Rašo disertaciją

Laukdamas įžanginės paskaitos kursų, kuriuos organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), dalyvis lenkas Szymonas Huptys pasakojo, kad lietuvių kalbos pradėjo mokytis dar prieš trejus metus, bet Lietuvoje jis – pirmą kartą.

27 metų vaikinas siekia lingvistikos mokslų daktaro laipsnio – disertacijoje gilinasi į lietuvių kalbos istoriją. Kodėl pasirinko būtent mūsų kalbą? "Lietuvių kalba yra labai įdomi Europos kalbų kontekste. Ją išmokti yra iššūkis", – pasirinkimą motyvavo Sz.Huptys.

Pasiteiravome, kiek jis jau moka lietuvių kalbos žodžių. "Nepakankamai", – kuklinosi lenkas ir pridūrė, kad norėtų patobulinti ir kirčiavimą.

Šis kursų dalyvis jau moka ispanų, slovakų, anglų, lotynų, rusų kalbas.

Skaityti "Kauno dieną"

"Kodėl lietuvių kalba? Kad galėčiau skaityti "Kauno dieną" be "Google" vertėjo", – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė kitas kursų dalyvis amerikietis profesorius Davidas Harrisonas.

68 metų vyrą labiausiai žavi lietuvių kalbos deminutyvų gausa. "Jūratė, Jūratužė, Jūratytė..." – lėtai tarė galūnes D.Harrisonas.

27 metų ukrainietės Tetianos Ponomarenko ausiai gražiausiai skamba žemaitiški žodžiai. Nemažai jų yra panašūs į jos gimtosios kalbos žodžius. "Musėt, viedras, petelnė, sklepas", – pateikia pavyzdžius mergina, jau metus VDU studijuojanti edukologiją.

Lietuvių kalba jai labai pravers, nes liko dar metai magistro studijų. Jas baigusi Lietuvoje norėtų stoti į doktorantūrą, o po to čia ieškotis darbo. "Labiausiai patinka Kaunas ir, aišku, Žemaitija, bet gyvenčiau ten, kur rasčiau darbą", – apie planus kalbėjo mergina.

Bandė mokytis savarankiškai

Abiem pastariesiems pašnekovams ši viešnagė Lietuvoje – ne pirmoji. Abu jau spėjo pramokti lietuviškų žodžių, taip pat ir išragauti lietuvišką virtuvę. "Šašlykai sode", – lietuvių kalbos žinias demonstruoja D.Harrisonas.

Tetiana apie maistą kalbėjo irgi lietuviškai. Jai, pasirodo, seilė nutįsta prakalbus apie cepelinus su varške ir mėtomis. "Aš cepelinų nelabai mėgstu. Labai bulvės", – lietuviškai aiškino profesorius.

Jis Lietuvoje vieši jau sunku suskaičiuoti kelintą kartą, tačiau bendrauti jam tenka angliškai – iki šiol nebuvo laiko nuosekliai mokytis mūsų kalbos.

Pirmoji viešnagė buvo prieš daugiau kaip 20 metų, kai buvo pakviestas dalyvauti tuomet ką tik VDU įsteigto Socialinio darbo kompetencijų centro (SDKC) veikloje.

Profesorius pasakojo, kad tuomet jį labiausiai sužavėjo atmosfera ir žmonių nusiteikimas kurti naują sistemą: "Tuomet jūsų šalyje vyko istoriniai pokyčiai."

Kaskart viešėdamas Kaune ir vadovaudamas studentams, rengusiems magistro darbus, jis neturėdavo laiko kam nors kitam, išskyrus profesinę veiklą. Išėjęs į pensiją jis tebebendradarbiauja su SDKC ir pagaliau turi laiko ir pasinerti į lietuvių kalbos studijas.

Kaune jam pasitaikė ir juokingų nesusipratimų. Kartą vienas susitikimas turėjo įvykti "Miesto sode". Profesorius kažkodėl suprato, kad turi ateiti į "Maisto sodą", tad sunkiai ieškojo neegzistuojančios įstaigos.

