Muziejus po dangumi

Vienas E.Ožeškienės gatvės kiemų jau kurį laiką stebina ne tik vietinius gyventojus, atsitiktinius praeivius, bet ir kelionių įspūdžių išlepintus turistus. Kelių namų apsuptyje, kuri skambiai pavadinta Kiemo galerija, slepiasi bent keliolika pačių netikėčiausių meno kūrinių. Antai 21-uoju numeriu pažymėto namo prieigose miestiečius sveikina Čarlis Čaplinas. Kiek tolėliau nuo jo – liūdno veido Arlekinas su senoviniu fotoaparatu ant stovo, lange su geltonomis langinėmis pakibęs mėlynakis katinas.

Ko gero, vienas svarbiausių Kiemo galerijos darbų – Švenčiausioji Trejybė, pasakojanti apie žmonių bendrystę ir kaimynus, kuriuos artina kavos puodelis, pašnekesiai iš balkono į balkoną ar kortų kaladė.

Mezginiai ant sienų, bent kelissyk didesni už virbalais išmegztas močiutės pynes, čia taip pat ne be reikalo. Anot Kiemo galerijos sielos menininko Vytenio Jako, jie simbolizuoja namų jaukumą, o iš veidrodžio šukių surinktos gėlės mena seserų Dapkevičiūčių kadaise čia puoselėtus žiedus.

Piešė dvi dienas

Ant sienos kabančių batų, prie namo fasado pritvirtintų medinio malūno sparnų, balkone lietaus lašus skaičiuojančios vonios ir Mažojo princo draugiją vos prieš kelias dienas papildė dar vienas meno kūrinys – įspūdingo dydžio, per kelis aukštus išstypęs menininko Tado Vincaičio-Plūgo pieštas gandras.

Dabar čia nėra nė vieno vaiko, o kadaise jų buvo daug, žmonės visai kitaip bendravo.

"Tai jungtinis menininkų darbas, – lenkdamas pirštus, žmones, kurie padėjo paukščiui išvysti pasaulį, vardijo V.Jakas: – Goda Skėrytė su "Nykoka", menininkas Morfai ir "Mažųjų sienų projektas", parūpinęs keltuvą, bei, žinoma, Plūgas, kuris per dvi dienas sukūrė piešinį. Aš tik šiek padėjau."

Kelių metrų aukščio paukštis ant sienos išpurkštas aerozoliniais dažais, nelepiais jokioms gamtos išdaigoms, – nei kaitriems saulės spinduliams, nei kiaurai merkiančiam lietui.

"Prieš tai sieną padengiau fasadiniais dažais, kad sugertų kuo mažiau aerozolio, todėl flakonų sąnaudos buvo labai mažos – maždaug keturi, penki, – paklaustas, ar darbas vyko sklandžiai, kūrėjas šyptelėjo. – Penktadienio vakarą prie 100 W lempos dirbti pradėjau, o kitądien, pasistiprinęs Vytenio virta kopūstų sriuba, baigiau."

Tikisi sulaukti vaikų

Kiemo galerijoje, pasak V.Jako, paukštis nutūpė neatsitiktinai. Rytųjų kultūroje simbolizuojantis ilgaamžiškumą, daoizme – nemirtingumą, E.Ožeškienės gatvės branduoliui sparnuotis primins migracijos ir gimstamumo problemas.

"Dabar čia nėra nė vieno vaiko, o kadaise jų buvo daug, žmonės visai kitaip bendravo", – menininkas vylėsi, kad kiemo naujakurys gyventojus pastūmės lemtingiems gyvenimo sprendimams.

Beje, T.Vincaičio-Plūgo piešinys, kuris bene geriausiai matomas kylant arba leidžiantis Savanorių prospektu, dar nėra baigtas. Netrukus po gandro kojomis turėtų atsirasti lizdas. Patį namą menininkai išpieš baltais mezginiais.

"Pirmiausia turėjo atsirasti gandralizdis, o tik vėliau gandras, dabar viskas išėjo atvirkščiai: pirma – gandras, po to – gandralizdis", – pastarąjį, anot V.Jako, žadėjo susukti viena menininkė, kuri jau parūpino vežimo ratą ir šakelių.