Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai dr. Kastytis Rudokas, dr. Mantas Landauskas, Odeta Viliūnienė ir doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vilneiškė sukūrė unikalų modelį, leidžiantį nustatyti kultūros paveldo įtaką jį supančios aplinkos kokybei. Tyrėjų gauti rezultatai bei sukurta koncepcija greitu metu bus paskelbta prestižiniame mokslo žurnale "Journal of Cultural Heritage".

Įtakos kainai neturi

Pirmojo tyrimo etapo metu mokslininkai aiškinosi, kokią įtaką nekilnojamojo turto kainai Kaune turi paveldas. M.Landauskas pasakojo, kad, siekiant nustatyti tiesioginę įtaką kainai, buvo naudojamas tipinis hedoninės analizės metodas. Vykdant antrąją tyrimo dalį, buvo sukurtas unikalus modelis, padėsiantis įvertinti bendrąją paveldo kuriamą ekonominę ir finansinę naudą.

Tyrėjų nuostabai, tyrimo metu paaiškėjo, kad paveldo įtaka būsto kainai Kaune iš tiesų yra minimali. Kitaip sakant, kauniečiai nėra pasiryžę mokėti už pastato pridėtinę vertę. Vakarų šalyse situacija visiškai kitokia. Pavyzdžiui, JAV net 26 proc. būsto kainos sudaro tai, kad jis stūkso saugomoje teritorijoje.

"Tikėjomės panašaus rezultato, tačiau mūsų tyrimas atskleidė, jog kauniečiai nėra linkę papildomai mokėti, kad gyventų paveldo objekte. Juolab kad tokie pastatai dažnai reikalauja rekonstrukcijos, kurią nėra taip lengva įvykdyti, – pasakojo I.Gražulevičiūtė-Vilneiškė. – Antrojo tyrimo etapo metu tyrėme, kaip paveldo kaimynystė veikia aplinkinių pastatų kainą ir jų architektūros kokybę. Įdomu tai, kad paveldas daugiau išnaudojamas šalia esančių pastatų kainai pakelti, tačiau į jį patį investuoti nelinkstama."

Vis dėlto, anot tyrėjų, padėtis nėra nepataisomai bloga. Į paveldo pastatus vis daugiau investuojama, juose įrengiami butai. "Nors paveldo statusas neturi didelės įtakos kainai, mūsų surinkti duomenys rodo, kad brangiausi butai buvo įrengti būtent paveldo pastatuose", – pastebėjo I.Gražulevičiūtė-Vilneiškė.

Visgi dažniausiai investuotojai, užuot renovavę paveldo pastatus ir juose įrengę butus, verčiau tiesiog pasinaudoja paveldo vieta ir atmosfera. Šią problemą nulemia daugybė ekonominių, socialinių, kultūrinių veiksnių.

"Žmonės paprastai netrokšta gyventi paveldo pastate, kurio negalės renovuoti taip, kaip nori. Įsikūrus tokiuose būstuose dažnai kyla ir parkavimo, apšiltinimo problemų. Egzistuoja ir psichologinis aspektas – žmogus mieliau gyvens naujame name, kur viskas šviežiai įrengta. Tad patogiau tampa tiesiog mėgautis paveldo statinių kaimynyste", – atkreipė dėmesį O.Viliūnienė.

Tyrėjai pastebėjo, kad Kaune gentrifikacijos procesai kol kas dar nėra aktyvūs. Jų metu į istorinius rajonus atsikelia aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės. Tad pastatai būna suremontuojami, pakyla vietovės prestižas. Kita vertus, sumenkėja socialinė gyventojų įvairovė, nes mažiau finansinių išgalių turintys vietos žmonės būna išstumiami į kitus rajonus.

K.Rudokas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kurie istoriniai, paveldo kupini rajonai išvis nėra laikomi prestižiniais. Tokiais pavyzdžiais galėtų būti Vilijampolė, Žemieji Šančiai. "Šiuose rajonuose galima aptikti urbanistinių struktūrų, siekiančių XIX a. ir ankstesnius laikus. Vis dėlto žmonės paprastai vengia buvusių proletarinių rajonų. Vilijampolė niekaip nenusikrato ir nusikaltėlių buveinės įvaizdžio. Ši situacija parodo, kad žmonės iš tikrųjų būstą renkasi pagal vietą, o ne paveldą. Tačiau paveldo ir istorinės raidos sukuriama situacija visgi veikia šiandienos ir rytdienos aplinką", – sakė jis.

Unikalus modelis

Vis dėlto, nors kauniečiai tiesiogiai nesirenka mokėti už paveldą, negalima sakyti, kad paveldas neturi jokios įtakos aplinkiniam rajonui ir jo rinkos kainai.

"Būtent paveldas diktuoja visą rajono namų išdėstymo struktūrą, vietos prestižą ir kitus svarbius aspektus", – pastebėjo K.Rudokas. Su šiuo elementu susietas antrasis mokslininkų vykdyto tyrimo etapas. Tyrėjai sukūrė metodą, kuriuo būtų galima pamatuoti, kokią netiesioginę įtaką rinkos kainai ir vietos prestižui daro paveldas.

Šis unikalus požiūris sudomino vieną žinomiausių tarptautinių paveldosaugos mokslo žurnalų "Journal of Cultural Heritage". Jame bus spausdinami abiejų kauniečių mokslininkų tyrimo etapų rezultatai.

