Konstitucija garantuoja teisę į nemokamą mokslą, tačiau jau per pirmą susitikimą su mokytojais tėvai supranta, kad pigu tikrai nebus. Senas tradicijas turinčios rinkliavos vaikų darželiuose ir mokyklų ne tik nedingo, bet ir kasmet auga.

Mokestis – jau darželyje

Su kalbomis apie pinigus vaikai susiduria tik pravėrę darželio duris. Į vieną Kauno centre esantį valstybinį lopšelį-darželį savo trimetę dukrą vedanti kaunietė pasakojo, kad pirmą kartą apsilankiusi šioje įstaigoje iškart buvo perspėta, kad teks atnešti muilo, tualetinio popieriaus, indų ploviklio. Pateiktas ir reikalingų ugdymo priemonių sąrašas: piešimo popierius, plastilinas, pieštukai. Mamai taip pat aiškiai buvo pasakyta apie  metinį mokesį: 50 litų – darželiui, 50 litų – grupei.

Nors už darželį mokamas kasmėnesinis 40 litų mokestis ir dar kompensuojama 4 val. ugdymo per dieną iš ikimokyklinio ugdymo krepšelio, ne vienas darželis nesugeba iš tų lėšų išgyventi.

"Sako, kad tas papildomas mokestis esą neprivalomas, gali neduoti. Tačiau visi duoda, nes nenori, kad į juos arba į jų vaikus kreivai žiūrėtų, – teigė neoficialaus mokesčio per daug nesureikšminanti mama. – Visuose darželiuose taip yra. Pakalbėkite su kitomis mamomis, tą patį išgirsite. Nors tikrai yra unikalių darželių, kurie nieko neprašo."

Pašnekovė stebėjosi, kaip per metus gali būti išnaudota ir tiek higienos reikmenų. "Iš kiekvieno vaiko reikalauja vieno tualeto valiklio. Tai reiškia, kad per metus trims tualetams sunaudojama 23 buteliai valiklio", – stebėjosi moteris. Tas pats ir dėl ūkiško muilo. Nors reikia atsinešti po vieną jo gabaliuką, tačiau klausimas, kas su tokiu jo kiekiu plaunama?

Viskas – vaikams

Vienokią ar kitokią rinkliavą renka visos valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos, nekalbant apie tai, kad atsinešti tualetinio popieriaus, muilo ir indų ploviklio yra taisyklė. Kadangi šie dalykai yra tikrai reikalingi, o tėvai dėl tokių smulkmenų nesiskundžia.

Per daug rinkliavomis nesirūpina ir kita kaunietė mama, kurios vaikai lanko valstybinį darželį Šilainiuose "Vėrinėlis".

"Mokame 50 litų grupės reikmėms, iš kurių šiemet bus perkamos dovanos Kalėdoms ir kažkokie grupei reikalingi daiktai. Be to, turime atsinešti visas ugdymo priemones: popierių, spalvinimo knygutes, plastiliną ir kt. Žinoma, nešame ir higienos priemones", – moteris teigė, kad pinigai ir daiktai yra panaudojami tikrai vaikams, tad jei darželiui trūksta lėšų, galima jį ir paremti.

Tėvai, kuriems tokia parama nepriimtina, dažniausiai vis tiek ją moka, nes niekas nenori, kad jų vaikas liktų nuskriaustas.

Pasigenda skaidrumo

Atidavę paskutinę rinkliavą darželio išleistuvėse, su naujais įsipareigojimais tėvai susiduria peržengę mokyklos slenkstį. Kai darželyje yra daugmaž aišku, kam yra išleidžiami pinigai, mokykloje tėvams iškyla daugiau klausimų.

Pakaunėje gyvenantis tėvas susirūpino, kam yra išleidžiami pinigai, sumokami į mokyklos fondą. Pasak jo, tėvai prašomi paaukoti bemaž po pusšimtį litų.

"Klasėje dvi dešimtys vaikų, kiekvienas atneša po 40 litų – susidaro visai nemenka suma. Tačiau mūsų mokykla tikrai tvarklinga, švari – kam reikalingi šie pinigai? Gal norima kažką papildomai įrengti? Manau, vadovybė turėtų labai aiškiai pasakyti, kam skirs pinigus, gal tikrai verta duoti, tačiau aš aiškaus atsakymo negavau", – pasakojo vyras.

