„Tai yra strateginis dokumentas, apibrėžiantis viziją ir pagrindines darnaus judumo plėtros kryptis, kurį priėmus reikės nuveikti daug konkrečių darbų, numatyti jų finansavimą. Darnaus judumo planas leis mažinti spūstis, oro taršą, gerinti susisiekimą, kitus gyvenimo kokybės rodiklius“, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Laukia daug darbų

Pasak Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Jono Sakalavičiaus, darnaus judumo plano įgyvendinimas prasidės nuo konkrečių veiksmų ir priemonių (projektų) parinkimo ir integravimo į savivaldybės strateginius veiksmų planus. „Šio proceso metu ir paaiškės tikslios sumos darnaus judumo plano kryptims įgyvendinti, papildomo finansavimo poreikiai ir šaltiniai“, – teigė J. Sakalavičius.

Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybėje ir anksčiau sritims, kurios apima darnią judumo plėtrą – viešajam transportui, susisiekimo infrastruktūrai, pėsčiųjų ir dviračių takams, viešojo transporto keleivių informavimo sistemoms, buvo skiriamas ir šiuo metu skiriamas finansavimas. „Dabar reikės įsivertinti, kokių darnaus judumo plano tikslų būtų galima siekti su jau patvirtintu finansavimu. Taigi, bus nemažai darbo strateginio planavimo darbo grupei“, – patikino savivaldybės atstovas.

Nuo spėlionių ir prognozių, kiek lėšų gali reikėti darnaus judumo planui įgyvendinti Kauno rajone, kol kas susilaikoma. „Dokumento rengėjai preliminariai įvertino, kad jam įgyvendinti per dešimt metų gali reikėti iki 80 mln. eurų. Tačiau šie skaičiavimai yra labai preliminarūs ir sustambinti, skirti plane nagrinėtoms alternatyvoms palyginti, bet ne detalioms investicijoms planuoti, nevertintos konkrečių priemonių vietos aplinkybės, parengiamųjų darbų apimtis ir pan. Konkretesnės sumos gali būti įvardytos tik parengus konkrečių projektų sąmatas“, – pabrėžė J. Sakalavičius.

Patvirtintas planas turėtų suteikti galimybę darnaus judumo priemonėms įgyvendinti siekti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto, ES fondų, ES ir valstybės programų ir pan.

Universalumas: palei Nemuną vingiuojantį taką mėgsta dviratininkai, riedutininkai, pėstieji, paspirtukininkai. / Organizatorių nuotr.

Pradės nuo Kačerginės

Pasak J. Sakalavičiaus, kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos apraše yra nurodoma, kad kurortinėse teritorijose turi būti diegiamos darnaus judumo priemonės ir sprendžiamos transporto problemos. Todėl vienas iš pirmųjų plane numatytų darbų turėtų būti susijęs kurortine teritorija, t. y. eismo srautų sureguliavimas Kačerginėje.

Pagal planą miestelio prieigose turėtų būti kuriama nemokamo automobilių stovėjimo infrastruktūra, o likusioje Kačerginės dalyje apmokestinta automobilių stovėjimo zona, plėtojant bemotoriam transportui palankią aplinką. Apmokestintoje automobilių stovėjimo zonoje nemokamai automobilius galėtų statyti tik miestelio gyventojai.

Dokumento rengėjai preliminariai įvertino, kad jam įgyvendinti per dešimt metų gali reikėti iki 80 mln. eurų.

Reikės bendrų sprendimų

„MC Mobility Consultants GmbH“ atstovo nuomone, tai, kad Kauno rajono savivaldybė yra žiedinė, darnaus judumo aspektu nėra nei pranašumas, nei trūkumas. „Kauno miesto savivaldybė darnaus judumo planą patvirtino 2019 m. Darnus judumas mieste labai skatintas, per kelerius metus įrengta nemažai tam skirtos infrastruktūros, priemonių viešojo transporto sistemai gerinti, derinami traukinių ir viešojo transporto tvarkaraščiai, pradėjo veikti mažos taršos zona. Tačiau Kauno darnaus judumo plane buvo labai minimaliai atsižvelgta į kaimynes teritorijas, neįvertintas judėjimas į priemiestines seniūnijas ir iš jų“, – teigė V. Filotenkovas.

