Prarado titulą

Kai kurie konservatoriai patys ne kartą kritikavo sprendimą Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje kelti Vilniuje gyvenančio partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą, jis vienintelis sulaukė kauniečių palaikymo antrajame rinkimų ture. Kitose šešiose apygardose triumfavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, tiesiog nušlavę varžovus. Ir tai nutiko Kaune, iki šiol vadintame neįveikiamu konservatorių bastionu.

"Nuo savęs atsiprašau, jeigu tikėjomės geresnių rezultatų, bet sakau, kitą sykį tikrai bus geriau", – vakar ryte BNS sakė  Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas G.Landsbergis paaiškėjus, kad Seimo rinkimų antrajame ture konservatoriai patyrė fiasko.

(Nuotraukoje – G. Landsbergis)

"Pasiekėme maksimalų rezultatą", – neslėpė džiaugsmo LVŽS Kauno regiono rinkimų štabui vadovavęs Mindaugas Puidokas, kurį antrajame rinkimų ture kauniečiai išrinko į Seimą Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Su juo konkuravusi Kauno konservatoriams vadovaujanti Edita Gudišauskienė liks dirbti miesto taryboje.

Pasak M.Puidoko, partija suprato, kad bus sudėtinga konkuruoti Centro-Žaliakalnio apygardoje, kur kandidatavo konservatorių lyderis G.Landsbergis, tačiau tikėjosi, kad likusiose šešiose Kauno apygardose ir Raudondvario bei Garliavos apygardose Kauno rajone švęs pergalę.

"Mane kaip Kauno regiono štabo vadovą tas rezultatas labai džiugina, nes jį pasiekėme su jaunų žmonių komanda. Tai įrodo, kad jauni žmonės turi potencialą, jeigu dirba daug ir sunkiai", – pareiškė M.Puidokas.

Klausys frakcijos

Iki šiol Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institute dirbantis M.Puidokas tikino nepamiršiantis Kauno.

"Buvau išrinktas Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, turėsiu nuolat savo atstovą Kaune ir pats būsiu Kaune, nes man tai labai svarbus miestas. Toliau glaudžiai bendradarbiausime ir su "Vieningu Kaunu", nes su mumis į Seimą pateko du šio judėjimo nariai – Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas, ir tas tandemas leis geriau atstovauti žmonėms. Tai padės paversti Kauną stipriu regioniniu centru, ko šiandien labai reikia Lietuvai", – rinkimų agitacijos retorikos gaidelė nuskambėjo iš išrinktojo Seimo nario lūpų.

Apie artimiausius darbus jis nebuvo linkęs kalbėti. "Leiskite vieną dieną pasidžiaugti, o kaip viskas bus toliau, pamatysime tada, kai jau dėliosis koalicijos mozaika. Dar derybos nėra prasidėjusios. Iš politologinės pusės neteisinga būtų ką nors komentuoti, kol tai dar nėra įvykę", – aiškino M.Puidokas.

Jis pats sakė esąs nusiteikęs Seime dirbti tai, kur matys reikalinga partijos frakcija. "Mano darbo sritys priklausys nuo susitarimo frakcijos viduje. Daugiausia naudos galėčiau atnešti dirbdamas Švietimo arba Užsienio reikalų komitetuose, bet yra ir kitų galimybių, nes mano išsilavinimas yra gana platus. Mūsų tikslas – suformuoti stiprų Seimą, kad pagaliau Lietuvoje realiai būtų įgyvendinamos konstitucinės normos, kada Seimas užsiima parlamentine kontrole ir įstatymų leidyba, o Vyriausybė – vykdomąją valdžia. Jeigu mes neturėsime stipraus Seimo, o tik pritariantį, koks buvo iki šiol, neturėsime stiprios įstatymų leidybos ir realiai efektyvaus valstybės valdymo", – dėstė M.Puidokas.

