Leidžiantis į pasivaikščiojimus pažintiniais takais ar ekskursijas svarbiausia – tinkami drabužiai, avalynė ir gera nuotaika", – užsimena parko darbuotojai.

Kviečia pažinti pelkę

Į lankomiausias Kauno marių regioninio parko vietas: Kadagių slėnį, Žiegždrių geologinę atodangą ir Dubravos rezervatinę apyrubę – leidžiamės lyjant lietui. Mus lydintis parko darbuotojas ir savanorių grupelė į tai nekreipia dėmesio – užsideda neperšlampamų striukių gobtuvus ir žengia į priekį.

Didžiąją dalį Dubravos rezervato sudaro pelkė. Jos tyrinėti žengiame mediniu taku. Aplink driekiasi pažliugusios samanos su styrančiais džiūstančių medžių guotais – šiuos augalus pažeidė rūgštus pelkės vanduo. Dėl sausuolių gausos šiuo taku vaikščioti pavieniui, ypač – pučiant stipriam vėjui, nepatariama: įsisiautėjęs vėjas sausuolius dažnai išvarto.

"Žengti nuo tako į samanų kilimą draudžiama, – perspėja ekskursijas po parką dažnai vedantis ekologas Evaldas Makrickas. – Ne dėl to, kad galėtumėte įklimpti. Jau antri metai vandens lygis pelkėje nukritęs: anksčiau kai kur būtumėte bridę iki kelių, o šiemet vos kojas sušlapsite. Vaikščioti ne taku draudžiama dėl to, kad galite vertingus augalus išmindyti. Čia – rezervatas, jame taikoma griežtesnė apsauga nei draustinyje. Žmogaus veikla čia labai griežtai ribojama. Draudžiama naikinti ir žievagraužius, paprastai vadinamus kinivarpomis, kurie, įsiveisę rūgštaus pelkės vandens pažeistose pušyse ir berželiuose, puola ir sveikus miško medžius."

Einant taku, ekologas supažindina su šalia augančiais augalais: "Čia – pelkinis gailius, kurio kvapo ilgiau pauosčius, gali apsvaigti galva, o čia – smulkiais vabzdžiais besimaitinanti plėšri pelkių gėlelė – saulašarė."

Pakeliui iš Dubravos rezervato medyje išvydęs nutūpusią suopių porelę, E.Makrickas sustabdo automobilį ir siekia fotoaparato. Nespėja – plėšrūs paukščiai nuskrenda tolyn.

Atsiveria žemės paslaptys

Keliaujant Žiegždrių geologiniu taku, atsiveria ne tik puikūs priešingo, Kaišiadorių rajone esančio, Kauno marių kranto vaizdai. Slenkant marių šlaitams susidariusiose atodangose žemė atveria savo paslaptis: tyrinėjant skirtingus žemės plutos sluoksnius, čia galima išmokti skaityti žemės gelmių istoriją. Vaikus šiame take vilioja naujovė – erdviniai edukaciniai galvosūkiai. Žiegždrių atodangoje, skaičiuojant juostuotojo molio sluoksnius, dar vadinamus varvomis, galima apytiksliai nustatyti, per kiek metų susidarė čia atsiveriantys žemės sluoksniai.

Keistos šlaito įdubos (vadinamieji sufoziniai cirkai), velnio pirštais vadinami akmenys, sustingusios stalaktitų užuomazgos – visa tai galima patyrinėti keliaujant šiuo pažintiniu taku.

Įspūdingiausia išvykos vieta vadinama Kalniškių konglomeratų atodanga. "Konglomeratas – gamtiniu cementu į vieną kietą uolieną surištas smėlis ir žvirgždas. Kadangi marių šlaitai slenka, uolienos luitai dažnai nulūžta ir ritasi žemyn, krenta į vandenį. Apie vieną tokį didžiulį uolienos gabalą net sukurta legenda – esą tai yra kadaise Žiegždrių dvare gyvenusi dresuota meška, kuri, pasigirdus ją kviečiančiam varpeliui, bėgusi ėsti ir nukritusi į marių krantą. Ši konglomerato nuolauža ir vadinama Meškos kupra", – pasakojo E.Makrickas.

Eina klausytis pelėdų

Pažintinis takas į gamtos vertybe vadinamą Kadagių slėnį, kur trijų hektarų plote auga daugybė kadagių, įrengtas prieš penkerius metus, tačiau jo populiarumas neblėsta. Nors kituose pažintiniuose takuose galima išvysti didesnį gamtos įdomybių koncentratą, Kadagių slėnis pritraukia daugiausia lankytojų. "Kas žmones traukia į Kadagių slėnį? Iš šio tako apžvalgos aikštelės atsiveria puiki panorama: Kauno marių vingis, Dabintos sala – čia labai gražūs saulėlydžiai. Be to, tai yra šilta, rami vieta – užuovėja", – užsiminė parko darbuotojas.