Pašnekovo žodžiais, nemažai miesto gyventojų dirba Kauno rajone veikiančiose įmonėse, nebuvo vertintos savivaldybių sankirtose susidarančios eismo situacijos. Tačiau ir be konkrečių sprendinių priemiestinėse teritorijose sukurtas darnaus judumo planas Kauno mieste leidžia derinti priemones, tokias kaip viešojo transporto terminalai. Analizė, kur, kaip ir kokiu greičiu ir kokiais eismo koridoriais judama, yra sunkesnė, tačiau dabar, kai abi savivaldybės turi tokio lygmens dokumentus, atsirado galimybė bendradarbiavimui konkretesniais klausimais judumo situacijai abiejose savivaldybėse gerinti“, – sakė V. Filotenkovas.

Sąmoningumas: nemažai Kauno rajone veikiančių įmonių elektromobilių įkrovos stoteles įrengia pačios, be raginimo. / Organizatorių nuotr.

Be to, skirtingos viešojo transporto bilietų sistemos Kauno mieste ir rajone neleidžia sklandžiai naudotis abiem viešojo transporto sistemomis, viešasis transportas dar neturi pirmenybės statuso bendrajame eisme, todėl jį veikia spūstys.

Panašiai kalbėjo ir J. Sakalavičius. „Susisiekimo sistemos – ar tai būtų viešasis transportas, ar bemotoris transportas, ar automobilių transportas – neizoliuotos ir neapsiriboja tik vienos savivaldybės teritorija. Tai ypač tai matyti žiedinėse savivaldybėse. Pagrindinio miesto ir žiedinės savivaldybės transporto sistemų ir infrastruktūros sąveika yra darnaus judumo planavimo pagrindas. Taigi, bendrai sąveikai įgyvendinti ir stiprinti reikės bendrų Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių sprendimų“, – tvirtino Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Kauno rajono savivaldybės atstovas vardijo: pagrindinės bendradarbiavimo sritys bus viešasis transportas (maršrutai ir viešojo transporto terminalai, e. bilieto sistema), dviračių takų jungtys tarp miesto ir artimojo priemiesčio, kur, beje, bus reikalingas bendradarbiavimas ir su valstybinės reikšmės kelius valdančia „Via Lietuva“.

Jaunumas – pranašumas

Paprašytas pakomentuoti pakaunės pranašumus, galimybes ir silpnybes darnaus judumo aspektu, V. Filotenkovas viena didžiausių galimybių ir pranašumų įvardijo, kad Kauno rajonas yra palyginti jaunas, vienas jauniausių Lietuvoje. „Ši tendencija ir jaunų žmonių sveikos gyvensenos būdo propagavimas didina mikrojudumo priemonių naudojimą, todėl planuojama plėsti dviračių takų tinklą. Apklausos parodė, kad kelionės viešuoju transportu sudaro tik 6,9 proc. visų kasdienių kelionių, todėl tarp savivaldybės vadovų prioritetų – viešojo transporto patrauklumo didinimas, kad didėtų juo keliaujančių gyventojų skaičius“, – sakė pašnekovas.

Jonas Sakalavičius / Organizatorių nuotr.

Darnaus judumo plano rengėjai akcentavo, kad Kauno rajono savivaldybė turi gerai išvystytą kelių tinklą ir transporto sistemą, kuri nuolat tobulinama.

Kauno rajono savivaldybė veža keleivius 2023 m. pagamintais autobusais. Per mėnesį vidutiniškai aptarnaujama 113 tūkst. keleivių. Apklausa parodė, kad gyventojai gerai vertina viešojo transporto patogumą, švarą, punktualumą, bilieto kainą.