Nesijaučia paliekanti

Šilainiuose ilgametį Seimo narį konservatorių Rimantą Joną Dagį įveikęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis vakar telefonu buvo nepasiekiamas, nes intensyviai sukosi sėkmingų rinkimų rezultatų nulemtų reikalų karuselėje. Neatsiliepė ir jo partijos kolega Aurelijus Veryga, švenčiantis pergalę prieš konservatorių Tadą Langaitį Panemunės vienmandatėje apygardoje.

(Nuotraukoje – A. Papirtienė)

Kauno miesto tarybos narė A.Papirtienė vakar neslėpė, kad diena po rinkimų nėra lengva. "Pirmiausia noriu susidėlioti mintis po intensyvios rinkimų epopėjos, kuri man nebuvo lengva", – prisipažino mokytoja Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje dirbanti išrinktoji Seimo narė.

Kalniečių apygardoje sutriuškinusi buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską, A.Papirtienė žadėjo ir dirbdama Seime nepamiršti Kauno. "Kauno aš tikrai nepaliksiu, o visos problemos, kurios yra Kaune, liks su manimi. Darbų laukia daug, dabar reikia tik susidėlioti viską ir pradėti dirbti", – kartojo politikė.

Pasiteiravus, ar jau planuoja kraustytis į sostinę, A.Papirtienė tikino, kad Vilnius yra visai netoli nuo Kauno ir kraustymosi klausimas dabar nėra pats svarbiausias. Pagrindinė jos veikla buvo susijusi su švietimu ir profsąjungomis, tad ir Seime A.Papirtienė nusiteikusi visas jėga skirti šiems reikalams. "Mano sritis – švietimas, taip pat norėčiau dalyvauti peržiūrint Darbo kodeksą, bendrauti ir dirbti su profsąjungomis", – sakė politikė.

Ar nebus gaila palikti miesto tarybą, kurioje dirbo nuo 2015-ųjų pavasario? "Nesijaučiu ką nors paliekanti. Esu nusiteikusi ir toliau bendrauti ir bendradarbiauti. Svarbu būti reikalingam žmonėms ir dirbti jiems", – tikino pašnekovė. Ji užsiminė savo patarėjų komandą formuosianti iš tų žmonių, kurie jai padėjo nuo pat pradžių per visą rinkimų kampaniją.

Laukia partijos sprendimų

"Dar sunku patikėti. Sunku patikėti, kad mandatas jau iškovotas", – prisipažino Petrašiūnų vienmandatėje apygardoje patyrusį politiką Kazį Starkevičių nurungęs Kauno miesto tarybos narys G.Vasiliauskas.

Apie tolesnius planus jis kol kas nesiryžo kalbėti. "Turėsime laukti tolesnio vadovybės sprendimo, su kuo eisime į koaliciją, kuriame komitete dirbsiu. Buvau išreiškęs pageidavimą dirbti Sveikatos reikalų komitete, bet turiu ekonomisto išsilavinimą, daug metų dirbau energetikos srityje, nesvetima būtų ir tai. Bet tai ne vien nuo manęs priklausys, turėsime spręsti kolegialiai", – tikino politikas. Apie tai, kokios valdančiosios koalicijos Seime norėtų, G.Vasiliauskas nenorėjo komentuoti. "Tai komandinis darbas, ir aš pasikliausiu komanda. Nenoriu reikšti savo nuomonės", – teigė pašnekovas.

Jis taip pat tikino esąs nusitekęs daug dėmesio skirti Kaunui. "Laimėjau Kauno vienmandatėje apygardoje, tai tikrai nenutolsiu. Turi būti viena koja toje apygardoje, kur išrinktas, kita koja – Seime. Aš matau, kad turi būti labai glaudus ryšis su miesto savivalda. Kadangi Kaune valdantieji yra "Vieningas Kaunas", kuriems ir aš pats priklausau, manau, bus labai geras bendradarbiavimas", – svarstė G.Vasiliauskas. Jis kol kas nėra apsisprendęs, ar kraustysis gyventi į Vilnių, ir žada nuspręsti pamatęs, koks bus darbo krūvis.