Įtarimų jam kilo ir dėl to, kad prašoma atnešti grynųjų. "Tas pats ir su maitinimu. Turbūt taip yra kiekvienoje mokykloje, tačiau man keista, kodėl pinigus turime paduoti tiesiai auklėtojai į rankas, o ne, tarkime, tiesiogiai pervesti į mokyklos sąskaitą. Netgi sutikčiau, kad man kiekvieną mėnesį tą mokestį nuskaičiuotų – ir rūpintis nereikėtų, ir skaidrumo daugiau būtų", – vyrui pritrūko ir aiškumo, kaip mokykla panaudoja 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurią sutinka paaukoti tėvai.

Pirko kompiuterį

Priešingai, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos tinklalapyje yra skelbiama, kiek lėšų buvo surinkta iš 2 proc. GPM paramos.  Už šiuos pinigus planuota pirkti kompiuterį. Vis dėlto praėjusiais metais turbūt buvo surinkta per maža suma, nes kompiuterį mokytojai pirko patys tėvai.

"Mokytojai reikia pildyti elektroninį dienyną, tačiau kompiuterio jai mokykla nesuteikė. Todėl reikėjo suktis iš situacijos patiems ir sumetus pinigų nupirkti kompiuterį", – pasakojo pradinę klasę lankančios moksleivės mama.

Nors mokykla yra privati ir tėvai moka mėnesinį 200 litų mokestį, nuo įvairių rinkliavų jie vis tiek nėra apsaugoti. Per metus reikia paaukoti 50 litų klasės reikmėms. Už juos bus perkami tuo metu mokiniams reikalingiausi daiktai, kaip pavyzdžiui, magnetofonas.

Suma nėra didelė, tačiau skaičiuojant kiek daug pinigų reikia vaiką išleidžiant į mokyklą (pratybos, uniformos, ugdymosi priemonės, sportinė apranga ir kiti būtini dalykai), susidaro nemenkos išlaidos.

Tėvai iš kitų Kauno mokyklų yra pasakoję, kad savo lėšomis yra remontavę klasę, pirkę baldus, spinteles. Dažniausiai mokykla pinigų prašo higienos priemonių, kopijavimo popieriaus, spausdintuvų dažams pirkti.

Pavyzdys mokykloms

Neapsikentusi tokios situacijos, kai rinkdama aukas iš tėvų įstaiga sulaukia daug priekaištų iš aplinkinių ir žiniasklaidos, pradinė Kauno Panemunės mokykla pasuko kitu keliu, kuris dabar yra pavyzdys visoms Lietuvos mokykloms.

Pasitarusi su tėvais ir pasikonsultavusi su teisininkais mokykla nusprendė įkurti paramos fondą. Jis veikia kaip savarankiškas juridinis vienetas ir yra atskaitingas mokesčių inspekcijai, "Sodrai", darbo inspekcijai, kurios tikrina fondo veiklą, prašo ataskaitų, susirenka mokesčius.

Nors išlaikyti tokį fondą, kuriame dar dirba direktorius ir finansininkas, yra nepigu ir mokyklai, ir patiems tėvams, skaidrumas atsiperka ir tėvai tai gerai supranta.

"Mes visada sakydavome, kad tėvai patys noriai remia mokyklą, kai žino, kad bus naudos jų vaikams. Tačiau dabar nebereikia niekam įrodinėti, kad mes tų pinigų nevagiame", – teigė Panemunės pradinės mokyklos direktorė dr. Virginija Rupainienė.

Anot jos, kiekvienų metų pradžioje paramos fondas parengia kreipimąsi į tėvus, kokie ateities projektai laukia, ir kviečia prisidėti prie jų įgyvendinimo. Tuomet mokyklos taryba paruošia paramos programą, kuriai įvykdyti lėšas perveda paramos fondas. Kiekvienų metų pabaigoje visuotiniame susirinkime tėvams yra pateikiama ataskaita apie visus išleistus pinigus. Tėvai taip pat gauna raštišką ataskaitą, su kuria susipažinę, pasirašo.

Tėvai remia savo noru

"Neskaidru niekada nebuvo. Neskaidru atrodo tik tiems, kurie stebi iš šalies. Kai dirbi ir nori padaryti gerą darbą, apie neskaidrumus negalvoji. Patys tėvai laimingi, kad dabar, kai valstybė dar negali duoti daug, jie gali duoti daugiau savo vaikams, todėl ir ugdymosi galimybės yra visai kitokios", – tikino V.Rupainienė.

