Nors rinkimai į Seimą – dar tik po metų, Kauno politikai jau dabar vis dažniau šmėžuoja visokiausio plauko renginiuose, degdami noru bendrauti su rinkėjais, ir kryžiuoja ietis su savo partijos nariais dėl teisės būti kandidatais vienmandatėse apygardose.

Siūlys jaunesnius veidus

Kaune vienmandatėse apygardose iki šiol būdavo išrenkami aštuoni Seimo nariai. Tačiau gali būti, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl mažėjančių gyventojų vieną apygardą Kaunui nukirps, tad kova tarp politikų jau gerokai įsisiūbuoja.

Per 2012 m. vykusius rinkimus sėkmę visose Kauno vienmandatėse apygardose susišlavė konservatoriai. Vis dėlto kitąmet vyksiantiems rinkimams besirengiantys šios partijos atstovai stengiasi gerokai atšviežinti savo kandidatų veidus Kauno apygardose.

Per praėjusius rinkimus Centro rinkimų apygardoje laimėjusią Vincę Vaidevutę Margevičienę keičia miesto tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Gintarė Skaistė. Ji kovoje dėl vienmandatės žymia skyriaus narių balsų persvara nurungė buvusią europarlamentarę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.

Ne vienus metus Aleksoto–Vilijampolės rinkimų apygardoje laimėdavęs Rytas Kupčinskas teisę siekti Seimo nario mandato šioje apygardoje užleido miesto tarybos narei Editai Gudišauskienei.

Dainavos rinkimų apygardoje konservatoriai ketina kelti kol kas labiau partijoje, o ne visuomenėje žinomą verslininką Paulių Lukševičių – skyriaus nariai pritarė jo kandidatūrai, tačiau dar nežinia, ar rinkimuose niekada nedalyvavusį P.Lukševičių palaimins partijos taryba.

Konservatoriai nesurado nieko naujesnio ir geresnio Šilainių rinkimų apygardai – kaip jau įprasta, čia kandidatuos Rimantas Jonas Dagys.

Trintis tarp bendražygių

"Lapkričio 7 d. partijos taryba turės patvirtinti visus kandidatus Kauno vienmandatėse, o kol kas – skyrių laisvė. Jų nariai sprendžia, ką iškelti, vyksta debatai ir balsavimai", – aiškino Kauno sueigos pirmininkas Andrius Kupčinskas. Anot jo, įtakos gali turėti nebent Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl apygardų skaičiaus ir ribų Kauno mieste, tačiau, jo teigimu, tai labiau techniniai, o ne politiniai dalykai.

Paties A.Kupčinsko kandidatūra iškelta net trijose apygardose – Kalniečių, Žaliakalnio ir Pramonės. Buvęs Kauno meras priklauso Pramonės skyriui, tačiau tikina neturįs siekio kandidatuoti būtent šioje apygardoje. "Savo skyriaus nariams jau esu sakęs, kad čia savo balsą atiduosiu Kazio Starkevičiaus kandidatūrai", – pareiškė A.Kupčinskas.

Kol kas jis nelinkęs atvirauti, kurioje apygardoje norėtų būti renkamas į Seimą. Žaliakalnyje, ko gero, rimčiausia jo konkurentė būtų partijos bendražygė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Anksčiau šioje apygardoje sėkmingai rinkimuose dalyvaudavusi Rasa Juknevičienė kitąmet nusprendė išbandyti rinkėjų pasitikėjimą arčiau savo tėviškės – Panevėžyje.

Kalniečiuose kova dėl kandidatavimo vienmandatėje apygardoje gali būti itin intriguojanti. Ne vienus metus šioje apygardoje šlovės spinduliuose šildėsi Seimo narys Arimantas Dumčius. "Buvo jo laiškas partijos vadovybei, kur Arimantas rašė, kad nebekandidatuos vienmandatėje, o rinkimuose dalyvaus partijos sąraše", – tikino A.Kupčinskas. Tačiau sklando kalbos, kad A.Dumčius neketina užleisti savo pozicijų šiame Kauno rajone, o nesulaukęs partijos bendražygių palaikymo, gali kandidatuoti ir kaip save iškėlęs kandidatas.

"Kalbos kalbomis. Jų šaltinis nėra aiškus. Tai jau būtų susiję su narystės partijoje klausimu. Kalbų komentuoti nenoriu, – nuo vertinimų susilaikė A.Kupčinskas.

Gali būti, kad ir Panemunės apygardoje tvirtai besijaučianti Seimo narė Vida Marija Čigriejienė lengvai savo pozicijų neužleis gerokai jaunesniems savo partijos nariams Tadui Langaičiui ir Raimondui Kaminskui.

Dalijasi tyliai

Kitų partijų atstovai taip pat nesnaudžia ir akylai stebėdami, kas vyksta už konkurentų tvoros, dėlioja savo kandidatų pasjansus. Daugybė intrigų vyksta tarp Kauno socialdemokratų, o įtakos tam neabejotinai turi tam tikra trintis tarp Kauno skyriaus ir partijos vadovybės.

