Pereiti į pagrindinį turinį

Kauno rajonas daugiausia investuoja į jaunąją kartą

2017-02-20 15:05

Nors Lietuvoje fiksuojami katastrofiškai dideli emigracijos skaičiai, Kauno rajonas susiduria su kitokiais iššūkiais: čia kuriasi jaunos šeimos, gimsta daug vaikų, o gyventojų skaičius artėja prie 100 000.

V. Makūnas V. Makūnas V. Makūnas V. Makūnas V. Makūnas

Nespėja statyti darželių

"Kasmet didėjantis naujagimių skaičius patvirtina, kad rajonas yra gera vieta kurtis jaunoms šeimoms", – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Augimo tempais pakaunės kraštas išsiskyrė ir anksčiau, tačiau praėję metai buvo rekordiniai – šioje savivaldybėje gimė maždaug tūkstantis vaikų. Statistikos departamento duomenimis, gimusiųjų skaičius Kauno rajone, skirtingai nei visoje Lietuvoje, yra didesnis nei mirusiųjų.

Didžiausia plėtra pasižymi priemiestinės gyvenvietės – Domeikava, Garliava, Ringaudai, Akademija, Raudondvaris. Vis dėlto visus aplenkė Užliedžiai – pernai šioje seniūnijoje užregistruoti 158 naujagimiai, o mirties liudijimų išduota tik 8.

V.Makūnas džiaugiasi, kad pakaunės kraštas yra jaunas ir veržlus, tačiau kintanti demografinė situacija verčia priimti greitus sprendimus. Darželių grupės kuriamos atsilaisvinusiose mokyklų klasėse, daugiafunkciuose centruose, plėtojama partnerystė su kitomis įstaigomis. Pavyzdžiui, Jonučių darželis įsikūrė atnaujintose policijos nuovados patalpose, Noreikiškių "Ąžuolėlio" filialas – buvusiame ASU bendrabutyje.

"Vijūkų kaime atidarėme šiuolaikinį septynių grupių darželį ir atrodė, kad pasiekėme lūžio tašką. Deja, per keletą mėnesių atsirado nauja krūvelė prašymų priimti vaikus į darželį", – pasakojo meras.

Didžiausia biudžeto riekė

Pernai Kauno rajono savivaldybei teko beveik 12 proc. padidinti investicijas švietimo sričiai. Pastatytos arba rekonstruotos net keturios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sukurtos 22 naujos grupės vaikų darželiuose, į kurias priimta daugiau kaip 400 vaikų. Naujose įstaigose atsirado 120 naujų darbo vietų.

Vasario pradžioje Kauno rajono savivaldybė patvirtino 2017-ųjų biudžeto planą, kuris siekia 59 mln. 808 tūkst. eurų. Didžiausia jo dalis – daugiau kaip 51 proc. – vėl atriekta švietimo problemoms spręsti.

V.Makūnas pabrėžė, kad 10 proc. padidės ir seniūnijų finansavimas – jų aplinkai tvarkyti skirta net 21 proc. daugiau lėšų nei pernai. 12 proc. augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.

Mero teigimu, darni rajono plėtra turi derėti su socialiai atsakinga politika.

Kinta mokyklų tinklas

Vienas svarbiausių savivaldybės uždavinių – nuolat peržiūrėti ir optimizuoti mokyklų tinklą. Tokią situaciją lemia netolygi socialinė raida. "Suprantame, kad nedidelės kaimo mokyklos yra svarbūs kultūros židiniai, todėl stengiamės jas išlaikyti. Tačiau vien norų neužtenka – gyvenimas dažnai padiktuoja savo sąlygas", – kalbėjo meras.

Vos po kelias dešimtis mokinių liko Batniavos, Kačerginės mokyklose, todėl savivaldybė priėmė sprendimą iki 2020 m. pertvarkyti šias ugdymo įstaigas. Panevėžiuko pagrindinėje mokykloje 5–8 klasių moksleiviams sudaryti vos du jungtiniai komplektai, todėl mokyklos vadovams tapo sudėtinga įgyvendinti ugdymo programą.