"Pirmasis mūsų tyrimas buvo unikalus Kauno kontekste, kadangi atskleidė, kad paveldas šiame mieste tiesioginės įtakos pastato kainai nedaro. Vis dėlto dera atkreipti dėmesį ir į socioekonominę paveldo naudą, kurios mes dažnai nematome. Tarkime, butas paveldo pastate yra vertas 67 tūkst. eurų. Tačiau jo vertė juk nėra tik tiesioginė kaina – aiškino I.Gražulevičiūtė-Vilneiškė. – Svarbu, kokį poveikį paveldas turi bendram miesto įvaizdžiui. Galbūt pastatas pritraukia turistų arba turi įtakos bendruomenės gyvenimo kokybei. Jis gali turėti įtakos, net jeigu žmonės tame pastate negyvena, o tik mato jį savo kaimynystėje."

Pašnekovai pateikė Pervalkos miestelio Neringos savivaldybėje pavyzdį. "Visa ši gyvenvietė turi paveldo statusą, nors joje paveldu galima laikyti tik mažesnę dalį architektūros objektų, – pasakojo K.Rudokas. – Svarbu tai, kad būtent paveldo objektai ir jų kultūrinė visuma nulemia darnią vietos raidą. Tokiu būdu išlaikomas pradinis pastatų išdėstymas, tūrinė erdvinė kompozicija ir vietos dvasia."

Būtent paveldas diktuoja visą rajono namų išdėstymo struktūrą, vietos prestižą ir kitus svarbius aspektus.

Pasak tyrėjų, Kauno atveju, miesto centrinė dalis dažnu atveju sutampa su paveldo zona. Šioje dalyje pastatyti paveldo statiniai daro įtaką naujų pastatų architektūrinei kokybei, kainai, kuriamai infrastruktūrai. Tačiau mokslininkai pastebi pavojų šalia centro esančioms teritorijoms, kurios nėra laikomos tokiomis prestižinėmis. Čia neretai statomi mažą architektūrinę vertę turintys pastatai, nėra investuojama į infrastruktūros gerinimą, o tai kenkia miesto tolesniam vystymuisi.

"Sėkmingas miestas visada vystosi spinduliniu būdu ir ištęsia savo funkcijas kuo toliau. Tokiu atveju net ir už centro gyvenantiems miestiečiams suteikiamos ne ką prastesnės paslaugos", – aiškino K.Rudokas. – Svarbu, kad aplink centrą formuotųsi kokybiškos teritorijos su patogia erdvine struktūra, kadangi ten kursis ateities paveldas."

Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad jų tyrimas apėmė tik gyvenamuosius namus, o ne visuomeninius ar komercinius pastatus, į kurių architektūros kokybę paprastai investuojama daugiau.

Laiko matmuo

Anot K.Rudoko, kalbant apie paveldą, nereikėtų pamiršti vienos svarbiausių dimensijų – laiko. "Dabar daug šnekama apie Kauno tarpukario modernizmą. Tvirtinama, kad jis yra pasaulinio lygio, galėtų būti įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Tačiau tuo metu, kai pastatai buvo pastatyti, jie nebuvo išskirtiniai. Vis dėlto, praėjus 80 metų, pasikeitė vertinimo matas, atsirado tvarumo svarba. Šiandien bendrame kontekste mes tikrai išsiskiriame. Tad yra svarbu ne tik tai, kas yra vertinga tuo metu, bet ir vėlesnė paveldo raida", – atskleidė jis.

O laisvai išdėstyti modernistiniai rajonai, kurie atrodė labai pažangūs savo laiku, praėjus 30 metų, prarado savo efektyvumą ir patrauklumą, tapo socialinių problemų židiniais. "Nėra patogus ir miesto funkcinis skirstymas zonomis, kada gyvenama vienoje miesto dalyje, dirbama kitoje, o ilsimasi trečioje", – atkreipė dėmesį K.Rudokas. Tad patobulintas tyrėjų modelis ateityje, apdorodamas didelį kiekį duomenų, galės analizuoti ir prognozuoti miesto plėtros kryptis, kad jos pasižymėtų ilgalaikiu tvarumu tiek architektūriniu, tiek socialiniu ir ekonominiu aspektu.

"Kalbant apie paveldą, svarbi visuma. Analizuodami paveldo objekto įtaką, susiejame jį su geografine lokacija, paveldo objektų reikšmingumu, jų įtaka kraštovaizdžiui, ir tiriame, kaip visos šios dalys sukuria bendrą vertę, – aiškino I.Gražulevičiūtė-Vilneiškė. – Pasaulyje vis daugiau kalbama apie istorinį urbanistinį kraštovaizdį, nes negalima iš konteksto ištraukti vieno pastato ir jį nagrinėti kaip paveldą."

Pasak tyrėjos, be tarpdisciplininės komandos nebūtų pavykę sukurti šio modelio. "Mūsų pristatomas naujasis požiūris apima tiek ekonominius skaičiavimus, tiek paveldosaugos ekspertus. Tad vien ekonomistas ar paveldosaugininkas tokio darbo atlikti negalėtų. Su K.Rudoku esame iš humanitarinių mokslų srities, O.Viliūnienė yra statybos inžinierė, o M.Landauskas bendrą darbą papildė matematikos žiniomis", – komandą pristatė tyrėja. Mokslininkai tikisi ateityje savo modelį patobulinti ir jį pritaikyti. Vis dėlto jis jau prieinamas kitiems pasaulio tyrėjams. Tad gali būti, kad kitos šalies mokslininkai tai atliks greičiau.

"Norėtųsi modelį patobulinti patiems, tačiau didelė garbė tapti ir pradiniu kitų tyrėjų atliekamos studijos tašku", – tikino jie.