Socialdemokratų partijos taryba dar gegužę patvirtino kandidatus į Seimą 2016 m. rinkimuose dar 36-iose vienmandatėse rinkimų apygardose. Tuomet paaiškėjo, kad Šilainiuose rinkėjams bus siūloma balsuoti už Seimo narę Birutę Vėsaitę, Kalniečiuose – už Seimo narę ir Kauno skyriaus pirmininkę Orintą Leiputę. Rugsėjo pabaigoje partijos taryba palaimino Kauno miesto skyriaus vicepirmininko Dariaus Razmislevičiaus kandidatūrą Pramonės apygardoje, nors sklando kalbos, kad skyriaus pirmininkė O.Leiputė tam nenorėjo pritarti.

"Visus kandidatus preliminariai esame aptarę, tačiau daugiau mažiau bus aišku gruodžio pradžioje", – santūriai apie jau įsibėgėjusį pasiruošimą Seimo rinkimams kalbėjo pati O.Leiputė. Nors dabartiniais duomenimis ji yra kandidatė Kalniečių vienmandatėje apygardoje, neoficialiai kalbama, kad į šią apygardą dairosi ir dabartinis Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Kauno skyriaus pirmininkė užsiminė, kad L.Linkevičiui gali būti siūloma Centro arba Panemunės apygarda.

Apie naujokus nekalba

"Tariamės, kurioje apygardoje galėtų kandidatuoti Evaldas Gustas", – užsiminė O.Leiputė, tačiau "Kauno dienos" žiniomis, jis pageidavo Šilainių, tik B.Vėsaitė nesutiko užleisti savo pozicijų.

Anot O.Leiputės, Dainavoje galėtų kandidatuoti Renata Drulienė, o Aleksoto–Vilijampolės apygardoje – Steponas Vaičikauskas arba Vygaudas Molis.

Tačiau užkulisiuose versijos kiek kitokios. Socialdemokratų partija neslepia ambicijų sustiprinti pozicijas Kaune, dėl to šio skyriaus gretas šį rudenį papildė du visuomenėje gerai žinomi ir už savo darbus bei pasiekimus medicinoje vertinami Kauno klinikų medicinos profesoriai Rimantas Benetis ir Dainius Pavalkis. Nors skyriaus pirmininkė O.Leiputė apie jų kandidatūras vienmandatėse apygardose Kaune nekalba, partijos vadovybė tokių užmojų turi.

Ieško garsenybių?

Liberalų sąjūdžio atstovai kol kas gana atsargiai kalba apie savo kandidatus vienmandatėse apygardose. Kauno skyriaus pirmininkas ir Kauno vicemeras Simonas Kairys patvirtino, kad Centro vienmandatėje apygardoje dėl Seimo nario mandato ketina varžytis  Rimantis Mikaitis.

Aleksoto–Vilijampolės rinkėjams bus siūloma rinktis liberalę Oną Balžekienę, Šilianiuose – administracijos direktoriaus pavaduotoją Sigitą Šliažą, o Panemunės vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuos Adelė Majauskienė. Pats S.Kairys kandidatuos Kalniečių apygardoje. Vienoje iš Kauno apygardų išbandyti jėgas turi ambicijų ir Seimo narė Dalia Teišerskytė.

"Sprendimai dėl vienmandačių apygardų bus priimti spalio 24 d. vyksiančiame partijos suvažiavime, tačiau ir po to dar gali būti permainų. Laukiame tam tikro pastiprinimo iš kai kurių žinomų žmonių", – mįslingai užsiminė S.Kairys.

Vasarą buvo pasklidusios kalbos, kad Liberalų sąjūdį gali paremti judėjimas "Vieningas Kaunas".

"Vieningo Kauno" planai dėl Seimo rinkimų dar nėra iki galo aiškūs, bet čia jau reikėtų jų pačių klausti", – apie jėgų vienijimąsi su koalicijos partneriais artėjant Seimo rinkimams neatviravo Kauno liberalų vedlys.

Vasarą su liberalais bandyta sieti ir vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį. Nors į Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę jį delegavo partija "Tvarka ir teisingumas". Ir dabar neoficialiai kalbama, kad ministrui liberalai gali patikėti kurią nors vienmandatę rinkimų apygardą Kaune, tačiau esą pats S.Skvernelis vis dar neapsisprendžia, su kuria partija dalyvauti rinkimuose, nes neoficialios derybos vyksta ir su socialdemokratais.

"Žvelgiant į konkurentus, perstumdymų apygardose dar gali būti. Aiškiau bus nebent po Naujųjų metų. Manau, kad Kaune įtempčiausia kova bus dešiniųjų flange", – prognozuoja S.Kairys.

Seimas nerūpi

Paaiškėjus, kad politinės partijos užtrenkė Seimo duris visuomeniniams judėjimams, aktyviems šių judėjimų nariams belieka šlietis prie kurių nors politinių partijų arba kelti savo kandidatūras savarankiškai.

