Europos Komisijos ekspertų grupė rekomenduoja Kauno tarpukario moderniajai architektūrai suteikti Europos paveldo ženklą.

Ekspertai iš 36 paraiškų šį mėnesį atrinko 16. Formaliai sprendimą Europos Komisija priims iki vasario.

„Ekspertų grupė priėmė sprendimą ir teikia rekomendacijas Europos Komisijai, o Komisija sausio pabaigoje arba vasario pradžioje priims savo galutinį sprendimą. Vėliau, greičiausiai balandžio viduryje, bus oficiali įteikimo ceremonija Briuselyje“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Matuizienė.

Pasak jos, pernai Europos Komisija patvirtino visus ekspertų grupės rekomenduotus objektus.

Į Europos paveldo ženklą šiemet galėjo pretenduoti 18 valstybių, tarp jų – Lietuva ir Latvija. Estija jau turi vieną objektą, kuriam buvo suteiktas šis ženklas – tai Didžioji gildijos salė, kuriame įsikūręs Estijos istorinis muziejus.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių. Pirmuoju lietuviškojo modernizmo pastatu yra laikomas Centrinis paštas, pastatytas 1930-1931 metais.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras nurodo, jog tarpukariu Europoje plitusias modernizmo idėjas į Lietuvą parsivežė užsienyje studijavę architektai. Lietuvoje modernistinė architektūra įgavo savitą formą, dėl ko yra vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla

Europos paveldo ženklo sąrašas kuriamas nuo 2006 metų, į jį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje.