Sovietmetį menantys langai su aprūdijusiomis grotomis, kiauras stogas, aptrupėję fasadai – taip atrodantys rugsėjį pasitiko kai kurių Kauno mokyklų pastatai. Savivaldybė meta akmenį į įstaigų vadovų daržą. Šie guodžiasi nesulaukiantys pakankamai dėmesio.

Kalti tik direktoriai?

"Viskas priklauso nuo vadovų. Kurie buvo iniciatyvūs, ypač prasidėjus 2007–2013 m. ES finansiniam periodui, aktyviai dirbo lobistinį darbą, tos įstaigos atsinaujino gerokai greičiau. Yra tokių mokyklų, kurios nė vieno projekto neparašė nei kabinetams, nei kompiuteriams atnaujinti", – pasakojo viena Kauno miesto savivaldybės darbuotoja, prašiusi neskelbti pavardės.

"Jeigu mokyklos kampas būtų nugriuvęs, gal ir būtų ką darę, o kai paragindavome rašyti projektus, tai išgirsdavome pasiteisinimus: oi, ne, čia tokia atsakomybė! O kas, jeigu ne direktorius, tą atsakomybę prisiims?" – stebėjosi specialistė.

Ji pripažino, kad kai kurių miesto centre įsikūrusių mokyklų išorė atrodo nepatraukliai, nes koją renovacijai kiša statiniams suteiktas paveldo objekto statusas, tačiau jų vidus sutvarkytas – vaikai mokosi gražiose klasėse. Savivaldybės darbuotojos nuomone, pinigų ir darbininkų rankų bene labiausiai reikia Palemono ir Rokų gimnazijoms, Kauno technologijos universiteto (KTU) licėjui, Specialiajai mokyklai Apuolės g.

Pavasarį ne kartą viešai kalbėta ir apie tai, kad V.Bacevičiaus pradinėje mokykloje situacija kritiška, tačiau ši mokykla jau baigia savo gyvavimą, ir aišku, kad savivaldybė nebeketina išlaidauti šiam pastatui.

Ne mokyklos išgalėms

Palemono gimnazijos kiemas pasitinka kruopščiai nušienautomis vejomis ir nušluotais takais, prižiūrėtais augalais, tačiau į akis krenta seni, apsilaupę langai. Naujų langų irgi yra, tad kontrastas dar labiau išryškėja. Tipinė sovietinės statybos sporto salės siena iš stiklinių blokelių atrodo išties graudžiai, o gal net ir kelia pavojų.

"Reikia pakeisti likusius langus, renovuoti stogą ir sienas. Sporto salės siena – avarinės būklės. Koridoriuose prastas apšvietimas, bet dabar būtų neūkiška imtis koridorių remonto. Laukiame renovacijos", – atvirai problemomis dalijosi nuo rugsėjo 1-osios Palemono gimnazijos direktore tapusi Ramunė Baniulienė.

Ji nenorėjo sutikti su savivaldybės darbuotojų mestais kaltinimais, esą dėl prastos mokyklų pastatų būklės pirmiausia kalti jų vadovai. "39-erius metus aš esu čia: buvau mokinė, paskui mokytoja, pavaduotoja, o nuo rugsėjo – direktorė. Visus mokyklos skaudulius gerai žinau. Kiek galime, vidų gražiname. Dar 2003 m. sutvarkyti tualetai, langai pakeisti visose klasėse, kad vaikams būtų šilta, 80 proc. klasių sutvarkyta, baldai atnaujinti. Nei mes, nei dabartinė valdžia tikriausiai nėra atsakinga, kad mes nuolat būdavome išmetami iš renovacijos eilės", – kalbėjo R.Baniulienė.

Ji prisipažino sulaukusi priekaištų, kodėl mokykla nėra parengusi techninio pastato renovacijos projekto. "Yra skaičiavimai, kad tai kainuotų apie 10 tūkst. eurų. Turėtume paaukoti kelerių metų tėvų skirtus 2 proc., nieko nepirkti, kad sumokėtume už projektą. Mokykla neturi tokios laisvų pinigų sumos", – tikino gimnazijos vadovė.

