Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad kauniečiai ir vilniečiai itin palankiai vertina savo miestų merus. Visvaldas Matijošaitis ir Remigijus Šimašius sugebėjo aplenkti net aukštas pareigas valstybės institucijose užimančius politikus. Už ką žmonės vertina didžiųjų miestų vadovus?

Žmonės jais pasitiki

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimus atliekanti bendrovė "Vilmorus" spalį paskelbė išties neįprastą Lietuvos visuomenės veikėjų reitingų lentelę, kurioje Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius nusileido tik Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui, sulaukusiam didžiausio šalies gyventojų palankumo, šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" lyderis, taip pat iškilo į rekordines aukštumas, apie kurias ankstesni miesto vadovai galėjo tik pasvajoti: visuomenės nuomonės reitingų lentelėje jis užima devintą vietą. V.Matijošaitį visuomenė palankiau vertina nei Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderį Rolandą Paksą. Kauno vadovas žmonėms atrodo daug priimtinesnis ir už visą būrį šalies ministrų.

"Manau, kad Kauno ir Vilniaus atveju pasiteisino tiesioginiai merų rinkimai. Žmonės patys išrinko merus, pažiūrėję jiems į akis, gal ir įvertinę jų programas, bet dažnai žmonės jaučia ir intuityviai", – taip itin palankią visuomenės nuomonę apie dviejų didžiųjų šalies miestų merus buvo linkęs aiškinti "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys. Jis pripažįsta, kad dviejų didžiųjų šalies miestų merų šuolis į reitingų viršūnes tikrai nėra įprastas dalykas.

"Pavyzdžiui, Artūrui Zuokui yra buvę labai geri laikai, bet pastarieji metai reitingų lentelėse – ne kokie. Andriaus Kupčinsko rezultatai būdavo ne itin aukšti. Gali būti visaip", – buvusius Vilniaus ir Kauno merus prisiminė sociologas V.Gaidys.

Skaičiai stebina

Paprastai visuomenės veikėjų reitingų lentelės sudaromos apklausus gyventojus įvairiose šalies vietose, tačiau V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad ypač didelio palankumo Kauno ir Vilniaus merai vadovai sulaukė būtent savo miestuose.

"Vilmorus" duomenimis, Vilniuje R.Šimašių teigiamai vertino 59 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 15 proc. "Arti 60 proc. – geras rezultatas. D.Grybauskaitė Lietuvoje panašiai vertinama", – pastebėjo V.Gaidys.

Anot jo, kauniečių palankumas dabartiniam merui dar ryškesnis. "Kaune V.Matijošaitį teigiamai vertina 75 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 8 proc. Nepaisant statistinės paklaidos, skirtumas labai didelis, ir akivaizdu, kad balansas yra teigiamas", – dėstė "Vilmorus" vadovas.

Svarbi ekonominė gerovė

Kas vis dėlto nulėmė taip ženkliai išaugusį visuomenės palankumą savo miestų vadovams? V.Gaidys sako, kad paprastai iki rinkimų ir būna aukščiausi reitingai, nes žmonės vis dar deda viltis, kad jų lūkesčiai taps tikrove.

"Paprastai, reitingai mažėja artėjant rinkimams, daugėja kritikos", – apie pasikartojančius visuomenės nuomonės pokyčius aiškino V.Gaidys. Bet jis neatmeta galimybės, kad ir Kauno, ir Vilniaus merų reitingai gali dar labiau padidėti. "Ekonomine prasme, jeigu gyvenimas bent jau neblogės ar netgi pagerės, galima prognozuoti ir reitingų augimą", – įsitikinęs sociologas.

V.Gaidys atkreipė dėmesį ir tai, kad gerokai šoktelėjo visuomenės pasitikėjimas savivaldybėmis. Pasak sociologo, 35 proc. apklaustųjų savivaldybes ir jų darbą vertina teigiamai, o 21 proc. – neigiamai. Tai yra aukščiausias rezultatas per dešimt metų. Kažkada yra buvę gal kiek ir aukštesnių, bet pastaraisiais metais savivaldybių balansas būdavo ir neigiamas, ir teigiamas. Matyt, kad per visą Lietuvą savivaldybės kaip institucija pakilo, ir aš tai sieju su tiesioginiais merų rinkimais", – sakė V.Gaidys.

Mažiau kalbų

"V.Matijošaitis Kaune save pristato kaip vadybininką, ūkininką, tuščiai nekalba. Buvusio ir dabartinio mero elgesio stilistika ir laikysena iš esmės skiriasi. Atrodo, kad Kauno visuomenė kažko tokio ir norėjo. Tie lūkesčiai, kurie buvo prieš V.Matijošaičiui ateinant, dabar yra pateisinami", – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas Bernaras Ivanovas, paprašytas pakomentuoti dabartinės ir laikinosios sostinių merų šuolį į reitingų lentelių viršūnes.

Jis svarstė, kad eiliniams kauniečiai įspūdį turėjo padaryti vykstančios permainos. Politologas išskyrė labai pasikeitusią gatvių būklę ir tai, kad Kaunas atsikratė duobių miesto statuso.

B.Ivanovas neabejoja, kad kauniečių akyse V.Matijošaitis pakilo ir dėl to, kad jis labiau stengiasi dirbti, o ne dalyvauti viešumoje. "Viešo kalbėjimo yra, bet tikrai ne tiek daug, ir tai jam prideda pranašumo. Visai tai sudėjus ir turime tą teigiamą statistinį rezultatą", – apibendrino politikos ekspertas.

