Lengvai randamas

"Kauno diena" siekia Kauno marių regioniniam parkui padėti surinkti pinigų, reikalingų sutvarkyti Kadagių slėniui.

Termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, o griaustiniui su žaibais įteisinus pavasarį, žmonės krapštosi iš pridususių namų, kavinių ar prekybos centrų.

Vieni dulkes pučia nuo grilio grotelių, kiti – nuo sportinių batelių, treti iš stalčiaus traukia žemėlapius. Dažno kauniečio akiratyje ir po rodomuoju pirštu atsiduria nuorodos į Dubravos rezervatinę apyrubę, Kalniškių konglomeratų atodangą, Šuneliškių kalnu vadinamą Vieškūnų piliakalnį ar Kadagių slėnį, su vinguriuojančiu Arlaviškių botaninio draustinio pažintiniu taku.

Pastarasis, įsitaisęs stačiame Nemuno kilpos šlaite, nuo Kauno nutolęs vos 25 km, savo populiarumu lenkia daugelį kitų vaizdingų vietų. Skaičiuojama, kad per dieną į botaninį draustinį užsuka apie 600–700 žmonių, o per metus lankytojų skaičius siekia maždaug 20 tūkst. Ar sunku rasti šį lankytiną objektą? Anaiptol.

"Važiuokite pro Vaišvydavą iki Viršužiglio. Ten pasukite link Arlaviškių ir svarbiausia nepravažiuokite nedidelio posūkio į dešinę, prie kurio stovi nuoroda", – ranka modami kryptį, Kadagių slėnio link kreipia vietiniai.

Siauras keliukas, vedantis į Kadagių slėnį, baigiasi automobilių aikštele. Tiesa, iki kol išdžius pažliugęs purvas, automobilius teks palikti už įbestų metalinių strypų, o aikštelę – pasiekti pėsčiomis.

Kadagys – vienintelis Lietuvoje, išskiriantis tiek daug dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų fitoncidų. Kai kuriems pabuvus čia, net galva apsisuka nuo gryno oro.

Vaistas akims ir sielai

Pora šimtų metrų – ir mes prie tako, kuris driekiasi 1,3 km. Trečdalis jo išklotas siauromis medinėmis lentelėmis.

"Niekada neskaičiavome, kiek jų iš viso yra. Įdomu būtų sužinoti", – ekskursiją po gamtos perlą, kurio unikalumą 2013-aisiais pripažino EDEN (European Desintations of Excellence – Patraukliausios Europos vietovės) projekto komisija pradėjo ekskursijos vedlys, Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Evaldas Makrickas. Žengė kelis žingsnius į priekį, o tada stabtelėjo ir giliai įkvėpė.

"Kadagys – vienintelis Lietuvoje, išskiriantis tiek daug dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų fitoncidų. Kai kuriems pabuvus čia, net galva apsisuka nuo gryno oro. Beje, ar kada nors ragavote kadagio uogų? Jos padeda šalinti iš organizmo šlakus ir toksinus. Kaime žmonės jas deda į rūkytas dešras. Norite, kelias nuskinsiu?" – pralindęs pro medinius turėklus, pašnekovas pasileido prie artimiausio, uogomis nusagstyto spygliuočio.

Slėnyje visi kadagiai išaugę natūraliai. Kai kurie jų skaičiuoja kelis šimtus metų. Beje, ar žinojote, kad iš lajų nesunku nuspėti medžių lytį. Tiesesnis ir siauresnis kadagys greičiausiai bus vyriškos kilmės, labiau į šonus išsikerojęs – moteriškos.

Šalia kadagių į saulę stiebiasi ir kiti, reti, į raudonąją knygą įrašyti augalai: boloninis katilėlis, gauruotasis gvazdikas ir melsvasis gencijonas. Augalams čia labai palankios sąlygos. Šlaito atokaitoje įšilęs oras atsimuša į mišką, todėl visi žolynai klesti tankiu sodriu kilimu nuklodami žemę.

Pasigenda sąmoningumo

Labiausiai lankytojus vilioja nuostabi panorama, atsiverianti nuo apžvalgos salelių.

Vietos magija vilioja įsimylėjėlių poras, šeimas, senjorus, bernvakarių ir mergvakarių šėliotojus ir net jaunavedžius.

"Pastaruosius dažniau lydi vienuoliai pranciškonai. Metrikacijos biurų darbuotojai užsuka rečiau, nes jiems reikia plokštumos, stogo virš galvos, jei netikėtai lietus prapliuptų, – E.Makrickas atsirėmė į medinius turėklus ir dirstelėjo dešiniau, į tako pradžioje stovinčią šiukšliadėžę. Jos, anot pašnekovo, geriausiai atspindi lankytojų srautus. Tarkime, šios savaitės pradžioje Kauno marių regioninio parko darbuotojai prikimšo penkis 150 l talpos šiukšlių maišus. Tai reiškia, kad savaitgalį, šilumai užkutenus skruostus, Kadagių slėnis buvo itin populiarus.