R.Baniulienė viliasi, kad, oficialiai pradėjus eiti direktorės pareigas, jai bus lengviau spręsti ūkinius gimnazijos reikalus nei iki šiol.

Paramstyti plytomis vamzdynai

"Septyniose vietose varva pro stogą. Dabar paremontuos, bet nėra jokios garantijos, kad netrukus nepradės varvėti kitose vietose", – rūpesčiais artėjant mokslo metams dalijosi Rokų gimnazijos direktorė Kristina Pažėrienė.

Anot jos, problemų yra gerokai daugiau: reikia keisti likusius senus langus, šilumos punktas atnaujintas, tačiau visi vamzdynai likę seni, o kai kurie vamzdžiai paramstyti plytomis, sporto salės siena kiaura, plinta pelėsis, ir vaikai sportuoja higienos normų neatitinkančioje patalpoje.

Direktorė tikina, kad nemažai darbų atlikta mokyklos pastangomis ir padedant Seimo nariams. "Savivaldybė žada renovuoti pastatą. Mūsų skaičiavimais, reikia bent jau 1 mln. eurų, bet tai bus galima daryti tik iš europinių lėšų", – optimizmo nestokojo K.Pažėrienė.

Pinigų visada trūksta

"Laukiame renovacijos eilėje, o renovacijos negavome dėl to, kad, anot pinigų skirstytojų, buvome geriausiai susitvarkę", – tikino Specialiosios mokyklos direktorius Liudas Ankudavičius, net kelis kartus pabrėžęs, kad daugumą darbų pavyko atlikti už Vokietijos verslininkų paaukotus pinigus.

Neįgalius vaikus iš visos Lietuvos ugdančios įstaigos direktorius tikino, kad pastatui nieko netrūksta, jis yra prižiūrimas, neapleistas, tačiau tikrovė bado akis.

Vis dėlto L.Ankudavičius pripažino, kad tokios įstaigos kaip Specialioji mokykla niekada nesulaukdavo dėmesio.

"Esame biudžetinė įstaiga – kaip kiauliukai prie paskutinio papo, nes niekada niekam nieko nėra. Apskrityje (kai įstaiga buvo pavaldi Kauno apskrities administracijai – aut. past.) ubagynas buvo, keičiame pavadinimus po du kartus per metus, o iš to jokios naudos nėra. Tai specialioji įstaiga, kurioje mokomi vaikai ligoniai, o mūsų darbuotojai per ligonių kasas dar turi pinigus uždirbti. Baikim tą humorą apie dėmesį neįgaliesiems. Pažiūrėkime, kokia iš tiesų yra situacija, – pinigų amžinai trūksta ir trūksta", – pratrūko vadovas.

Gerų žodžių L.Ankudavičius negalėjo pasakyti ir apie savivaldybę, kuriai šiuo metu jo vadovaujama įstaiga yra pavaldi. "Savivaldybei rašėme raštus žiemą, kai buvo ekstremali situacija, trūkę vamzdžiai, reikėjo pinigų sutvarkyti. Net atsakymo nesiteikė parašyti. Šuo loja, o karavanas eina. Tik jeigu nuolat verki, tai kartais kažką išmeta. 35 tūkst. eurų šiais metais remontams skyrė, bet tai lašas jūroje, palyginti su tuo, ką reikia daryti", – dėstė L.Ankudavičius.

Rinko gražesnius žodžius

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika, išgirdęs, kad kalbėsime apie prasčiausios būklės mokyklas, neapsidžiaugė. "Žodis "prasčiausios" čia ne kaip skamba. Tos mokyklos, kurios nerenovuotos", – iškart bandė pataisyti savivaldybės atstovas.

