Kauną reprezentuoja ne tik meras, bet ir jo rankomis, ausimis, ir akimis turintys būti trys pavaduotojai. Nors patys vicemerai giriasi nuveiktais darbais, oponentai atkerta, kad jie nieko neveikia, o kai kurie net daro gėdą miestui.

Antrą kadenciją

Po savivaldybės tarybų rinkimų ir politinių perversmų vienintelis nepajudinamas vicemeras, savivaldybės koridoriuose pravardžiuojamas "amžinuoju", liko jau dvi kadencijas šiame poste dirbantis "Jaunosios Lietuvos" atstovas Stanislovas Buškevičius.

Politikas atsakingas už energetiką, kino meną, atminimo įamžinimą, neformalų švietimą ir ugdymą, sportą ir sveikatinimą, turizmą, bei jaunimo reikalus.

Antrasis vicemeras – "Tvarkos ir teisingumo" deleguotas Vytautas Vasilenka. Regbio reikalais besirūpinantis politikas šį postą užima antrus metus. Metų pradžioje opozicija jį nesėkmingai mėgino atstatydinti.

Tuomet V.Vasilenka kaltintas atmestinu darbu ir abejingumu kuruojamoms socialinių reikalų, sveikatos, švietimo, kultūros, ryšių su nevyriausybinėmis organizacijomis sritimis.

71 metų amžiaus vicemeras pagarsėjo, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. paaiškėjo, kad vicemeras savivaldybėje sprendė savo vadovaujamos asociacijos bei buvusios darbovietės, regbio klubo, finansavimo klausimus.

Trečiasis vicemeras - buvęs vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas. Šią kadenciją jis, ko gero, labiausiai pagarsėjo, kai Panemunės tiltui pasiūlė suteiki Algirdo Mykolo Brazausko vardą. Pats politikas tokias kalbas neigė, tačiau kiti tarybos nariai kalbėjo priešingai.

Visigi vicemero triūsas nenuėjo veltui. Vyriausybė nusprendė, kad A.M.Brazausko vardas bus suteiktas Kauno hidroelektrinei.

Penki darbai

"Kauno diena" nusprendė pasidomėti, ką miestiečiui labui nuveikė visi trys vicemerai.

V.Vasilenkos paprašius išvardinti penkis svarbiausius, jo nuomone, atliktus darbus, vicemeras sutriko ir tikino jų gerai nepamenantis.

"Oi, žinokite sunku prisiminti – reiktų pasižiūrėti dokumentus", – pareiškė politikas, paprašęs paskambinti už valandos.

Perskambinus, V.Vasilenka jau buvo pasiruošęs atsakymą.

"Labai daug jėgų atėmė Švietimo reforma – tekdavo atlaikyti Kaune išrinktų Seimo narių atakas, kurie atvažiavę aiškindavo, kurią mokyklą palikti, o kurią uždaryti. Kas jie tokie? Nenorėčiau vardinti pavardėmis, tačiau kiekvienas rūpinosi savo rinkimine apygarda", - pasakojo vicemeras.

V.Vasilenka tikino, pasiūlęs parlamentarams apsispręsti, už ką jie balsuoja Seime – ar už įstatymų vykdymą, ar už jų nepaisymą.

Apie kultūrą – be nuomonės

Vicemeras minėjo, kad daug rūpesčių buvo ir su jo kuruojamomis kultūros įstaigomis, tačiau jie esą išsisprendė. Kaip teigiamą pavyzdį jis pateikė trijų kolektyvų sujungimą į vieną koncertinę įstaigą "Kauno santaka".

Tačiau naujoji įstaiga iki šiol draskoma vidinių nesutarimų – kolektyvas pasipiktinęs vadovo Arvydo Buto veikla. Kauno apygardos prokuratūra jam pateikė kaltinimus piktnaudžiavus tarnyba, iššvaisčius koncertinei įstaigai patikėtą turtą ir klastojus dokumentus.

Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. A.Butui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Paklaustas apie Pantomimos teatro uždarymą, V.Vasilenka pareiškė,  neturintis tvirtos nuomonės.

"Labai džiaugiausi, kad pavyko atkovoti stadionus Partizanų ir Taikos prospektuose. Kas čia dar? Amžina problema - S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, bet atrodo ledai pajudėjo. Jį kaip treniruočių bazę nori naudoti Lietuvos sporto universitetas", – savo darbus vardino V.Vasilenka.

Plaukimo pamokos

Paklaustas apie nuveiktus darbus, S.Buškevičius iškart pareiškė, kad svarbiausias jų - privalomos plaukimo pamokas trečiokams.

"Tai padaryta mano iniciatyva. Jau išmoko plaukti virš tūkstančio vaikų. Jei tai išgelbėjo bent vieną gyvybę,  jau gerai. Tai gyvybiškai labai svarbu", – sakė vicemeras.

Kalbinti Kauno plaukimo bendruomenės atstovai, patvirtino, kad  mintis apie privalomas plaukimo pamokas kilo būtent S.Buškevičiui ir gyrė šią vicemero iniciatyvą.

Vicemeras taip pat džiaugėsi, kad pavyko įtikinti kolegas ir ant savivaldybės stogo įrengti saulės kolektorių.

