Teorija ir praktika
„Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!“ – užaugę su šia fraze, vyresniosios kartos atstovai iki šiol šventai tiki, kad augimui pakanka ką nors paskaityti ir gerai įsiminti. Ar tikrai? Ar tikrai paskaičius šimtus knygų apie meditacijos praktiką tapsime ramesni, patys to neišbandę? Ar tapsime sveikesni, jei žaliuosius kokteilius gersime, o dienos žingsnius rinksime tik versdami knygos puslapius?
Praktika nuo teorijos neatsiejama. VII forte veikiančios neformaliojo švietimo mokyklos vadovas Vladimiras Orlovas ir mokytojų komanda tai žino geriau nei kas kitas. Čia jau ne vienus metus prie gamtos ir tiksliųjų mokslų Kauno ir visos Lietuvos mokiniai gali prisiliesti per praktiką, o nuo šiol jiems atsiveria dar didesnės galimybės – senuosiuose kazematuose įrengta organinės chemijos ir instrumentinės analizės laboratorija.
Ateitis: V. Orlovas įsitikinęs, kad šioje laboratorijoje gims ne vienas didis protas. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
„Nuo universitetinės ji skiriasi tik tuo, kad yra skirta moksleiviams“, – patikino V. Orlovas.
Kaip ir kiekvienoje laboratorijoje, čia galima rasti ne tik traukos spintą, įvairių matuoklių, lentynose išrikiuotų talpų su specialiais reagentais, bet ir kitos organinėms sintezėms ir analizėms būtinos laboratorinės ir analitinės įrangos – HPLC chromatografų, dujų chromatografą, spektometrą. Kaip kiekviena laboratorija, ši turi ir savo komandą. Tai – Simona Alesiūtė, Viltė Butkevičiūtė, Taja Rusnė Zuozaitė ir Marta Marčiulionytė. Laboratorijoje mokosi kone pusšimtis moksleivių iš Kauno, Kauno rajono, Vilniaus, Šiaulių, Jonavos ir Šalčininkų.
Unikali galimybė
„Šioje laboratorijoje daug dirbame su chromotografija. Tai yra metodas, kuris atskiria molekules, bet sujungia žmones“, – arčiau, ko gero, universaliausių šiuolaikinės laboratorijos įrankių – chromatografų žengė V. Orlovas.
Moksliškai chromatografija pristatoma kaip laboratorinis metodas, kuriuo iš mišiniu išskiriamos medžiagos, jos gryninamos ir analizuojamos. Kad terminas būtų labiau suprantamas eiliniams žmonėms, V. Orlovas pateikė kelis pavyzdžius.
Šiandien mes esame laboratorijoje, kuri man atrodė kaip neįmanomas projektas. Pirmą chromatografą pamačiau prieš dešimt metų, o tada sužinojau, kiek jis kainuoja.
„Chromatografai plačiai naudojami aplinkos apsaugos srityje, aptinkant dopingo arba narkotinių medžiagų arba kai gaminame ateities vaistą ir norime įsitikinti, kad jį pagaminome. Mes naudojame tam tikrus instrumentinės analizės metodus, kurie leidžia pasakyti, kokios molekulės yra tirpale, – mokyklos vadovas džiaugėsi, kad visus šiuos procesus jau galima stebėti ir forte įrengtoje organinės chemijos ir instrumentinės analizės laboratorijoje. – Tam tikri procesai, kurie anksčiau buvo laikomi tik universitetinio lygio, šiandien yra mokyklinio lygmens. Mes esame XXI a., ir visa tai puikiai tinka mokyti 11 klasės moksleivius, kad, tapę studentais, jie galėtų naudotis aparatūra, kuri kainuoja milijoną, ir gilintis į technologijas, apie kurias mes kaip mokytojai neturime žalio supratimo.“
Įvertinimas: mokiniai džiaugėsi neeiline galimybe patekti į tokią laboratoriją. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Išsipildžiusi svajonė
Mintis įrengti tokią laboratoriją V. Orlovo galvoje kirbėjo ne vienus metus, bene tiek pat prireikė, kol idėja virto kūnu.
„Šiandien mes esame laboratorijoje, kuri man atrodė kaip neįmanomas projektas. Pirmą chromatografą pamačiau prieš dešimt metų, o tada sužinojau, kiek jis kainuoja. Pradėjau ieškoti visokių variantų, galvojau, gal atsiras žmogus, kuris netyčia iš penkto aukšto išmes chromatografą, ir aš galėsiu susirinkti tai, kas liko. Tada pamačiau, kiek kainuoja tai, kas gali nukristi iš penkto aukšto, ir supratau, kad šitas modelis neveiks. Reikia ieškoti kitos išeities“, – anot V. Orlovo, būtent tada pasitvirtino posakis, kad geriau nei 100 eurų kišenėje – 100 draugų. Kauno tvirtovės VII forto mokyklos vadovas sulaukė mokslininko Sergejaus Maciuko skambučio ir labai netikėto jo pasiūlymo.