Atsikratė prasto šleifo

B.Ivanovo manymu, sostinės vadovą R.Šimašių vilniečiai myli už tai, kad jis kol kas nedaro ryškių ir esminių klaidų.

"Nebuvo ar bent jau aš nepastebėjau ryškesnių korupcinių skandalų, jokie rubikonai ar dalkios iš paskos merui nevaikšto, tai yra perkeltine prasme, bet tokio šleifo dabartinis Vilniaus meras neturi ir įtartinų sandorių nesudaro. Regis, ir su "Vilniaus energija" reikalai sprendžiami taip, kaip Vilniaus visuomenė nori. Žmonių lūkesčiai bent jau kol kas nėra nuvilti", – dėstė politologas.

Pasak jo, pats R.Šimašiaus komunikavimas, kalbėjimo stilistika formuoja pozityvų jo įvaizdį. Vis dėlto politikos ekspertas nedrįso prognozuoti, kaip visuomenė Vilniaus ir Kauno merus vertins  kadencijoms įpusėjus. "Politikoje spėlioti į priekį metus ar dvejus – labai sudėtinga ir beveik neįmanoma. Manau, kad viskas priklausys nuo pinigų ir kaip miestams pavyks investuoti į svarbiausius projektus", – užsiminė B.Ivanovas.

Labiau apčiuopiama

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto dr. Ligita Šarkutė taip pat laikosi nuomonės, kad aukštas Kauno ir Vilniaus merų vietas visuomenės nuomonės reitingų lentelėse kol kas lemia tai, kad  jie santykinai neseniai išrinkti ir dar neiššvaistė pasitikėjimo kredito. "Kauno meras V.Matijošaitis nėra įsipainiojęs į kokius nors skandalus, viešojoje erdvėje negirdėjome, kad būtų ką bloga nuveikęs. Dirba savo darbą, ir tiek, todėl ir gyventojams nėra dėl ko piktintis", – pastebėjo politologė.

Ji pritaria sociologo V.Gaidžio išsakytai nuomonei, kad pavasarį išrinktų didžiųjų Lietuvos miestų merų populiarumui įtakos turėjo tiesioginiai merų rinkimai. "Ir Kaune, ir Vilniuje merai turi juos palaikančią daugumą miestų tarybose. Tai neabejotinai palengvina darbą ir tarybos sprendimų priėmimą", – pridūrė L.Šarkutė.

Anot jos, merų vertinimas labai susijęs su savivaldybės tarybos priimtais sprendimais ir savivaldybės nuveiktais darbais. "Nepamirškime, kad ir per rinkimus rinkome savivaldybės tarybos narį merą. Meras nėra visagalis Dievas, kuris viską sprendžia. Jis vadovauja tarybai ir kartu su ja priima sprendimus. Pastaruoju metu matėme nemažai miesto valdžios nuveiktų darbų. Lyginant su nacionaline politika, mero ir vietos valdžios priimtus sprendimus bei darbus lengviau įvertinti, nes patys gyventojai tai apčiuopiamai pajaučia", – dėstė L.Šarkutė.

KTU politologė tikino kol kas nepastebinti ženklų, kad visuomenės pasitikėjimas Kauno meru artimiausiu metu galėtų susvyruoti.

Papildomas galvos skausmas

Pats Kauno meras V.Matijošaitis šuolio reitingų lentelėje nelinkęs sureikšminti.

"Aš nesureikšminu reitingų ir apklausų. Tiesiog dirbu savo darbą. Antra vertus, tai rodo, kad kauniečiai mato ir įvertina pokyčius. Tik noriu pabrėžti, kad visa tai ne mano vieno, o visos profesionalios komandos darbo įvertinimas. Kartu tai įpareigojimas nesustoti pusiaukelėje ir toliau sunkiai dirbti", – teigė jis

"Sunku pasakyti, ar tai sėkmė, ar nesėkmė. Žmonės mano darbus vertins po pusketvirtų metų ir tada bus aišku, ką pavyko padaryti, o ko ne", – paklaustas apie aukštą vietą reitingų lentelėje šyptelėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jo manymu, dabar žmonės įvertino naujojo sostinės vadovo intencijas ir naują veikimo stilių bei jau jau padarytus naujus darbus, kurių R.Šimašius žada ir daugiau.

"Tie išaugę reitingai, viena vertus, mane džiugina ir įkvepia, kita vertus, sukelia papildomo galvos skausmo, nes aš jaučiu, kad ir liberalų reitingams paaugus, tampame pagrindiniu taikiniu, į kurį galima nusitaikyti", – sakė R.Šimašius. Anot mero, reitingai nėra kažkas fatališko – žmonės įvertina prieš rinkimus duotus  pažadus, kuriuos jis esą dabar ir įgyvendina.

"Aš, kaip meras, už daug ką prisiimu atsakomybę, nuo manęs daug kas priklauso. Net jeigu tai yra ministerijų ar kitų institucijų kompetencijos reikalas, mano vaidmuo – padėti padaryti taip, kad rezultatas tenkintų. Jeigu pavyks pasiekti gerų rezultatų, tie reitingai gali ir ūgtelėti, bet ne reitingai yra pagrindinis tikslas, o tikrasis žmonių pasitikėjimas ir jų džiaugsmas, kad gyvena Vilniuje", – aiškino sostinės vadovas.