Centre – visos reikiamos paslaugos

Sirai Maid Al Moheimed ir Suleiman Ali gyvena ir dirba Jonavoje. Po pirminės integracijos etapo Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre abu jie su šeimomis apsigyveno Jonavoje ir dirba įmonėje „Baldai Jums“.

Pirmuosius savarankiško gyvenimo Lietuvoje žingsnius jie sako žengę Pabėgėlių priėmimo centre.

„Labai svarbi grandis socialiniai darbuotojai, kurie padeda pačiose įvairiausiose situacijose. Taip pat ir visas centro kolektyvas. Darbą mums padėjo susirasti Pabėgėlių priėmimo centro direktorius, o centro darbuotojai pagelbėjo ieškant išsinuomoti butą“, – sakė sirai.

Nors Lietuvoje buvo vykdomas ir bandomasis integracijos projektas, kai pabėgėlių šeimos iš karto apgyvendinamos savivaldybėse, tačiau, sako sirai, šeimoms toks modelis – per sudėtingas.

Atvykus į svetimą šalį pabėgėliams reikia susitvarkyti nemažai dokumentų, pasitikrinti sveikatą, į mokyklas ir darželius leisti vaikus, mokytis kalbos, prireikia ir psichologo paslaugų.

„Visą tai mes gavome centre. Tuo tarpu toms šeimoms, kurios iš karto buvo apgyvendintos savivaldybėse, buvo sunku. Centre yra vertėjas, medicinos paslaugos, pagaliau – tokio paties likimo žmonės“, – kalbėjo pašnekovai.

Be to, be Pabėgėlių priėmimo centro pagalbos sirai sako nežinia, ar būtų susiradę darbą.

Vertėjas gali padėti ir telefonu

Pasak Jonavos įmonės „Baldai Jums“ direktoriaus Alfonso Meškausko, įdarbinant pabėgėlius darbdaviai bendrauja bei susitinka ne tik su jais pačiais, tačiau ir su Pabėgėlių priėmimo centro administracija.

„Žinojome, kad į Lietuvą yra atvykusių pabėgėlių, apie pusantro šimto žmonių. Pasikalbėjome su Pabėgėlių priėmimo centro direktoriumi. Tarp jų buvo žmonių, kurie norėjo dirbti. Priėmėme kelis žmones, paskui – dar kelis. Mes pabėgėliams neturime jokių rimtų pastabų, nebuvo didelių iššūkių. Draugiškai juos priėmė ir mūsų žmonės“, – sakė A.Meškauskas.

Jei yra neatidėliotinų klausimų ir nepavyksta susikalbėti, telefonu galima susisiekti su vertėju, o paprastesniais klausimais pakanka ir vertimo su „Google Translate“ programa.

Mes, kurie liekame Lietuvoje, stengiamės ir toliau būti vienas šalia kito.

Stengiasi būti vienas šalia kito

Kalba yra vienas iš svarbiausių dalykų, tvirtina kitoje Jonavos įmonėje – audimo fabrike „A grupė“ – sukirpėju dirbantis Abdulrazzak Awf.

Lietuvių kalbos tiek Abdulrazzak Awf, tiek kiti sirai mokosi nuolatos, bet geriausios pamokos – nuolatinis bendravimas su lietuviais.

Vyras sako, kad pirminio integracijos etapo centre reikia. Tie, kurie iš karto buvo apgyvendinti savivaldybėse, pasijuto izoliuoti.

„Mes, kurie liekame Lietuvoje, stengiamės ir toliau būti vienas šalia kito – ieškome butų Jonavoje arba Rukloje, nenorime išvažiuoti į kitus rajonus“, – sakė pašnekovas.

Nors siras sako esantis patenkintas centro teiktomis paslaugomis, jis įžvelgia ir problemą – lietuvių kalbą greičiau pavyktų išmokti tada, jei mokytojas mokėtų arabų kalbą.

„Visomis kitomis paslaugomis esu patenkintas. Kas priklausė – viską gavau. Esu dėkingas Lietuvai, kad mane priėmė“, – sakė Abdulrazzak Awf.

Įrengė erdvę maldai

Audimo fabrike „A grupė“ dirba ir daugiau sirų, kai kurie – siuvėjais. Pasak įmonės vadovo Virginijaus Vizbaro, prieš priimdamas į darbą sirus jis dvejojo, mat turėjo ir neigiamų patirčių, kai įsidarbinę žmonės nenorėjo dirbti.

„Tačiau tie, kurie dirba dabar, dirba gerai, matosi, kad jie tokio darbo patirties turi. Jie yra tikri karo pabėgėliai, kuriems reikia pagalbos“, – sakė V.Vizbaras.

Vienam iš sirų V.Vizbaras sako padėjęs susirasti ir butą, mat Jonavoje rasti nuomojamų butų yra sunku, be to, ne visi nori priimti pabėgėlius.

Pradėjus dirbti sirams, „A grupėje“ įrengta speciali erdvė maldai, mat kai kurie sirai laikosi religinių papročių.

„Mums tai problemos nesudaro. Juk kai kurie mūsų darbuotojai ilgiau rūko, nei jie meldžiasi“, – kalbėjo V.Vizbaras.

Reikia įvairios pagalbos

Kaip sakė pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas, tenka spręsti pačias įvairiausias pabėgėlių problemas ir toli gražu ne tik tai, kas reglamentuojama taisyklėse ar įstatymais.

„Dirbame su žmonėmis, kurie patyrė sunkių išgyvenimų savo tėvynėje, rizikavo savo ir savo vaikų gyvybe bėgdami iš savo tėvynės. Natūralu, kad realybėje susiduriame su pačiomis įvairiausiomis problemomis. Tenka padėti jiems ieškoti darbo, kur gyventi – savarankiškai jie to padaryti negali. Visų pirma, trukdo kalbos barjeras“, – sakė R.Mikulėnas.