Tai, kad Kauno rajono savivaldybė yra žiedinė, darnaus judumo aspektu nėra nei pranašumas, nei trūkumas.

Savivaldybė yra parengusi susisiekimo sistemos plėtrai reikalingus teritorijų planavimo dokumentus, kurie remiasi darnaus judumo principais, savo veiksmus siekia derinti su kaimynine Kauno miesto savivaldybe.

Esama nemažai iššūkių

Didžiausiu trūkumu V. Filotenkovas įvardijo geografinę padėtį. „Kauno rajono savivaldybę kerta ir kartu riboja dideli vandens telkiniai – Nemunas, Neris, Nevėžis ir Kauno marios. Infrastruktūros trūkumas per šiuos vandens telkinius sunkina judėjimą savivaldybės teritorijoje. Kauno rajono savivaldybės gyventojai turi keliauti per vadinamuosius eismo piltuvus, vietose, kuriuose transporto srautai susijungia, formuojasi spūstys“, – kalbėjo „MC Mobility Consultants GmbH“ atstovas.

Tvarumas: pakaunėje jau galima pamatyti riedantį elektrinį autobusą. / Organizatorių nuotr.

Kita silpnybė, V. Filotenkovo žodžiais, – Kauno rajono savivaldybės dydis. „Patenkinti gyventojų judumo poreikius visoje teritorijoje yra sunku. Teko atsižvelgti į atokesnių seniūnijų gyventojų keliavimo įpročius – juk iš Čekiškės ar Zapyškio jie tikriausiai nesirinks į Kauną keliauti dviračiu ar viešuoju transportu dėl ilgos kelionės trukmės. Todėl buvo analizuojama galimybė, kad rajono teritorijoje žmonės vis dėlto pasirinks keliauti automobiliu, kurį vėliau paliks viešojo transporto terminale ir toliau kelionę tęs viešuoju transportu“, – samprotavimus pagrindė pašnekovas.

V. Makūnas pastebėjo dar vieną faktorių, kuris trukdo efektyviau tvarkyti kelių infrastruktūrą: didelę dalį Kauno rajono kelių valdo „Via Lietuva“, vadinasi, savivaldybė labai priklauso nuo nacionalinių prioritetų ir projektų, kurie ne visada sutampa su savivaldybės prioritetais. Atsiranda įgyvendinimo terminų, išteklių paskirstymo, derinimo iššūkių.

Indėlis: šis automobilis – Kauno rajono savivaldybės dovana policijai. / Organizatorių nuotr.

Kokią ateitį prognozuoja

„MC Mobility Consultants GmbH“ atstovas pabrėžė, kad darnaus judumo planas neskatina nesinaudoti automobiliais. „Vyrauja klaidinga nuomonė, kad, kalbant apie darnaus judumo skatinimą, automobiliai uždraudžiami, kad jais niekas neturi naudotis, kad persėdama į elektromobilius, ant dviračių ar į viešąjį transportą. Dėl didelių atstumų, ilgokos kelionės trukmės, transporto infrastruktūros tinklo automobilis ir toliau Kauno rajone liks patrauklia transporto priemone. Vienas iš pagrindinių šio darnaus judumo plano tikslų – didinti alternatyvaus transporto patrauklumą“, – akcentavo V. Filotenkovas.

J. Sakalavičiaus nuomone, reikia nemažai laiko, kad visuomenė sugebėtų pakeisti savo keliavimo įpročius. „Be to, gyvename įtemptais geopolitinių permainų laikais, kurie gali paveikti įvairių sričių, tarp jų ir susisiekimo, finansavimo galimybes. Tačiau, žvelgiant optimistiškai, įgyvendinant darnaus judumo plano viziją ir tikslus tikėtina, kad Kauno rajono susisiekimo sistema 2034 m. taps panaši į daugelio Vakarų Europos miestų priemiesčių transporto sistemas, gyventojams ir rajono svečiams taps patogesnė ir tvaresnė.