2019 metų Pasaulinių rizikų ataskaitoje, kurią kasmet publikuoja Pasaulio ekonomikos forumas, pabrėžiama, jog ekstremalios oro sąlygos yra labiausiai tikėtina, daugiausia žalos jau dabar pridaranti ir ateityje dar pridarysianti grėsmė, lenkianti visas kitas socialines, ekonomines, technologines ar geopolitines grėsmes.

Ši grėsmė pirmoje sąrašo vietoje stabiliai įsitvirtinusi nuo 2017-ųjų. Jungtinių Tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija dar pernai įspėjo, kad, norėdami apsisaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų, klimato krizės ir vandens stygiaus keliamos karinių konfliktų grėsmės, turime vykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus. Saugi riba, kurios neturėtumėme peržengti – pasaulinis atšilimas, neviršijantis 1,5ºC.

Gyventojų elgsenos pokyčiai leistų pasiekti reikšmingų rezultatų

Tuo pačiu ši komisija pabrėžė, kad didžiausia kliūtimi kovojant su šylančiu klimatu tampa ne mokslinių žinių ar inžinerinių, technologinių sprendinių trūkumas – jų jau turime apsčiai. Pasirodo, didžiausiu trukdžiu radikalesnėms transformacijoms, anot jos, tampa gyventojų, namų ūkių, ekonomikos bei politikos subjektų negebėjimas ir nenorėjimas keisti savo įsitikinimus ir elgseną.

Tokiame kontekste ypatingas vaidmuo toliau sprendžiant su klimato kaita siejamas problemas tenka socialiniams mokslams: sociologijai, ekonomikai, viešajai ir verslo vadybai, psichologijai, edukologijai ir politikos bei komunikacijos mokslams. Gyventojų elgsenos pokyčiai leistų pasiekti reikšmingų rezultatų. Tai – sociologijos lauko sprendiniai.

Pokyčių labiausiai reikia energijos vartojimo, naudojimosi transportu elgsenoje, mitybos įpročiuose. Apklausose, pavyzdžiui, ieškoma atsakymų, kaip paskatinti gyventojus dažniau eiti pėsčiomis, naudotis dviračiu ar viešuoju transportu, paliekant automobilį namuose, nes tarša iš automobilių Europos Sąjungoje sudaro apie ketvirtį visų CO2 emisijų.

Sprendimų poveikio vertinimas

Taip pat tiriami elektros vartojimo, taupių buitinių prietaisų pirkimo, būsto šildymo ar kondicionavimo įpročiai. Sociologai nagrinėja, ar elgsenos pokyčiams svarbesni vertybiniai faktoriai, socialinės aplinkos poveikis, ar tiesiog patogi infrastruktūra (pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo konteineriai, patogus viešasis transportas).

Prieš dešimtmetį mūsų šalyje atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai rečiau nei kitų Europos šalių gyventojai rinkosi aplinkai draugiškus vartojimo produktus, rečiau rūšiavo, dalyvavo aplinkosauginių grupių veiklose, demonstracijose. Tačiau per dešimtmetį įvyko nemažai pokyčių, tad pakartotinės apklausos ne tik įgalins išsamesnį priežastinių ryšių aiškinimą, bet ir leis įvertinti tam tikrų politinių-ekonominių sprendimų poveikį.

Apklausos ir rekomendacijos – pirmas žingsnis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ mokslininkai plėtoja aplinkosaugos sociologijos tyrimus ir prisideda kurti tarptautinius įrankius, leidžiančius pamatuoti žmonių nuostatas bei elgseną, o vėliau – kurti rekomendacijas, kaip šią elgseną pakeisti.

Universiteto mokslininkai jau beveik dešimtmetį dalyvauja Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) įgyvendinime. 2010 m. ISSP iniciatyva mūsų šalyje atlikta pirmoji apklausa apie gyventojų aplinkosaugines nuostatas ir elgsenas, kitąmet apklausą ketinama rengti dar kartą.

Apklausa leis įvertinti Lietuvos gyventojų aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos pokyčius per 10 metų ir Čia ir dabar sausros bei kaitros problemų tai neišspręs, tačiau leis tikslingiau siekti giluminių vertybinių bei elgsenos pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.

Rengiantis būsimai apklausai ir įgyvendinant projektą „ISSP 2020 „Environment IV“ tyrimo operacionalizacija ir klausimyno rengimas“, KTU docentė Audronė Telešienė  konsultavo klausimyno rengėjus dėl jo turinio. Projekto rezultatai balandį pristatyti Graco universiteto mokslininkams.

Projektas ISSP 2020 „Environment IV“ tyrimo operacionalizacija ir klausimyno rengimas“ vykdytas 2019 kovo-gegužės mėn. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-14-0046) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Projekto vykdytojas – Kauno technologijos universitetas (Nr. SV3/1048).