Suprantame, kad nedidelės kaimo mokyklos yra svarbūs kultūros židiniai, todėl stengiamės jas išlaikyti. Tačiau vien norų neužtenka.

Batniavos ir Panevėžiuko pagrindinės mokyklos jau šiemet bus pertvarkytos į daugiafunkcius centrus. Laisvose įstaigų patalpose galės veikti vaikų darželis, biblioteka, medicinos punktas, laisvalaikio salė. "Saulėtekių, Liučiūnų, Ringaudų daugiafunkcių centrų patirtis rodo, kad įvairių paslaugų paketas po vienu stogu yra geras sprendimas", – pastebėjo meras.

Ateities mokykla Kačerginėje

V.Makūnas įsitikinęs, kad tarp Kačerginės ir Ringaudų prasidės statybų protrūkis, todėl čia reikės pradinės mokyklos, o vėliau – ir progimnazijos. Kauno rajono savivaldybės užsakymu įmonės "Archispektras" architektai parengė šiuolaikinį mokyklos Kačerginėje projektą. "Tai turėtų būti ateities mokykla: su erdvia sporto sale, biblioteka, amfiteatru, robotikos kabinetu ir aktyvaus laisvalaikio zonomis", – tvirtino meras.

Daugiafunkcė ugdymo įstaiga įsikurtų tarp J.Janonio ir V.Mykolaičio-Putino gatvių, atnaujinus senąjį mokyklos pastatą ir sukūrus naujas erdves. Lėšų projektui įgyvendinti bus ieškoma pardavus savivaldybei priklausantį nereikalingą turtą, tariamasi su Vietos veiklos grupės vadovais dėl galimybės pasinaudoti "Leader" programa. Projektą planuojama įgyvendinti etapais.

Permainos būtinos ir Ringaudų pradinėje bei Akademijoje Ugnės Karvelis gimnazijoje, kur mokiniams vis labiau trūksta erdvės. Savivaldybė tikisi Švietimo ir mokslo ministerijos pagalbos sprendžiant ugdymo problemas sparčiai augančiuose Mastaičiuose, Akademijoje.

Užliedžiuose bus rekonstruotas daugiafunkcis centras, kuriame įsikurs pradinė mokykla, seniūnija, medicinos punktas, laisvalaikio salė, biblioteka.

Pokyčiai Domeikavoje ir Čekiškėje

O štai į 10 tūkst. gyventojų turinčią Domeikavą permainos jau atėjo: statybininkai atnaujino gimnazijos sporto salę, apšiltino visą pastatą, prasidėjo priestato statybos. Jame įsikurs laisvalaikio salė, technologijų kabinetai. "Domeikaviečiai garsėja puikiais saviveiklos kolektyvais, todėl naujų erdvių šiai bendruomenei seniai reikėjo", – pastebėjo meras.

Viso projekto įgyvendinimas kainuos 4,7 mln. eurų. Dalį lėšų skyrė Kultūros ministerija, tačiau didžioji finansinės naštos dalis teks savivaldybei.

Plačiai atverti savivaldybės pinginę teks ir sprendžiant Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos problemas – jau šiemet turėtų prasidėti gimnazijos rekonstrukcija ir priestato statyba.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui šios gimnazijos prieigos pasipuoš Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio biustu, kurį sukūrė žinomas skulptorius Stasys Žirgulis.

Sporto salės ir technologijų kabinetų turėtų sulaukti Zapyškio mokyklos bendruomenė.

Mažoji kultūros sostinė

Šiemet dėmesio centre atsidūrė Raudondvaris – miestelis paskelbtas 2017-ųjų mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kultūros centro sąlygos – ne pačios geriausios, todėl nuspręsta daugiau renginių organizuoti Raudondvario dvaro teritorijoje. Įvairios Raudondvaryje veikiančios įstaigos – seniūnija, Kauno rajono muziejus, Turizmo ir verslo informacijos centras, biblioteka, gimnazija, bendruomenės – subūrė organizacinį komitetą, kuris siekia sujungti įvairias veiklas ir kartu garsinti Raudondvario vardą.