„Sergejus, su kuriuo, beje, gyvai niekada nesimatėme, yra iš tos kategorijos žmonių, kuriuos vadiname „mokslininkais iš Lietuvos“. Tai žmonės, kurie neprarado sąlyčio su Lietuva, ir visa tai, kas rūpėjo anksčiau, jiems rūpi net ir būnat kitur. Šie žmonės turi kitokių galimybių, kaip ir kompanijos, kuriose jie kartais dirba. Todėl man buvo didelė nuostaba, kai žmogus, kuris manęs gyvenime nematė, kuris niekada nebuvo forte, kuris gyvena Airijoje, turi nuostabų darbą vienoje didžiausių farmacijos kompanijų, parašė man žinutę su klausimu, ar vaikams nereikalingas chromatografas, – šis pasiūlymas V. Orlovą nokautavo. – Tiems, kas nežino, kas yra chromatografas, iliustruosiu pavyzdžiu. Tarkime, man kas nors paskambintų ir paklaustų, ar vaikams nereikalingas apynaujis mersedesas. Tiesa, jis yra žymiai pigesnis nei chromatografas.“
S. Maciukas pasakojo ilgą laiką stebėjęs tai, kas vyksta forte ir kokią misiją neša Vladimiras. Jausdamas skolą praeičiai ir trokštantis šviesios ateities Lietuvos jaunimui, jis pasišovė padovanoti Kauno tvirtovės VII forto mokyklai laboratorinių įrenginių, dūlančių farmacijos kompanijos sandėlyje.
„Man pasisekė išaiškinti savo idėją vadovams. Labai džiaugiuosi, kad Vladimiras priėmė tai, kas pas mus per artimiausią dešimtmetį būtų tapę atliekomis“, – pasakojo S. Maciukas.
Paskirtis: laboratorija tokia pat kaip universitetinė, tik ji skirta vyresniųjų klasių mokiniams. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Grandininė reakcija
Tuo metu S. Maciukas nė neįtarė, kad savo poelgiu sukels grandininę reakciją. Sužinojęs apie kolegų iš Airijos dovaną, dar vieną – dujinį chromatografą padovanojo kitas mokslininkas. Taip laboratorijoje ant stalų neliko tuščių vietų.
„Jei viskas bus gerai, laukia dar viena kelionė į Skandinaviją, kurios detalių nenoriu pasakoti“, – užuominomis kalbėjo V. Orlovas.
Prie laboratorijos įrengimo prisidėjo ne tik mokslininkai, bet ir kompanijos, sekančios forto veiklą ir palaikančios neformalios mokyklos skleidžiamas idėjas. Bene didžiausias – bendrovės „Acme Grupė“, atstovaujančios daugiau nei 200 informacinių technologijų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos, garso, vaizdo ir fotografijos, kompiuterinių žaidimų, buitinės technikos tiekėjų ir prekinių ženklų, indėlis. Ši kompanija prisidėjo jau ne prie vieno neformaliosios mokyklos įgyvendinamo projekto. Antai, prieš penkerius metus „Acme Grupė“ padėjo įrengti inovatyvią matematikos klasę „Žaidimatika“, skirtą lavinti loginį mąstymą vaikams, kuriems dėl sunkių ligų ar kitų priežasčių būtina papildoma edukacinė pagalba grįžti į švietimo procesą.
„Pasitikėjimas – vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Kai mumis pasitiki verslo įmonių ir korporacijų atstovai, kai mumis pasitiki aukštasis mokslas, tada galime maloniai ir mandagiai prašyti pasitikėjimo iš moksleivių, nes mokytojas yra tarpininkas tarp mokslo ir moksleivių, – moksleiviai, anot Kauno tvirtovės VII forto mokyklos vadovo, išėję iš kazematų, nenustoja augti. – Taip, mes ne tik gadiname vaikams vaikystę, bet ir pridedame likutinės vertės. Mums reikalingos galimybės, o viena jų – ši laboratorija.“
Konkurencingi mokslininkai
V. Orlovas įsitikinęs, kad valstybės pažangoje mokyklai tenka itin svarbus vaidmuo. Jei mokykla į pasaulį paleidžia nemotyvuotus, žinias neįsisavinusius žmones, joks universitetas iš jų nenulipdys gerų studentų, o dar vėliau – konkurencingų mokslininkų.
„Čia kaip tame anekdote – jei vaikystėje neturėjai dviračio, paskui praturtėjai ir įsigijai „Bentley“ automobilį, tu vis tiek esi žmogus, kuris vaikystėje neturėjo dviračio. Todėl mes sakome, jei tavo vaikystės mokykloje nebuvo laboratorijos, bet paskui viską pasiekei, tu vis tiek esi žmogus, kuris vaikystėje neturėjai laboratorijos, o kažkas ją turėjo ir šiandien yra visa galva aukščiau už tave“, – abejojančius jo žodžiais, V. Orlovas ragino pasidomėti Nobelio premijos laureatų biografijomis. Dauguma premijuotųjų už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje turėjo galimybių save realizuoti dar mokyklos laikais. Sukūrus tokių pačių galimybių Lietuvos mokiniams, Kauno tvirtovės VII forto mokyklos vadovo įsitikinimu, ateis diena, kai lietuvių mokslininkų pavardės skambės Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje. Organinės chemijos ir instrumentinės analizės laboratorija prisidės prie proveržio.
„Mes akivaizdžiai matome situaciją, kad šalies švietimo sistema, su visa pagarba jai, ne visada atitinka mokinių lūkesčius ir ne visada realizuoja jų galimybes. Todėl mes nusprendėme spręsti šią problemą sukurdami tam tikra prasme išskirtinių galimybių. Išskirtinių ne tuo, kad aparatai daug kainuoja, bet tuo, kad mūsų mentorių, mokslininkų ir mokytojų dėka moksleiviams sugebame perduoti aktualių mokslo žinių. Prieš 200 metų mokykloje niekas nekalbėjo apie elektrą, apie chemiją. Buvo žemdirbystė ir t. t. Šiandien mes gyvename XXI a. ir tam tikrose srityse švietimo sistemoje labai trūksta pažangos, ypač kai kalbame apie gamtos mokslus“, – kalbėjo V. Orlovas.
Naujausi komentarai