Vis dėlto toms mokykloms, kurios išgalėtų įsteigti paramos fondą, ji rekomenduotų tai padaryti. Fondo nuostatų paprašęs švietimo ministras taip pat žadėjo tokią praktiką įgyvendinti kitoms Lietuvos mokykloms.

"Pažiūrėkite mūsų tinklalapį ir suprasite, kokios galimybės atsiveria mokyklai, kai yra ne tik valstybinis finansavimas, bet ir tėvų parama. Žinoma, savanoriška ir kryptinga. Mes nedarome bet ko su tais pinigėliais – tik tai, ko reikia vaikams. Čia neremontuojame direktorės kabineto, o viskas skiriama edukacijai, kad vaikai turėtų naujausias mokymosi priemones", – teigė V.Rupainienė.

Anot jos, ne veltui Panemunės pradinė mokykla jau antrą kartą laimi Kauno regiono edukacinių aplinkų apžiūros konkursą: "Tai yra tėvų indėlis. Finansais, mintimis, idėjomis ir netgi jų pačių rankomis."

Parama būtina

Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Aušra Papirtienė taip pat mano, kad tėvų parama ir pagalba mokyklai – tai tradicija, kuri neišnyks, kol pinigų iš biudžeto nebus tiek, kiek reikėtų, kad būtų patenkinti visi mokinių poreikiai ir tėvų lūkesčiai.

Anot jos, mokyklos labai džiaugiasi 2 proc. GPM parama, kuriuos iš savo pajamų mokesčio skiria tėvai. Kaip bus naudojamos šios lėšos, sprendžia mokyklų tarybos, o mokyklos vadovas kartą per metus turi pateikti ataskaitą mokinių tėvams apie šių pinigų panaudojimą.

"Tėvai per tėvų komitetus taip pat turi teisę nuspręsti, kokia papildoma parama bus skiriama klasės kabineto aplinkai tobulinti ir reikalingoms aplinkos ar net mokymo priemonėms įsigyti. Tai ypač aktualu ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklų pradinių klasių kabinetuose, kur jaunesnio amžiaus vaikai praleidžia daugiausia laiko. Tokios rinkliavos vyksta skaidriai, nes tėvų komitetas už surinktų pinigų panaudojimą atsiskaito pateikdami čekius, sąskaitas-faktūras", – tikino A.Papirtienė.

Pasak mokytojų atstovės, tėvai turi teisę nuspręsti dėl rinkliavų ir, jei mano, kad jos nekorektiškos, neskadrios ar nereikalingos, visada gali atsisakyti jose dalyvauti, o pinigų prievartavimo ar sukčiavimo atvejus gali viešinti, informuoti apie tai mokyklos administraciją.

Neužtenka finansavimo

Anot A.Papirtienės, tokia situacija susidaro, nes švietimo įstaigos Kaune nėra pakankamai finansuojamos, nors didžiausias procentas biudžeto ir yra skiriamas švietimui.
Valstybės skiriamas mokinio krepšelis yra išleidžiamas mokytojų ir vadovų atlyginimams, vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms. O lėšos iš miesto biudžeto skiriamos įstaigos aplinkos darbuotojų atlyginimams, pastatams išlaikyti, komunaliniams mokesčiams sumokėti.

"Kadangi miesto biudžeto surinkimas dažniausiai nepakankamas, atitinkamai nepakankamai finansuojamos ir švietimo įstaigos. Ir tik dėl geros įstaigų direktorių vadybos ir išmonės mokyklose ir kitose švietimo įstaigose su gaunamomis lėšomis užtikrinamos patenkinamos fizinės įstaigos funkcionavimo sąlygos", – įsitikinusi A.Papirtienė.

Komentaras
Karolis Granickas
"Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovas

Pinigų rinkliavos darželiuose, kai tėvai jau yra sumokėję mėnesinį mokestį, gali būti tik savanoriškos. Vis dėlto neretai tenka girdėti, kad darželiai ar mokyklos įvairias rinkliavas remontams ar įrenginiams įsigyti vadina auka, nors jų iš tėvų yra reikalaujama. Tokiu atveju yra iškreipiama pati aukos sąvoka. Tėvai jaučia, kad jeigu tų pinigų nesuneš reikiamu metu į fondą, galbūt jų vaikais bus rūpinamasi mažiau.