Negali patikėti

Iš Utenos kilęs, gyvulininkystės technologo magistro laipsnį turintis LŽVS kandidatas Lauras Stacevičius kauniečiams taip pat pasirodė patrauklesnis nei prieš pat antrąjį rinkimų turą į tėvo palikimo skandalą įklimpęs ir iš TS-LKD partijos pašalintas garsus medikas Juozas Pundzius.

(Nuotraukoje – J. Pundzius)

"Žinokite, dar sunku ką nors atsakyti, nes emocinė būsena dar tokia nesuvokiama. Dar nepatikėjau, nes gyvenimas dar nepasikeitė. Reikia užbaigti savo darbus ir ruošti politiniams darbams", – atvirai prisipažino L.Stacevičius.

Jis neslėpė, kad politikoje nėra labai žinomas, bet sakė politiniuose procesuose dalyvaujantis senokai – dirba Europos Parlamento nario Bronio Ropės visuomeniniu patarėju, dalyvavo savivaldos rinkimuose, yra LVŽS skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Paklaustas, kiek dėmesio skirs miestui, kuriame buvo išrinktas į Seimą, naujasis politikas ėmė žerti ditirambus Kaunui. "Nuo studijų laikų pamilau Kauną. Į Uteną grįžtu tik dėl to, kad ten tėveliai gyvena. Vilnius nėra svetimas miestas, bet Kaunas man patinka, nes yra lietuviškesnis miestas. Girdėdavau, kad Kaune žmonės pasipūtę, bet aš nesutinku. Kaune žmonės gana normalūs, tolerantiški, įvairiapusiški. Mano vizija siejasi su Kaunu ir aš stengsiuosi dėl Kauno. Dar nežinau visų niuansų dėl padėjėjų, bet tikrai vienas žmogus bus Kaune. Viena diena tikrai bus skirta Kaunui, eisiu ir bendrausiu su žmonėmis", – dėstė L.Stacevičius. Seime jis norėtų dirbti Aplinkos apsaugos arba Kaimo reikalų komitete.

Bus ir daugiau kauniečių

Pagal sąrašą daugiamandatėje apygardoje į Seimą išrinkti kauniečiai

Rūta Miliūtė, LVŽS

Tadas Langaitis, TS-LKD

Kazys Starkevičius, TS-LKD

Gintarė Skaistė, TS-LKD

Raminta Popovienė, LSDP

Kęstutis Pūkas, TT

Ne vieninteliai lyderiai

"Protesto balsavimas prieš abi didžiąsias partijas buvo tas variklis, kuris lėmė rinkimų rezultatus", – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius.

"Kaunas daug metų buvo vertinamas kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tvirtovė, bet pirmas rimtas smūgis jai buvo 2015-ųjų savivaldybių tarybų ir mero rinkimai, kai Andrius Kupčinskas nemažu skirtumu pralaimėjo Visvaldui Matijošaičiui. Šiandieną turime tęsinį to, kas prasidėjo 2015 m." – įsitikinęs A.Krupavičius.

Jo nuomone, nepaisant fakto, kad TS-LKD vis vien turi gausiausią rinkėjų būrį Kaune, ir kitos politinės srovės tampa reikšmingesnės. "Tie patys socialdemokratai pirmajame rinkimų ture surinko 12–13 proc. balsų, kai savivaldybių tarybų rinkimuose palaikymas jiems apsiribodavo vienaženkliais skaičiais ir neviršydavo 10 proc. Be abejo, "Vieningas Kaunas" yra tapęs labai svarbia politine jėga Kaune. Seimo rinkimų antrasis etapas patvirtino aiškiai susiformavusią politinių preferencijų įvairovę Kaune. TS-LKD nebeturi galimybių būti vieninteliu lyderiu", – pabrėžė politologas.

