Didesnis dėmesys pridėtinės vertės mokesčio grobstytojams, dažni pranešimai, kad pasieniečiams įkliuvo cigaretes slėpę kontrabandininkai, atskleistos net kelios degalų mafijos schemos. Šešėlis įveiktas?

Kauno pareigūnai vaizdžiai pastebi, kad anksčiau susišaudymais ar sprogdinimais garsėjusių gaujų nariai dabar labiau rūpinasi neteisėtomis ūkinės-finansinės veiklos schemomis.

Prokuratūra viena iš institucijų, kovojanti su šešėline ekonomika. Šiemet Kauno pareigūnai surengė ne vieną sėkmingą operaciją, kai buvo sutramdytos gaujos, disponavusios milijonais eurų.

Pokalbis apie atliekamus tyrimus ir šešėlinę ekonomiką su vyriausiuoju Kauno apygardos prokuroru Dariumi Valkavičiumi.

– Paskyrus jus Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru pirmame interviu "Kauno dienai" sakėte, kad prokuratūros veiklos prioritetas – didesnis dėmesys ekonominio ir finansinio pobūdžio byloms. Ar po dvejų darbo metų ši nuostata nepasikeitė?

– Puikiai prisimenu tą pokalbį. Niekas nepasikeitė, tik supratau, kad tai nėra paprasta ir lengva, bet nesakau, kad tai neįmanoma.

– Šių dienų rykštės – nesurenkamas biudžetas, slepiami mokesčiai, neteisėtas praturtėjimas. Ko trūksta šiems nusikaltimams pažaboti?

– Prokurorams Baudžiamojo proceso įstatymas ir Baudžiamasis kodeksas yra sunkiausias instrumentas kovojant su šešėline ekonomika. Ir tai aš galiu nesunkiai įrodyti.

2012 m. Konstitucinis Teismas nutarė, kad neteisėto praturtėjimo sąvoka neprieštarauja Konstitucijai. O štai šių metų lapkritį Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų plenarinė sesija (jie formuoja teisminę praktiką Lietuvoje ir priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus – red. past.) jau suabejojo, ar neteisėto praturtėjimo sąvoka neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą nagrinėti šį klausimą iš naujo.

Vadinasi, mes galime nagrinėti šešėlinės ekonomikos bylas, identifikuoti asmenis, tačiau neturime instrumento galutiniam tikslui – teismo sprendimui – užtikrinti.

– Pabrėžiama, kad organizuotas nusikalstamumas įgauna kitą formą – ekonominę. Vienas kovos su tokiomis struktūromis būdų – apribotos galimybės disponuoti nusikalstamai įgytu turtu. Tačiau jūsų galimybės su tuo kovoti tampa ribotos?

– Negąsdindamas galiu pasakyti, kad kova su šešėline ekonomika vyks. Ji galbūt transformuosis į kitas formas. Yra mąstoma, kaip mums veikti, kad iš organizuotų nusikaltėlių būtų galima atimti turtą. Procesai vyksta, jie nesustoja. Jeigu mes ir neturėsime vieno instrumento – neteisėto praturtėjimo įstatymo – tikiu, kad valstybėje atsiras kitas instrumentas, kurį mes turėsime pritaikyti ir nukirsti tą finansinę šaką, ant kurios visi organizuoto nusikalstamumo atstovai konstruoja savo nusikaltimus.

Šiemet dėl neteisėto praturtėjimo teismui perdavėme šešias bylas. Nepaisant, kad kilo abejonių, ar ši teisinė norma neprieštarauja Konstitucijai. Pagal trijų ketvirčių rezultatus teismui perduota dvylika kontrabandos bylų, dėl neteisėto akcizinių prekių disponavimo – septynios bylos. Kaltais pripažinti 27 asmenys, priteista 81 tūkst. eurų baudų, konfiskuoti penki automobiliai.

– Apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose skelbiamos gana įspūdingos baudos už vienokius ar kitokius ekonominius nusikaltimus. Ar šie pinigai pasiekia šalies biudžetą?

– Baudomis, deja, atgaunama mažesnė dalis. Jau ikiteisminio tyrimo metu susiduriama su problema, kokį turtą ir kaip areštuoti. Tuomet mes galėtume jį paimti. Egzistuoja problema, kad mes negalime įtariamo asmens turto areštuoti, nes neturime duomenų.

