Kauno pakraštyje maždaug 360 metų obelis stebina vešlia lapija, veda vaisius ir džiugina ne tik jos šeimininkę.

Stebina žaluma

Prie Vandos Šiupienienės namų buvusiame Kazliškių kaime puikuojasi informacinė lentelė, bylojanti, kad šioje sodyboje auga seniausia Lietuvos obelis. Jai dabar – arti 360 metų.

Lietuvos obelų motina kiekvieną, užsukusį į kiemą, pasitinka vešlios lapijos žaluma ir kamieną puošiančiomis vijoklinėmis žydinčiomis pupelėmis.

"Ta sodria žaluma nereikia stebėtis – nuo šalia obels stovinčio sandėlio stogo atvedžiau vaismedžio kamieno link lietvamzdį, o per sausrą Lietuvos obelų motina pagirdoma vienu kitu kibiru vandens. Štai ir žaliuoja senolė. Prieš daugelį metų vieną itin karštą ir sausą vasarą, kai obelis lapojo labiau nei jaunos, sukau galvą, iš kur ji semiasi jėgų. Tik rudenį, kai išleidome iš lauko baseino vandenį, aptikau jos "jaunystės eliksyrą" – obels šaknys buvo prasiskverbusios pro baseino cementinę sienelę", – pasakojo V.Šiupienienė.

Žiedus pakando šalnos

Istorinio vaismedžio šeimininkė tvirtino, kad pernai obelis  pažėrė gausiai rūgščių obuolių. Šiemet šalnos pakando senolės žiedus, tad derliaus beveik nebus.

V.Šiupienienė pasakojo, kad viena kaimynė itin mėgsta šiuos mažus obuolius ne tik dėl rūgštaus skonio, bet ir dėl malonaus kvapo. Ji prideda pilną arbatinuką šių obuolių, užpila vandeniu ir verda – namai pakvimpa.

Senolę išsaugojo atsitiktinai

"Kai atsikraustę čionai 1960 m. pradėjome statyti sandėliuką, nutarėme nupjauti šalia augusią ir trukdžiusią seną obelį. Viena iš negausių vietinių gyventojų, sužinojusi apie tokį mūsų ketinimą, paprašė to nedaryti, nes obelis mena čia gyvenusį jos prosenelį", – pasakojo moteris.

Į kaimynės prašymą buvo atsižvelgta ir obelis palikta ramybėje. "Netrukus sužinojome, prieš ką buvome užsimoję. Tais pačiais metais į sodybą atvažiavę gamtosaugininkai ant akmens šalia obels pritvirtino metalinę lentelę. Joje įrašyta, kad senoji obelis – gamtos paminklas, kuriam tuomet buvo apie 300 metų. Ši Lietuvos obelų motina anuomet buvo įspūdingo dydžio", – tvirtino jos šeimininkė.

Lanko aplinkosaugininkai

Pasak V.Šiupienienės, trys vyrai, susikibę rankomis, anuomet vos galėjo apkabinti senolės kamieną. Dabartinio kamieno su didžiule dreve apimtis gerokai mažesnė. "Prieš trejus metus per vėtrą nulūžo viena stambi jos šaka, tačiau, pažiūrėkite, – kiek daug atžalų toje vietoje ji išleido", – džiaugėsi pašnekovė.

Kartais obelį ir dabar aplanko specialistai: išlygina šakų lūžių vietas, nupjausto nudžiūvusias, išvalo ir apdengia pradėjusias pūti obels kamieno vietas skarda.

"Jie kažkuo ištepė išvalytą senolės kamieno vidų, pridengė jį metaliniu tinklu, kad obelis galėtų kvėpuoti. Įdomu, kad išpuvusio kamieno viduje auga kitas – tad aplinkosaugininkai turės rūpesčių dar ne vieną šimtą metų", – įsitikinusi V.Šiupienienė.

Neapsunkusi nuo vaisių

Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, šiemet planuojama atidžiai apžiūrėti Lietuvos obelų motiną ir atlikti būtinus jos apsaugos darbus.

Pažadėjo nelikti nuošalyje ir Aleksoto, kurio teritorijoje auga ši istorinė obelis, seniūnija. Seniūnė Liukrecija Navickienė patikino, kad šiemet rudeniop į senąją obelį bus įkeltas seniūnijos dovanotas inkilas zylutėms.

Rudenį prie senosios obels užsuka nemažai norinčiųjų sėklai pasirinkti obuolių. Tad seniausia Lietuvos obelis turi nemažai palikuonių.