Planuojama išasfaltuoti į dvarą vedančią Pilies gatvę. Buvusiame Žemės ūkio inžinerijos pastate savivaldybė ketina įkurdinti dvylikos komplektų pradinę mokyklą ir Garliavos meno mokyklos filialą. Anelės ir Adomo Kriauzų pradinėje, kurią taip pat planuojama suremontuoti, liks daugiau vietos vaikų darželiui.

Priešais institutą esantis žemė sklypas su apleistais pastatais laukia privačių investuotojų. Mero nuomone, čia galėtų įsikurti aktyvaus laisvalaikio zona su žaidimų aikštelėmis, atviru šildomu baseinu, SPA, maitinimo paslaugomis. Tam artimiausiu metu bus skelbiama investuotojų paieška.

Toliau bus tvarkoma ir dvaro parko teritorija, stovėjimo aikštelė. Parke planuojama įrengti fontaną, suformuoti želdynus.

Atnaujins stadionus

V.Makūnas apgailestavo, kad Piliuonos gimnazijos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos atgimimą pristabdė pasikeitusios finansavimo sąlygos, todėl tenka koreguoti projektus. Tačiau meras neabejoja, kad ir į šias atokesnes gyvenvietes ateis permainos.

"Piliuonos gimnaziją lanko ne tik Kauno rajono, bet ir Pakuonio gyvenvietės vaikai, mokinių skaičius stabilus, todėl geros ugdymo sąlygos – būtinos", – pabrėžė meras. Ši mokykla bus rekonstruota savivaldybės lėšomis.

Dėl finansavimo aprašo pakeitimų ES finansuojamus projektus Vilkijoje, Garliavoje ir Ežerėlyje taip pat teko koreguoti, o 2016 m. suplanuotus darbus – kuriam laikui pristabdyti. Pagal naują aprašą, ES finansavimas nenumatytas sporto infrastruktūrai. "Tai nereiškia, kad stadionai nebus atnaujinti. Savivaldybė iš naujo atliko reikalingas procedūras – sporto aikštynus atskyrė ir numatė jiems kitus finansavimo šaltinius", – pasakojo V.Makūnas.

Bus atnaujinti ne tik Vilkijos ir Ežerėlio, bet ir Garliavos Adomo Mitkaus bei Jonučių mokyklų ir gimnazijų sporto aikštynai, mieste numatyta įrengti penkias naujas žaidimų aikšteles.

Aktyvios bendruomenės

V.Makūnas pabrėžė, kad šių metų biudžete liks tos pačios prioritetinės sritys: švietimas, kultūra, socialinė apsauga, gyventojų saugumas. "Turime net 25 seniūnijas, bemaž 100 tūkst. gyventojų, todėl stengiamės išgirsti visų lūkesčius", – kalbėjo meras.

Jis pastebėjo, kad sprendžiant aktualias Kauno rajono problemas vis aktyviau prisideda verslo bendruomenė, vietos veiklos grupė, visuomeninės organizacijos.

"Tikiu, kad padedant Aleksandro Stulginskio universitetui Akademijos miestelyje atsiras pradinė mokykla. Susitikę su Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku aptarėme, kaip visuomenės reikmėms pritaikyti Netonių kalną", – dalijosi planais rajono vadovas. Kartu su "Lytagros" įmone Raudondvaryje kovo mėnesį numatyta surengti konferenciją apie mokslo ir naujų technologijų diegimą žemės ūkyje.

V.Makūnas ypač džiaugėsi viešąsias erdves aktyviai tvarkančiomis Neveronių, Ramučių, Garliavos bendruomenėmis. Gyrė ir kulautuviečius, kurie pasiryžo statyti naują bažnyčią.

"Nauji metai – ne tuščias lapas, tai tąsa darbų, kuriuos jau pradėjome. Todėl tikiu, kad ir šiemet turėsime kuo pasidžiaugti", – kalbėjo vienos sparčiausiai augančių Lietuvos savivaldybių meras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų