Žaidynių startą paskelbęs Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas priminė, kad jau keturiolika metų neįgalieji iš visos šalies susirenka į tokį gražų ir prasmingą renginį, kuris kasmet vis keitėsi.

„Anksčiau organizuodavome daugiau rungčių: neregių golbolą, tinklinį ratukuose, netgi orientacines varžybas, tačiau kai kurias rungtis ruošti dideliam skaičiui sportininkų yra per sudėtinga. Džiaugiamės, kad regioninės varžybos vyksta įvairiuose miestuose, taip neįgalieji turi proga pakeliauti po mūsų šalį“, – sakė I.Mačiukas.

Šįmet buvo suorganizuotos septynios regioninės varžybos, kurios vyko Tauragėje, Pakruojyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose ir Kaune. Jose dalyvavo keli tūkstančiai neįgaliųjų. Regioninėse žaidynėse 1–3 vietas kiekvienoje rungtyje užėmę dalyviai pateko į finalą, jau trečią kartą surengtą Garliavoje.

Anot pirmininko, svarbiausia, kad žaidynėse gali dalyvauti įvairiausią negalią turintys asmenys ir visai nesvarbus jų sportinis pasirengimas – tai žmonės, turintys regos, klausos, intelekto, psichikos, fizinių, judėjimo ir kompleksinių negalių. Tokios varžybos negalią turintiems žmonėms leidžia pabendrauti, atrasti save sporte, smagiai praleisti laiką su bendraminčiais, jose vadovaujamasi pagrindiniu olimpiniu principu: svarbiausia – dalyvauti.

Sportininkus motyvavo žaidynių svečias, paralimpinis vicečempionas, Lietuvos neįgaliųjų federacijos narys Kęstutis Skučas. Tai vienas tituluočiausių šalies sportininkų, turinčių negalią, išbandęs daugybę sporto šakų: vežimėlių krepšinį, plaukimą, o pastaraisiais metais koncentruojasi į lengvąją atletiką. Didžiausias jo sportinis laimėjimas – 2004 m. Atėnų paralimpinių žaidynių sidabro medalis plaukimo rungtyje. 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate sportininkas iškovojo aukso ir sidabro medalius vežimėlių lenktynėse.

„Sportas labai svarbus neįgaliesiems, nes jis padeda sustiprėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Negalią turinčiam asmeniui labai svarbu žengti pirmą žingsnį, o tuomet ateina suvokimas, kad ir turintis negalią žmogus gali siekti aukštumų“, – mintimis dalinosi K.Skučas.

Paralimpiečio nuomone, tokios žaidynės yra puiki savęs realizavimo erdvė neįgaliesiems. „Dauguma dalyvių nesportuoja profesionaliai, bet jiems svarbus bendravimas, pasivaržymas su kitais, suvokimas, kad jie – ne vieniši, kad aplink yra daugiau žmonių, turinčių negalią“, – sakė sportininkas.

Dalyviai žaidynėse varžėsi prie šaškių ir šachmatų lentos, rungėsi krepšinyje 3x3, mėtė baudas, žaidė smiginį, lenkė rankas.

Varžybų organizatoriai džiaugiasi, kad tokios žaidynės leidžia įgyvendinti neįgaliųjų sporto plėtrą Lietuvoje, užtikrinti reguliarų neįgaliųjų dalyvavimą fizinio aktyvumo veiklose, formuoti pozityvų visuomenės požiūrį į neįgaliųjų sportą, plėsti visuomenės žinias šioje srityje ir skatinti visapusišką neįgaliųjų integraciją.