Žinia, kad griaunamas legendinės kavinės pastatas, netruko pasklisti socialiniuose tinkluose.

„Griaunama 35 metus Žaliakalnyje veikusi kavinė „Kregždutė“...! Viena seniausių Kauno kavinių turėjo ištisas kartas savo lankytojų (nesvarbu!)... Buvo bene vienintelė vieta, žaliakalniečiams susitikti (nesvarbu!)... „Kregždutėje“ Kauno sportinis žvaigdždynas nusileisdavo ant žemės ir susitikdavo su miestu (nesvarbu!)... „Kregždutė“ buvo vienintelė kavinė Ąžuolyno rajone, kur žiemą-vasarą rinkdavosi parko mylėtojai (nesvarbu!)...“ – tokiais žodžiais prie įkelto griovimo darbus įamžinusio vaizdo įrašo pasisakė architektas Audrys Karalius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Internautai neslėpė apmaudo, kad šios įsimintinos ir kone kiekvienam kauniečiui pažįstamos vietos galiausiai nebeliks.

„Kauno naikinimas!!!“ – tiesiai šviesiai rėžė Nomeda. Jai antrino Mantas, kuris teigė, kad niekas kitas nebus toks mielas širdžiai, kaip senoji kavinė.

„Ką toje vietoje bepastatytų, nebeturės tokios prasmės“, – rašė vyras.

Tačiau kai kurie kauniečiai pasidalijo visai kitokia nuomone.

„Dažnai ten lankydavausi, bet jokių sentimentų. Interjeras – Gorbačioviško kooperatyvmodernizmo. Juo labiau, kad pati kavinė neužsidarė – tik pasislinko. Ko gaudavot senojoj, tikriausiai gausit ir naujojoj“, – bent kiek optimizmo bandė įnešti Zigmas.

Įsimintini pasimatymai

Panašios kauniečių nuotaikos buvo ir tuomet, kai pasklido žinia apie jos perkėlimą į kitą vietą.

Tuomet pasipylė sentimentai, kad pirmojoje Kaune įkurtoje privačioje kavinėje „Kregždutė“ nuolat virė gyvenimas, tai buvo viso Žaliakalnio pažiba ir traukos centras. Kauniečiai tikino, kad čia turėjo ne vieną įsimintiną pokalbį, akį merkė patinkančiai merginai ir ją vaišino pietumis.

„Prisimenu... Pirmasis įspūdis, kai mane nuvedė tėvai vaikystėje valgyti „Argentinietiško“ kepsnio. Gaila, bet Kauno savastis nyksta. Šalimais ir Vytauto parko atrakcionų nebeliko“, – prisiminimais pasidalijo Stasys.

„Kregždutė buvo pirma Kaune, o gal ir Lietuvoje įsisteigusi ne valdiška kavinė. Ėjome pavalgyti ir pasižiūrėti tų naujų stebuklų. Buvo jauku, skanu, gražu ir malonu. Tada sovietiniam mąstymui nepatiko. Dabar nužudė naujieji“, – antrino Gediminas.

Ką toje vietoje bepastatytų, nebeturės tokios prasmės.

„Kregždutė“ visų mūsų, nuo pat 1986 metų laisve kvepiančių „Pingvino“ ledų laikų, bendra vieta: šeimoms ir darbo kolektyvams, sporto entuziastams ir tiesiog bičiuliams, draugams ir įsimylėjėlių porelėms, sugrįžtantiems užsienio lietuviams ir vietiniams Žaliakalnio senjorams, visada bendruomeniška, jauki ir apsupta puikių žmonių“, – gerų žodžių legendinei vietai negailėjo dar vienas kaunietis Mindaugas.

Persikėlė kitur

Dar tuomet kovą rašėme apie tai, dėl kokių priežasčių buvo uždaryta „Kregždutė“, įkurta dar 1986 metais. Maitinimo įstaigos atstovai nurodė, kad uždaromas tik pastatas, o pati veikla perkeliama kitu adresu.

Nuo šiol „Kregždutė“ veikia Sporto g. 3. Čia įsikūrusi ir kita maitinimo įstaiga „Jėgainė“. Ši vieta yra visai šalia buvusios (Sporto g. 1), kur stovi senasis kavinės pastatas. Ištikimiausiems lankytojams, einantiems nuo Parodos kalno, teks truputį daugiau pakulniuoti iki naujosios vietos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Legendinės kavinės atstovai nedaugžodžiavo ir tepasakė, kad keltis į kitas patalpas nusprendė visi akcininkai. Vėliau atstovai nurodė, kad miestas planuoja senąjį pastatą griauti, esą jis užstoja vaizdą į S.Dariaus ir S.Girėno paminklą.

„Buvo liepta iki 2020 gruodžio 31 dienos kuo greičiau išsikraustyti ar išeiti, nes prasidės Aikštės kasinėjimo darbai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo kavinės atstovai.

Tvarkys visą erdvę

Kauno miesto savivaldybė anksčiau portalui kauno.diena.lt teigė, kad planuojama tvarkyti Sporto gatvę bei Ąžuolyno prieigas, todėl nuspręsta atsisakyti sovietmečiu statytų elementų.

Miesto atstovai skelbė, kad priešprojektinius pasiūlymus parengę architektai naujoje Sporto gatvėje nemato ir sovietmetį menančių statinių:  betoninių atraminių sienučių su suoliukais, siurblinės ir pašonėje esančio pastato.

„Atsisakius šių nereikalingų statinių, pasikeistų erdvės urbanistinė kompozicija, Sporto gatvės prieigos nuo Parodos gatvės taptų labiau atviros. Atsisakius sienučių atsivertų vaizdas į Ąžuolyną, atsirastų betarpiškas vizualinis ryšys tarp parko ir aikštės“, – pasakojo architektas Tomas Kuleša.

Pasak architekto, siurblinė šiai dienai neatlieka jokios funkcijos. Sovietmečiu šalia jos buvo įrengtas fontanas, tačiau jam išnykus, siurblinė prarado reikšmę. Ją pašalinus būtų atvertas praėjimas į parką.

„Projektuodami erdvę ją traktavome kaip įėjimą į Ąžuolyną. Manome, jog geriausia danga būtų granito trinkelės, ant kurių būtų patogu vaikščioti. Numatėme, jog trinkelės turėtų būti ne per slidžios. Visi mažosios architektūros elementai ir komunikacijos – dviračiu stovai, vandens lietaus surinkimo sistema, elektros stulpai, suoliukai, šiukšliadėžės – bus nauji“, – sakė T. Kuleša.