Dauguma prokurorų tikėjosi, kad tokiais atvejais pagelbės neteisėto praturtėjimo įstatymas. Tai turėjo būti svarbus instrumentas. Atsižvelgus į nusikaltimo sudėtį, pakaktų priėjus prie žmogaus paklausti, iš kur jo turtas, ir jeigu jis negali atsakyti, tada pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Aš tikiuosi, jei nepavyks prokurorams pasinaudoti neteisėto praturtėjimo įstatymu, su šešėliu kovojančios institucijos kitais būdais spaus nusikaltėlius.

– Turite omenyje Valstybinę mokesčių inspekciją, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą?

– Taip. Mūsų kriminalinis tyrimas kartais baigiasi niekuo, tačiau, Mokesčių inspekcijai atlikus finansinį patikrinimą, į valstybės biudžetą sugrįžta dalis pinigų. Išaiškinama, kokias žmogus turi pajamas, ir jeigu jos mažos, o turto daug, nepagrįstoji dalis apmokestinama.

– Ar būtų galima įvardyti, kokie tos šešėlinės ekonomikos mastai?

– Į šitą klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti finansų ministras, matydamas mūsų šalies biudžeto visą išklotinę. Aš tikslaus skaičiaus negalėčiau įvardyti. Vieni ekspertai sako, kad iki 22–23 proc. metinio valstybės biudžeto sukasi šešėlyje. Kitų metų biudžetas yra apie 8,1 mlrd. euro. Tai nesunku apskaičiuoti. Sumos įspūdingos. Nereikėtų pamiršti, kad kitų metų biudžetas suprojektuotas su 640 mln. minuso ženklu. Turėsime tiek išlaidų daugiau, nei gausime pajamų.

– Kokį vaidmenį galėtų atlikti visuomenė?

– Kovojant su šešėline ekonomika pagrindinis žaidėjas, ko gero, pilietis – kaip jis toleruoja atlyginimą vokelyje, kontrabandinius degalus, cigaretes, alkoholį. Jei šie dalykai būtų netoleruojami, surinktume didesnį biudžetą. Aš nieko nekaltinu, tik manau, kad trūksta informacijos apie valstybės sandarą – iš ko susideda įmokos į biudžetą ir iš ko susideda kai kurios išmokos. Kai kurie žmonės nelaiko savęs valstybės dalimi ir yra abejingi šiems procesams.

Lyg koks užburtas ratas – kuo mažiau surenkame mokesčių, tuo didesnius juos turime išlaikyti.

Jeigu vieną dieną atsirastų nulinė tolerancija prekėms, atkeliavusioms kontrabandiniu keliu, laikui bėgant atsirastų prielaidų mokesčiams sumažinti. Čia mano nuomonė, bet, ko gero, taip niekada nebus, nes net ir išsivysčiusios valstybės susiduria su ta pačia problema.

– Per pastaruosius metus Kaunas ėmė garsėti kaip nelegalių degalų sostinė. Daugelį metų veikė bendrovė "Grifskana", neseniai paskelbtas tyrimas dėl Lietuvos degalų karaliene vadinamos Redos Kondrotienės nusikalstamos veikos. Kaip paaiškintumėte, kodėl pasikeitė Kauno nusikalstamo pasaulio veidas?

– Čia aš matau pozityvą, nes pareigūnai sugebėjo atskleisti nusikalstamas schemas.

Kuo šie tyrimai baigsis? Sunku pasakyti. "Grifskanos" byloje yra septyni įtariami asmenys, taikytas turto areštas ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Degalų gabenimo schemoje dalyvavo ne vienas juridinis asmuo. Dalis finansinių tyrimų yra atlikti, o dėl kitų prokuroras dar nėra gavęs atsakymų.

Visai kita schema veikė R.Kondrotienės atveju. Terminus tikrai sunku pasakyti.

Tos schemos veikė per užsienio valstybes. Atliekant tyrimą sunku prognozuoti, kiek užtruks susirašinėjimas su tų valstybių pareigūnais.

Nepasakyčiau, kad tokio pobūdžio nusikaltimai – kažkoks išskirtinumas.

– Na, Vilniuje nėra, Klaipėdoje taip pat, Šiauliuose, štai, buitinė chemija.

– Ar tikrai nėra? O gal tik dar neatskleista?