Kaune per savivaldybių tarybų rinkimus triumfavusio "Vieningo Kauno" lyderis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis kerta lyg kirviu – Seimas nedomina.

"Vieningas Kaunas" nedalyvaus Seimo rinkimuose. Mes nesame politinė organizacija ir susibūrėme dirbti Kaunui. Esame apie tai kalbėję ir su vicemeru Povilu Mačiuliu. Nei aš, nei jis į Seimą nekandidatuosime. Būtų nepadoru apgauti kauniečius, kurie parodė mums tokį didžiulį pasitikėjimą", – tikino V.Matijošaitis.

Jis neneigė, kad kai kurie "Vieningo Kauno" nariai turi ketinimų dalyvauti Seimo rinkimuose.

"Žmonės yra savarankiški, ir niekas nedraus jiems to daryti. Gal ir gerai būtų, kad keletas stiprių ir gerai žinomų kauniečių patektų į Seimą, bet jų tikslas turėtų būti rūpintis Kaunu", – pastebėjo V.Matijošaitis.

"Žmona neleidžia į Seimą. Sako, kaip aš ją ir vaikus vienus paliksiu", – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino visuomeninio judėjimo "Kitokia Lietuva" lyderis, miesto tarybos narys Kęstutis Pūkas. Jo teigimu, "Kitokia Lietuva" kol kas su jokia politine jėga nesitarė dėl jėgų suvienijimo rinkimams, tačiau tarp judėjimo bendražygių tikrai yra tokių, kurie planuoja siekti Seimo nario mandato. "Jeigu kas nors norės – prašau, aš tikrai netrukdysiu. Pats tai nenoriu. Ir Kaune yra ką veikti", – dėstė K.Pūkas.

Seimo rinkimai vyks 2016 m. spalį.

Komentaras

Bernaras Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto politikos ekspertas

Nepasakyčiau, kad dabar jau įvardijami konkretūs kandidatai būtų kažkuo labai reikšmingi ideologinių permainų prasme. Tai labiau susiję su partijų siekiu patraukti visuomenės dėmesį ir pabandyti įtikinti, kad partija atsinaujina. Akivaizdu, kad didžiausias bandymas atsinaujinti buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, kuomet naujas, jaunas, veržlus lyderis su iškalbinga pavarde Gabrielius Landsbergis ėmėsi pertvarkų ir kai ką sodina ant atsarginių suolelio. Žinoma, konservatoriams reikės konkuruoti su kita, per pastaruosius rinkimus labai atsigavusia ir sustiprėjusia partija – Liberalų sąjūdžiu, kurie parodė naują ir visai kitokį bendravimą su visuomene. Žvelgdamas į sociologines apklausas kol kas jokio ryškesnio proveržio nematau. Metai iki rinkimų dar gali nemažai ką pakeisti. Socialdemokratų ir jų koalicijos partnerių Seime reitingai dabar yra gana tvirti, jie niekur neskuba, nes supranta, kad nedarydami jokių staigių judesių jie nieko nepraloš, o gal netgi laimės. Aišku, jie bus labai atsargūs ir bandys apeliuoti į žmonėms labai svarbias socialines temas. Matome siūlomą naują socialinį modelį, kuris vertinamas ne visai teigiamai, tačiau čia pat kalba apie minimalios algos didinimą, vardijamos įvairios sumos. Ta demagogija bus tęsiama intensyviai, todėl socialdemokratų reitingai gali ir dar išaugti. Prie to greičiausiai dar prisidės ir Rolandas Paksas bei partija "Tvarka ir teisingumas". Terminų prasme prieš šiuos rinkimus įvesti apribojimai, bet manau, kad sulauksime ir ko nors naujo, nes dar nebuvo rinkimų, kad rinkėjams nebūtų pasiūlyta kas nors naujo. "Tvarka ir teisingumas" ir Darbo partija po truputėlį praranda savo pozicijas. Tiesa, R.Pakso kandidatavimo klausimas viešųjų ryšių prasme jo partijai buvo labai svarbus, nes mūsų visuomenė nuskriaustuosius labai myli. Dabar ši tema jau išsenka, ypač Kaune viršų pradeda imti labai konkretūs dalykai. "Vieningas Kaunas" per savivaldos rinkimus atėjo siūlydamas įgyvendinti labai konkrečius dalykus ir, atrodo, pradėjo tai daryti. Seimo rinkimuose, aišku, politikos ir ideologijos yra gerokai daugiau. Konservatoriams Kaunas labai svarbus. Klausimas, ar jų elektoratas yra pasiruošęs balsuoti už atsinaujinančią partiją, kita vertus, naujieji lyderiai gali sulaukti jaunesniųjų kauniečių palaikymo. Žinoma, Lietuvoje įprasta, kad 7–8 proc. rinkėjų balsuoja iš širdies – vadovaudamiesi emocijomis, nepaisydami nei darbų, nei padarytų klaidų. Išlieka intriga: ar Kaune konservatoriai išlaikys pozicijas, kurias jau per praėjusius rinkimus pradėjo prarasti?