Paprašytas išvardyti, jo nuomone, labiausiai remonto reikalaujančias mokyklas, Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius buvo labai atsargus. "Net nesiryžčiau sakyti, kurios čia labiausiai… Tie pastatai yra normalios būklės, jie nėra avariniai, tik paprasčiausiai nerenovuoti", – su ilgomis pauzėmis aiškino V.Mažeika. Anot jo, J.Basanavičiaus gimnaziją, "Žiburio" ir J. ir P.Vileišių mokyklas labiausiai reikėtų renovuoti.

Pasak V.Mažeikos, KTU licėjus, kuris anksčiau vadinosi "Purienų" vidurine mokykla, buvo viena pirmųjų renovuotų mokyklų, tik renovacijos supratimas esą buvęs visai kitas. Jis pripažino, kad išvardytų mokyklų pastatai nėra apšiltinti, tačiau tikino, kad "praktiškai visose švietimo įstaigose absoliuti dauguma langų yra pakeista, durys pakeistos, šildymo sistemos tvarkomos. Pokyčiai akivaizdžiai jaučiami".

Paklaustas, ar Rokų ir Palemono gimnazijos sulauks renovacijos, V.Mažeika vėl nieko konkretaus neatsakė. "Tai priklausys nuo to, kiek ES lėšų naujuoju periodu būtų skiriama savivaldybių švietimo įstaigoms tvarkyti, nes investicijos yra labai didelės ir atskiroms savivaldybėms jos praktiškai neįmanomos", – dėstė direktorius.

Darbo – dešimtmečiui

V.Mažeika negalėjo atsakyti, kokios sumos Kaunas tikisi iš naujos ES finansinės perspektyvos būtent švietimo ir ugdymo įstaigoms atnaujinti. "Skaičiai kol kas visiškai preliminarūs, ir būtų žmonių klaidinimas, jeigu aš juos įvardyčiau. Turi būti dokumentai, tada galime kalbėti apie lėšas", – teisinosi V.Mažeika.

Kiek konkrečiau jis kalbėjo apie finansinius poreikius. "Poreikiai – dešimčiai metų mažiausiai, jeigu kalbėsime ne tik apie fasadų, bet ir apie elektros ūkio, vandentiekio ir nuotekų sistemų, šilumos mazgų sutvarkymą. Tokių objektų būtų apie 20, o kiekvienam objektui reikėtų apie 1–1,5 mln. eurų", – įvardijo V.Mažeika.

Jo teigimu, renovuoti mokyklos buvo atrenkamos atsižvelgiant į daugybę veiksnių – tai ir pastato būklė, ir techninės dokumentacijos parengimas, ir mokykloje besimokančių mokinių skaičius.

"Investicijų planai buvo daromi atsižvelgiant ir į mokyklų perspektyvą", – užsiminė V.Mažeika.

Neįgalieji liks už borto?

Paklaustas, kodėl neįgalius vaikus ugdanti Specialioji mokykla palikta nuošalyje ir ar ji patenka tarp tų neperspektyviųjų, V.Mažeika bandė gražinti padėtį.

"Ja rūpinamasi pagal išgales, juo labiau kad ji ne visada buvo Kauno miesto savivaldybės. Nemažai specialiosios paskirties įstaigų mums atiteko prieš penkerius metus panaikinus apskričių administracijas. Kad ji neperspektyvi, aš negaliu pasakyti. Tiek šita, tiek kitos mokyklos galės būti renovuotos už europines lėšas", – tikino Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius.

Deja, vėliau jo atsiųstame sąraše, kur išvardyta trylika greičiausiai renovacijos sulauksiančių mokyklų, šios neįgaliuosius vaikus ugdančios įstaigos nėra.

Centras – lyg karalystė

Suaugusiųjų mokymo centras – ko gero, daugiausia pastatų ir patalpų turinti švietimo ir ugdymo įstaiga, tačiau jų būklė nėra pati geriausia.