Vasaros pradžioje šiuo taku vaikščiojusieji ir bijojusieji įlūžti dabar gali eiti ramiai: supuvusios medinio tako lentos pakeistos naujomis. "Šiemet dar galioja tako garantinė priežiūra – supuvusias, sulūžusias lentas nemokamai pakeitė taką įrengusi įmonė", – sakė Kauno marių regioninio direktorė Nijolė Eidukaitienė.

Sezoniškai, dažniausiai – kovo mėnesį, kai poruojasi pelėdos, parke rengiamos naktinės ekskursijos. "Tuomet leidžiamės klausytis pelėdų ūkavimo. Vėliau, nuo balandžio, pelėdas ne taip paprasta išgirsti, nes tuomet jos peri ir, saugodamos savo lizdus, nebeūkauja. Naktines ekskursijas su ant laužo keptu maistu galime surengti ir pagal lankytojų pageidavimus", – intrigavo parko direktorė.

Gamtos mylėtojai kviečiami ne tik savarankiškai ar padedant gidui tyrinėti gamtą Kauno marių regioniniame parke, bet ir užsukti į parko lankytojų centrą Vaišvydavoje, kur įrengta interaktyvi ekspozicija. Vaikus čia ypač traukia interaktyvus maketas, perteikiantis Kauno HES užtvenkto Nemuno virsmą mariomis.

Ispanas pasiklydo pelkėje

Edukacinėse programose, kurių daugelis skirtos moksleiviams, parko darbuotojams padeda savanoriai. Šiuo metu parke darbuojasi du savanoriai iš užsienio – rumunė Ioana Riza ir ispanas Aaronas Ruzas, šiek tiek pramokę lietuviškai.

Atvykęs į Lietuvą balandžio mėnesį, ispanas visų pirma buvo nustebintas čia iškritusio sniego. "Ispanijoje aš gyvenu jūros pakrantės kaimelyje. Ten niekada nesninga. O čia sniegas – balandžio mėnesį", – lietuviška gamtos išdaiga džiaugėsi Pietų europietis. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje oras – labai permainingas, ir tai jam nelabai patinka. "Ispanijoje vasarą saulė šviečia nuolatos. O pas jus tai – saulė, tai užeina debesys ir lyja, tai vėjas, paskui staiga vėl – saulė. Pas jus ir vasarą lengva persišaldyti", – A.Ruzas šiemetę lietuvišką vasarą palygino su ispanišku rudeniu.

Didelį įspūdį A.Ruzui paliko Dubravos rezervato pelkė, kurioje jis buvo pasiklydęs – ištrūko tik po pusantros valandos klaidžiojimo.

Stebėti paukščius, gyvūnus, landšaftą, aplinką, taisyti sugedusį inventorių, rinkti šiukšles – parke atliekamus darbus vardija savanoriai. "Jūsų miestai daug švaresni nei Ispanijos, tačiau gamtoje jūs šiukšlinate tiek pat, kiek ispanai", – dvi tautas netikėtai palygino A.Ruzas.

Aplinkotyros specialybę įgijusiai I.Rizai didžiausią įspūdį Lietuvoje patiko lygumos. "Mes, rumunai, pripratę prie kalnuoto kraštovaizdžio. Nuostabu Lietuvoje matyti tiek klevų, ąžuolų ir pušų, augančių lygumose. Pas mus jų auga nedaug, ir tie patys – kalnuose", – užsiminė pašnekovė.

Mergina džiaugėsi, kad per mainų programą "Erasmus+" atvykusi į Lietuvą čia tobulėja profesine prasme ir asmeniškai. "Kartais mes čia atliekame visai paprastus darbus, tačiau aš jaučiu, kad keičiuosi, tobulėju. Jau vien tai, kad pusei metų išvyksti į kitą šalį, tave pakeičia kaip žmogų", – pastebėjo rumunė.

Lankytojo bilietas populiarėja

Kauno marių regioninis parkas – vienas tų, kuriame galima savanoriškai įsigyti valstybinių parkų lankytojo bilietą. "Bilieto įsigijimas išreikš lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai, kad stovyklavietėse nebūtų šiukšlių", – skelbiama interneto svetainėje, siūlančioje įsigyti keturiuose nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose galiojančius bilietus. Vienkartinis bilietas kainuoja eurą, mėnesinis – penkis eurus. Kauno marių regioninio parko priežiūrą iki šiol taip parėmė apie 60 lankytojų.

"Džiaugiamės, kad lankytojo bilietai po truputį populiarėja. Parko biudžeto lėšos skiriamos darbuotojų atlyginimams, lankytojų centro komunaliniams mokesčiams. Lėšų parkui tvarkyti labai trūksta, tam iki šiol skirdavome iš mūsų darbuotojų vedamų ekskursijų, edukacinių programų gaunamas lėšas", – sakė N.Eidukaitienė.

Už lankytojų bilietus gautas lėšas artimiausiu metu ketinama įrengti stendus su QR kodais prie Kadagių slėnio ir Žiegždrių geologinio tako.