Lietuvių kalbos jis bandė mokytis ir savarankiškai. Klausėsi mokomųjų kasečių. Tačiau išmokta fraze užkalbinęs lietuvius liko nesuprastas. Klausdamas "Kaip sekasi?" ne taip sukirčiavo žodžius ir lietuviams pasirodė, kad jis bando bendrauti… japoniškai.

Lankydamasis Lietuvoje D.Harrisonas tapo krepšinio gerbėju. Jis dalyvavo ir pirmadienį vykusioje Lietuvos ir Ispanijos rinktinių dvikovoje "Žalgirio" arenoje. Beje, vilkėdamas legendiniais "Grateful Dead" marškinėliais.

Be anglų kalbos, jis dar moka prancūziškai. Tetiana kalba ukrainietiškai, rusiškai, angliškai.

Vos kelis žodžius

Kita ukrainietė Daria Bugaichuk, be gimtosios kalbos, kalbanti rusiškai, lenkiškai, vokiškai ir angliškai, pasakojo lietuvių kalba susidomėjo todėl, kad iš šios šalies kilę jos proproseneliai.

Ši mergina kaip ir amerikietė Stephanie Shattuck bei viena prancūzaitė į kursus atvyko lietuviškai mokėdamos vos po kelis žodžius. Labas, ačiū, laba diena. Beje, Prancūzijos atstovė įsitikinusi, kad šie kursai labai pravers jos karjeroje – mergina norėtų dirbti Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje. Ji, be gimtosios kalbos, dar moka ne tik ispaniškai, angliškai, bet ir arabiškai.

Kalbinti ir kiti šių kursų dalyviai per keturias savaites ne tik mokysis lietuvių kalbos, bet ir aplankys įdomiausias Kauno bei Lietuvos vietas, susipažins su lietuviško maisto gaminimo subtilybėmis, šoks lietuviškus šokius, mokysis verti šiaudinius sodus, žiūrės lietuviškus filmus, lankysis muziejuose.

Kaip praneša VDU, studentai taip pat gilins žinias apie Lietuvos istoriją, literatūrą, identitetą, modernųjį kiną, liaudies meną ir šventes. Bus surengtas ir tarptautinis vakarėlis su lietuviško folkloro grupe, kur kursų dalyviai taip pat turės galimybę pristatyti savo gimtosios šalies valgius, šokius bei dainas.

Susidomėjimas Kinijoje

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tarptautinių programų vadovė Aurelija Čėglytė teigė, kad šiemet kursuose daugiausia studentų sulaukta iš Gruzijos, Ukrainos, Kinijos ir Rusijos. Kai kurie dalyviai turi lietuviškas šaknis, tačiau netrūksta ir tokių, kurie tiesiog nori išmokti naują įdomią kalbą.

"Šiais metais, kaip ir kiekvieną vasarą, turėsime studentų, kurių tikslas yra geriau išmokti savo senelių, tėvų ar sutuoktinių kalbą. Taip pat bus dalyvių, kurie Lietuvoje jau yra lankęsi ir šią vasarą sugrįžta geriau pažinti mūsų šalį. Vasaros kursuose dalyvauja nemažai studentų, lietuvių kalbą pramokusių savo gimtosiose šalyse ir norinčių ją pagilinti. Dėl šios priežasties sudarytos tiek pradedančiųjų, tiek pažengusiųjų ir kalbą mokančių grupės", – teigė A.Čėglytė.

Susidomėjimas lietuvių kalba Kinijoje siejamas su tuo, kad ji pradėta dėstyti kai kuriuose šios šalies universitetuose ir studentai yra suinteresuoti aplankyti mūsų valstybę.

Šių lietuvių kalbos kursų programą inicijavo ir ilgai jai vadovavo dabartinė VDU tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė.