Gaus greičiau

Prieš keletą dienų Kaune pradėtos dalyti rinkėjų kortelės. Svarbu, kad jas gautų  visi rinkėjai. Korteles dalijantys žmonės jas gali įteikti į rankas arba įmesti į pašto dėžutę. Specialistai primena, kad negavusieji rinkėjų kortelių spalio 9-ąją taip pat galės balsuoti. Pakaks atsinešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame užfiksuotas asmens kodas.

"Kauno diena" rašė, kad šie rinkimai Kaune bus unikalūs, nes iš buvusių aštuonių apygardų liko septynios. Centro-Žaliakalnio, Šilainių, Kalniečių, Dainavos, Petrašiūnų, Panemunės ir Aleksoto-Vilijampolės apygardoje bus išdalyta daugiau nei 256 tūkst. rinkėjų kortelių.

Vyriausioji rinkimų komisija yra nurodžiusi, kad rinkėjų kortelės gyventojus turi pasiekti iki spalio 1 d., tačiau Kauno apygardų rinkimų komisijų pirmininkai tikina, kad greičiausiai viską spės padaryti dar šią savaitę.

Centro-Žaliakalnio apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Jūratė Buškevičienė sakė, kad dauguma rinkėjo pažymėjimų bus išnešioti dar šią savaitę. Daugumą rinkėjų tikimasi rasti po darbų ir savaitgalį. Kitų apygardų atstovai tikino, kad dalijimo tempai priklausys nuo įvairių priežasčių.

"Gavome sąrašus, kurie žmonės turi būti išbraukti ar įrašyti. Dar bus sąrašas tikslinamas dėl rinkėjų noro balsuoti namuose, tačiau tikimės per šią savaitę korteles išdalyti", – kolegoms pritarė Panemunės rinkimų komisijos pirmininkė Viktorija Razikevičienė.

Kalniečiuose rinkimus organizuojantis Rolandas Vaitkūnas sakė, kad iki spalio 1-osios  taip pat nelauks, o sąrašus tikrina elektroniniu būdu, todėl tai  neužima daug laiko.

Rakinamos laiptinės

Kauno rinkimų komisijų pirmininkai sakė, kad dalijant rinkėjų korteles didžiausia iškylanti problema – rakinamos daugiabučių namų laiptinės. Kviečiant atvykti į Seimo rinkimus, tenka ir ilgiau palaukti lauke, kol kas nors atidarys laiptinių duris, ar ieškoti, gal kur nors užrašyti spynų kodai.

"Kartais laukiame, kol išeis kaimynai ir įleis. Būna, kad ant sienos kodai užrašyti. Taip į rakinamas laiptines patenkame", – apie keblumus pasiekti rinkėjus kalbėjo J.Buškevičienė. Jai pritarė ir Panemunės rinkimų pirmininkė V.Razikevičienė, sakydama, kad tai jau sena problema, tačiau laiptinių spynų kodus kartais pavyksta gauti iš pažįstamų žmonių.

Petrašiūnų rinkimų komisijos pirmininkas Edgaras Chlebopaševas sakė, kad pas savo apygardos rinkėjus patenka be jokių problemų. "Turime ilgą darbo patirtį, tad kažkaip nebekelia sunkumų", – sakė pašnekovas. Jam antrino ir Aleksoto-Vilijampolės rinkimų komisijos pirmininkas Mindaugas Pajeda, sakydamas, kad žmonės dažniausiai geranoriškai įsileidžia, tad šalti už laiptinės durų jiems retai tenka.

Perskirstytos ribos

Šiais metais Kaune įvyko didelės permainos, tad ilgus metus balsavę vienoje apygardoje kauniečiai dabar priklausys kitai. "Kauno diena" rašė, kad vienmandačių rinkimų apygardų ribas imtasi keisti po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nes kintant gyventojų skaičiui ėmė smarkiai skirtis rinkėjų skaičius skirtingose apygardose, tad ir politikų galimybės laimėti tapo nebelygios.

Mažėjantis gyventojų skaičius nulėmė, kad šįkart kauniečiai į Seimą rinks vienu atstovu mažiau – po geografinės rinkimų apygardų korekcijos antrajame pagal dydį šalies mieste liko septynios vienmandatės apygardos.

"Daliai žmonių tai bus naujiena, ypač tiems, kurie politika labai nesidomi", – patvirtino Šilainių vienmandatės rinkimų apygardos pirmininko pavaduotoja Elena Skirmantienė.

Kaune neliko vienos apygardos – Centras sujungtas su Žaliakalniu į vieną Centro-Žaliakalnio rinkimų apygardą. Pramonės apygarda pakeista į Petrašiūnų. Dalis buvusios Kalniečių apygardos pasistūmėjo į Žaliakalnio pusę ir dabar čia rinkėjai jau balsuos už Centro-Žaliakalnio apygardoje kandidatuojančius politikus. Dainavos apygarda iki šiol buvo viena didžiausių, o dabar dalis jos atiduota Kalniečiams.

Linkuvos apylinkė, priklausiusi Šilainių apygardai, dabar yra Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Didelė dalis Aleksoto seniūnijos gyventojų, anksčiau priklausiusių Aleksoto-Vilijampolės rinkimų apygardai, dabar priskirti Panemunės apygardai. "Toks apygardų išdėstymas – šiek tiek nelogiškas sprendimas", – pripažino E.Skirmantienė. Anot jos, balsavimo vietos nesikeičia, tačiau apygardos ir kandidatai gali būti kiti, tad žmonės turėtų pasidomėti, tai jų ar ne jų kandidatai.

"Rinkėjų skaičius apygardose dabar pasiskirstęs maždaug vienodai – po 35–38 tūkst. kiekvienoje apygardoje. Visi paskirti Kauno apygardų rinkimų komisijų pirmininkai yra nauji", – pridūrė E.Skirmantienė.

Moteris tikino, kad pasikeitusios apygardų ribos rinkėjų pažymėjimo dalyboms netrukdo. Ji sakė, kad organizatoriai žino savo apylinkes, tad rinkėjų kortelės be problemų pasiekia kauniečius. E.Skirmantienė įsitikinusi, kad perskirstytos apygardos keblumų kelia nebent rinkėjams ir patiems politikams.