Anot A.Krupavičiaus, prieš rinkimus buvo galima tikėtis, kad antrajame ture susigrums ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei TS-LKD atstovai, bet įsimaišys ir kitų partijų atstovų, tačiau taip neatsitiko. "Kaune konservatorių pralaimėjimas itin skaudus, nes pralaimėta visose apygardose, išskyrus Centro-Žaliakalnio, kur Gabrielius Landsbergis irgi gana nuosaikiu skirtumu įveikė Audronę Jankuvienę", – įvertino profesorius.

A.Krupavičiaus manymu, miesto mero V.Matijošaičio palaikymas taip pat turėjo poveikį, ir tai ypač sustiprino LVŽS pozicijas antrajame rinkimų ture.

(Nuotraukoje – A. Krupavičius)

Protesto balsavimas

"TS-LKD turi gana ištikimą rinkėjų korpusą ir Kaune, ir Lietuvoje, ir jis yra gana gausus, bet tai yra partija, kurios beveik niekas nesirenka antruoju pasirinkimu. Nebent liberalų rinkėjai buvo šiek tiek pasirengę balsuoti už juos kaip už antrą partiją. Tokia situacija jokių gerų perspektyvų TS-LKD tikrai nežada, nes jie nesugeba patraukti nors kiek svyruojančių rinkėjų", – įžvelgė politologas.

A.Krupavičius įvardijo ir konservatorių nesėkmės bei valstiečių triumfo priežastis.

"Apie šituos rinkimus jau esu viešai sakęs, kad tai protesto balsavimas: didelė rinkėjų vis dar nepasitiki TS-LKD ir balsuoja prieš šios partijos atstovus, kita vertus, nemažai rinkėjų jau yra nusivylę socialdemokratais, dėl to ieškoma trečio kelio, trečios politinės jėgos, kuria šįkart tapo LVŽS, ypač antrajame rinkimų ture. Protesto balsavimas prieš abi didžiąsias partijas buvo tas variklis, kuris lėmė rinkimų rezultatus. Tikrai mažai buvo žiūrima, kokios asmenybės, šis kriterijus liko antrajame plane", – sakė VDU profesorius.

Tikisi stabilumo?

Paprašytas pakomentuoti, kaip vertina į Seimą su LVŽS ateinančius politikos naujokus, A.Krupavičius pastebėjo, kad Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio vedama partija yra kitokia naujokė, nei buvo Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija ar kuri nors kita.

"Tokios naujos partijos paprastai atsiveda gerokai padriką žmonių grupę. Valstiečiai taip pat atsiveda gana padriką grupę, kuriai trūksta bendrumo ir kurioje yra tam tikrų protesto nuotaikų prieš tai, kas dabar vyksta Lietuvoje. Bet jeigu peržvelgsime jų biografijas, jie yra geriau pasiruošę politikai, nei ankstesni politikos naujokai. Be to, tarp jų yra žmonių, kurie dirbo vietos valdžioje, kai kurie grįžta į Seimą, nes yra jame dirbę anksčiau, yra žmonių, kurie buvo užėmę svarbius postus viešajame sektoriuje", – vardijo pašnekovas. Anot jo, ir partijos lyderiai R.Karbauskis bei S.Skvernelis – toli gražu nėra jokie politikos naujokai.

Nors viešai svarstoma, kad LVŽS gali subyrėti dėl vienybės stokos viduje, A.Krupavičius į situaciją žvelgia kiek kitaip. "Yra pagrįstų vilčių, nepaisant visų išcentrinių tendencijų, kad LVŽS tvarkysis geriau negu kiti politikos naujokai, kuriuos jau matėme Lietuvoje. Ir laikas jiems yra labai palankus, nes iki 2019 m. pavasario Lietuvoje nevyks jokie rinkimai, todėl nebus preteksto pradėti politines kovas partijos viduje siekiant kokių nors rinkimų dividendų. Tai turėtų prisidėti prie stabilumo ir vieningesnio darbo nepaisant to, kad frakcija bus sudaryta iš skirtingų ir politikoje nepatyrusių žmonių", – prognozavo politologas.