Nepaisant to, minčių įrengti daugiau šiukšliadėžių, nėra. Priešingai, kraštotvarkininkas tiki, kad ateis diena, kai jų visiškai nereikės, o suvalgytų skanėstų popierėlius ir išgertos kavos puodelius lankytojai išsineš kartu su savimi.

"Bandome vadovautis skandinavų politika – šiukšliadėžes panaikinti iš parko ir taip auginti žmonių savimonę. Esu girdėjęs pasakojimą apie suomius, kurie stovyklavo viename Lietuvos miškų. Šiems išvykus atrodė, kad žmogaus ten nė nebūta. Išmoksime ir mes taip. Jauni dar esame", – savo žodžiais neabejojo pašnekovas.

Reikia keisti ir polius

Iš šiukšliadėžių virstančios maisto ir gėrimų pakuotės ne pati didžiausia Kadagių slėnio problema.

Kur kas labiau Kauno marių regioninio parko darbuotojai susirūpinę mediniu taku ir jo būkle. Praėjus keleriems metams nuo įrengimo, drebulinės lentos ėmė pūti. Jas periodiškai tenka keisti naujomis.

"Bėda ta, kad pūva ne tik lentos, bet ir mediniai poliai, – dirstelėjęs žemyn atsiduso E.Makrickas. – Būtų idealu, jei vietoje jų pastatytume metalinius, o lenteles pakeistume ąžuolinėmis. Jos brangesnės, tačiau tarnautų kur kas ilgiau."

Preliminariais skaičiavimais, norint atnaujinti visą Arlaviškių pažintinio tako dangą reikia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija šiemet skyrė kur kas kuklesnę sumą – vos 15 tūkst. eurų. Už tiek esą galima sutvarkyti tik nedidelę tako atkarpą.

"Jei takas pasidarys avarinės būklės, jį teks uždaryti", – pašnekovas vylėsi, kad blogiausiam scenarijui nebus lemta išsipildyti. Tada trumpam stabtelėjo, o nuo pūvančios, take ilgai neužsibūsiančios lentos šoktelėjo ant kitos. Naujos, su išdegintu užrašu. Vandalų pėdsakas?

"Ne, tai vardinė lenta. Net šokėjas Saulius Skambinas yra tokią įsigijęs", – vos už keliolikos metrų ekskursijos gidas stabtelėjo prie kitos, sveikinančios kavos mylėtojus. Vos už 5 eurus tokią lentą gali įsigyti kiekvienas lankytojas. Tiesa, kol kas tai padaryti galima tik atvykus į Kauno marių regioninio parko direkciją.

"Vardinių lentų daugėja. Jas perka jaunavedžiai. Draugai dovanoja draugams ir atvežę į slėnį liepia rasti", – šypsojosi pašnekovas.

Galite padėti takui

Vardinės lentos – ne vienintelis būdas padėti takui kovoti su laiku. Jau trečius metus lankytojai kviečiami įsigyti savanorišką vienkartinį arba mėnesinį lankytojo bilietą ir taip paaukoti 1 arba 5 eurus.

"Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse ir prie pažintinių takų. Taip pat "Tiketos" kasose ir internetu, "Perlo" terminaluose", – pirštus lenkė Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Nuo praėjusių metų aukoti galima ir SMS trumpąją žinute. Savo telefone tereikia suvesti Kauno marių regioninio parko trumpinį KMPR ir išsiųsti numeriu 1860.

N.Eidukaitienė patikino, kad visos surinktos lėšos už bilietus grįžta į teritoriją, o apie lėšų panaudojimą lankytojai informuojami. Antai, 2015 m. surinkti 587 eurai, už kuriuos pastatytas informacinis stendas automobilių aikštelėje Kauno marių pakrantėje ties Rumšiškėmis. Tiesa, lankytojų paaukotų pinigų nepakako, mat stendas kainavo daugiau nei 700 eurų.

2016-aisiais surinkta 4 013 eurų. Už juos įsigyta specialiai paruoštos medienos. Praėjusiais metais surinkta 3 179 eurai, jie taip pat išleisti naujoms lentoms.

"Žmonės kol kas vangiai perka bilietus. Paklausti, ar nenori įsigyti bilieto, jie gūžteli pečiais: už ką mokėti – už orą? – N.Eidukaitienė vylėsi, kad laikui bėgant lankytojų savimonė augs, o darbuotojams neteks 1 ar 5 eurų prašyti kaip išmaldos.