Pustuštis stovi didžiulis pagrindinis centro pastatas Sandėlių g. Įstaigos interneto svetainėje skelbiama, kad centro filialai taip pat yra Betonuotojų g. Petrašiūnuose ir J.Kumpio g. Aleksote. Centro padaliniai taip pat veikia Vaišvydavos pagrindinėje mokykloje ir Kauno tardymo izoliatoriuje. Ar išties suaugusiesiems reikia tiek daug patalpų ir klasės būna pilnos?

"Jeigu mažės mokinių skaičius, mažinsime ir patalpų kiekį. Pirmiausia atsisakytume J.Kumpio g. 1 pastato. Ten galėtų įsikurti ikimokyklinio ugdymo įstaiga, nes poreikis yra didelis", – paaiškino savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Ne kartą šiai įstaigai vadovaujantis skandalingai išgarsėjęs direktorius Vitalijus Vėteris yra sakęs, kad suaugusiųjų mokymas keliasi ir į interneto erdvę, pamokos rengiamos netgi nuotoliniu būdu, pasitelkiant interneto ir naujų technologijų galimybes.

"Nuotolinis mokymas yra susijęs ir su investicijų, ir su mokytojų kvalifikacijos klausimais", – valdiškai atkirto V.Mažeika, nors ir pripažino, kad pamokų lankomumas Suaugusiųjų mokymo centre yra gerokai mažesnis negu bendrojo lavinimo mokyklose.

"Kauno diena" ne kartą rašė apie tai, kad šios įstaigos direktorius turi reikalų su teisėsauga. Teismas jam yra uždraudęs būti pagrindiniame pastate Sandėlių g., tačiau tai netrukdo nei įstaigos steigėjui savivaldybei, nei pačiam V.Vėteriui – jis ir toliau vadovauja iš J.Kumpio g. O kaip bus, jeigu šio pastato Suaugusiųjų centras neteks? Direktorius liks be vietos?

"Šiandien dar nežinau. Tai perspektyviniai dalykai. Direktorius neturėtų būti kliūtis spręsti patalpų panaudojimo klausimus", – dėstė V.Mažeika.

Apšiurusi muzikų kalvė

Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje esanti J.Naujalio muzikos gimnazija pačiame Kauno centre, Kęstučio g., atrodo išties apgailėtinai. Kai kurie čia besimokančių vaikų tėvai stebisi, kad būsimuosius muzikus ugdančioje įstaigoje aplinkai ir estetikai teikiama išties mažai dėmesio.

2008 m. Nyderlandų karalienės Beatričės vizitas J.Naujalio muzikos gimnazijoje buvo šioks toks postūmis kiek paremontuoti gimnaziją, tačiau šiandien to remonto pėdsakus laikas jau nutrynė. Deja, su gimnazijos vadovu Raimundu Simanavičiumi apie ūkines problemas ir jų sprendimą pasikalbėti nepavyko – direktoriaus padėjėja leido suprasti, kad jis nenori bendrauti su žurnalistais.

Skaičius

4,5 mln. eurų – tiek savivaldybės biudžete šiemet buvo numatyta lėšų visų savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigų ūkiniams poreikiams.

Pirmiausiai renovuoti planuojamos šios Kauno mokyklos:

Kauno B.Brazdžionio mokykla-daugiafunkcis centras;

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija;

Kauno J. ir P.Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras;

Kauno Palemono gimnazija;

Kauno Rokų gimnazija;

Kauno Maironio universitetinė gimnazija;

Kauno Kovo 11-osios gimnazija;

Kauno T.Ivanausko progimnazija;

Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla;

Kauno M.Valančiaus mokykla-darželis;

Kauno Suzukio pradinė mokykla;

Kauno kunigaikščio Vaidoto mokykla-daugiafunkcis centras;

Kauno J.Basanavičiaus gimnazija.

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktoriaus V.Mažeikos pateikta inf.