"Už karštą vandenį vasarą mes nieko nemokėjome. Savivaldybė sutaupė didžiulę sumą gyventojų pinigų. Taip pat parodėme kitiems, kad verta rinktis alternatyvius energijos šaltinius. Aš taip pat inicijavau "Girstučio" baseino rekonstrukciją. Daugiausiai laksčiau", – nesikuklino vicemeras.

Jis, kaip ir V.Vasilenka, tikino visuomenės reikmėms paėmęs du stadionus Viljampolėje – "Inkaro" ir "Kelininko", bei inicijavęs, kad miesto parkuose būtų pastatyti lauko treniruokliai.
Kaip svarbius darbus, S.Buškevičius minėjo ir priešatringai vertinamos "Kauno kino studijos" įsteigimą, ir tai, kad mieste daugėja nerūkymo zonų. Tiesa, vienoje jų – sodelyje priešais savivaldybę ir toliau pilna rūkančių moksleivių.

"Jei taryba palaikytų, visas Kaunas būtų nerūkymo zona. Siūlau prie "Žalgirio" arenos įrengti atvirą baseiną, kuriame būtų galima atlikti šuolius į vandenį. Būtinai paminėkite mano inicijuotų kunigaikščio Vaidoto Kauno pilyje, generolų Jono Žemaičio ir Povilo Plechavičiaus biustų įrengimą", – bėrė vicemeras.

Pinigų negaus

Kukliausiai apie savo nuveiktus darbus kalbėjo trečiasis vicemeras V.Popovas. Socialdemokratas šiame poste dirba mažiau nei metus, todėl jis nenorėjo vien sau priskirti konkrečių darbų.
"Esu atsakingas už miesto ūkį. Manau, šiais metais sparčiau asfaltuojame gatves. Vicemerui tenka prižiūrėti administracijos padalinius, kad jie vykdytų tarybos sprendimus. Labiausiai stengiausi "pramušti" pinigus – 15 mln. litų, Panemunės tilto rekonstrukcijai. Ne kartą dėl to derėjausi ministerijose. Deja, praėjusią savaitę sulaukiau blogos naujienos – Vyriausybėje tam pinigų neatsirado", – sakė vicemeras.

Jo teigimu, Susisiekimo ministerija pareiškė, kad šiais metais pinigų nepavyks gauti.

"Esu optimistas, tikėjau, kad viskas bus gerai, bet manau koją pakišo šalies pirmininkavimas ES – finansiniai srautai nukreipiami Vilniaus miestui. Negalėčiau savęs nei labai girti, nei peikti", - sakė V.Popovas.

Komentarai

Andrius Kupčinskas, Kauno meras

Kaip vertinu vicemerus? Politiškai suktas klausimas (juokiasi – red. past.). Kiekviena kadencija skiriasi pagal savo sudėtį ir aktualijas. Ne šventieji puodus lipdo, tą turime suprasti, tačiau net neabejoju, kad iniciatyvos iš vicemerų turėtų būti daugiau. Aišku, kai kur jos netrūksta, bet norėtųsi matyti ir rezultatus.

Tikrai nesuprantu kai kurių vicemerų priekaištų, kad jų neklauso administracija. Tai techniniai dalykai, bet jie lemia visumą. Ne kartą esu akcentavęs, kad mano pavaduotojai rašytų tarnybinius pranešimus man, nes administracija turi dirbti. Kol kas turiu tik du tokius pranešimus.

Dėl atskirų personalijų nenorėčiau komentuoti, tačiau visada esu už tai, kad būtų tiesioginiai mero rinkimai, o meras po jų asmeniškai galėtų susirinkti savo komandą. Dabar yra, kaip yra.

Rimantas Mikaitis, miesto tarybos narys

Dabartinių vicemerų darbų vertinti neįmanoma, nes jie nepadarė jokių darbų. Tokios rinktinės, kaip dabartiniai trys vicemerai, mieste dar nėra buvę.

Be abejo, ir anksčiau pasitaikydamo kuriozų, kai į ministeriją Vilniuje iš vykęs vicemeras, ten nerado kabineto, kuriame vyko svarbus miestui posėdis, bet dabartinė situacija dar blogesnė. Dėl kai kurių vicemerų tikrai gėda, nes jų arba nėra darbe, o jei ir pasirodo kokiam nors renginyje, dažniausiai kitiems  dalyvaujantiems tarybos nariams dėl jų tenka raudonuoti prieš gyventojus.

Povilas Mačiulis, miesto tarybos narys

Jeigu žinotume konkrečius metinius vicemerų planus, ką jie ketina nuveikti savo kuruojamose srityse, tada būtų galimybė objektyviai įvertinti jų veiklą. Tačiau jie veiklos neplanuoja. Vicemerai tik plaukia pasroviui reaguodami į kasdienius miesto gaisrus. Reikalauti rezultato kol kas negalima tik iš Vasilijaus Popovo, kuris išdirbęs virš pusę metų dar bando apsiprasti šiose pareigose. Ką nuveikė kitu du vicemerai? Man sunku jų nuveiktus darbus pastebėti, manau, jiems patiems bus paprasčiau apie juos papasakoti.