Vis dėlto labai svarbus klausimas yra ne tik tai, ar tokios rinkliavos yra teisėtos, bet ir kokį pavyzdį mokyklų ar darželių bendruomenės rodo savo auklėtiniams. Sutikime, kad mokytojai yra vaikų lyderiai, autoritetai, todėl neaiškus prašymas atnešti pinigų į fondą, gali neigiamai veikti vaiko pilietiškumo suvokimą. Jeigu darželio ar mokyklos administracija kviečia aukoti, už surinktas lėšas turi būti atsiskaitoma. Tas pats galioja ir surinkus papildomų pinigų iš 2 proc., kuriuos tėvai gali pervesti įstaigoms nuo savo mokesčių. Yra įvairių nesudėtingų priemonių, kaip galima būtų tėvams ir vaikams paaiškinti, kur tie pinigai išeina ir kaip jie buvo išleisti. Pasaulyje, ypač JAV, yra dažna kolektyvinio biudžeto praktika, kai mokykla leidžia patiems moksleiviams formuoti biudžetą. Klausia mokinių: kaip, jūsų manymu, turėtų būti paskirstytas šiųmetis biudžetas? Mano žiniomis, Lietuvoje nėra mokyklų, įgyvendinančių tokią iniciatyvą. Tačiau moksleiviai ne tik turėtų labai aiškiai kvestionuoti tokių neatsiskaitomų fondų praktikas, bet ir aktyviai klausti, kaip mokyklos biudžeto lėšos yra išleidžiamos. Darželiuose tai turėtų daryti tėvai. Tad mano pasiūlymas būtų toks: jei jau toks lėšų rinkimas yra vykdomas, atsiskaitymas ir įtraukimas pačių mokinių į diskusijas yra mažų mažiausia, ką kiekviena mokykla turėtų užtikrinti.

Keli moksleiviai iš mano artimos aplinkos mokosi JAV ir, patikėkite, toks pokalbis apie savanorišką pinigų atnešimą mokytojams, negaunant tai patvirtinančio jokio dokumento, negaunant jokios atskaitomybės, būtų ne tik nepriimtina ir neleistina – tai būtų tolygu nusikaltimui. Man norėtųsi, kad mes tuos pačius aukštus standartus taikytume ir Lietuvoje. Tikrai nėra jokios priežasties, kodėl mes sau turėtume taikyti mažesnius standartus. Jei jau tėvai sutinka aukoti, jie turi reikalauti atskaitingumo ir atvirai paklausti, kur tos lėšos ir kaip jos buvo išleistos. O jeigu negauna atsakymų, tai yra akivaizdi problema ir, mano nuomone, nusipelno visuomenės arba atitinkamų institucijų dėmesio. Principinė tėvų pozicija turėtų būti tokia: nepriimti jokio neskaidrumo. Tad rinkliavos gali būti tik savanoriškos, anonimiškos, kad pinigų nedavimas jokiu būdu nedarytų įtakos teikiamų paslaugų kokybei arba vaiko priežiūrai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė

Švietimo įstatyme nustatyta, kad švietimo finansavimo šaltiniai yra du: valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai ir kitos lėšos. Taip pat jame sakoma, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas. Savivaldybės administracija, politikai turi užtikrinti vaikams visavertes ugdymo(si) sąlygas ir aplinką, tačiau dėl lėšų stygiaus nesugeba tai padaryti. Suprantamas tėvų noras, kad jų vaikai turėtų pačias geriausius pedagogus ir gražią aplinką ir visas reikiamas modernias priemones saviraiškai. Jei tėvai ar kiti asmenys norėtų papildomai paremti mokyklą, mokykla turėtų laisvanoriškos paramos gavimą organizuoti pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą ir kitus teisės aktus. Vis dėlto labai dažnai ugdymo įstaigose organizuojamos rinkliavos tampa ne laisvanoriškos, o privalomos, tėvai ir vaikai gali pasijusti diskriminuojami, socialiai pažeidžiami. Dažnai kyla abejonių dėl lėšų panaudojimo tikslingumo ir skaidrumo. Labai norėtųsi, kad valstybė išgalėtų visiškai  aprūpinti mūsų jaunąją kartą, o savivaldybė netaupytų vaikų sąskaita.

Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja imtis priemonių prieš neteisėtas rinkliavas: į naujai ruošiamus mokyklos vadovų atestacijos kriterijus bus įtrauktos nuostatos dėl rinkliavų bei žadama inicijuoti tyrimą apie rinkliavų mastą mokyklose.