Būties trapumas

"Aiškiai pamačiau, pajutau ir pasakiau viską, ką norėjau pasakyti. Kai kuri, niekada negalvoji, ką tuo nori pasakyti. Rašai tai, kas rašosi, kokia mintis ateina. Jos skleidėsi apie gyvenimo trapumą, apie tai, ką gero jaučiu", – savo naujausią poezijos knygą "Prisimink (esu)" trumpai pristatė E.Baužaitė.

Realusis E.Baužaitės pasaulis telpa jos kambaryje. Pastaroji jos knyga apie visumą, globali, išjausta, egzistencinė. Kambaryje telpa jos dangus, žemė, kelionės, pievos, jūros, paukščiai, meilė, laimė, liūdesys. Elvina serga raumenų atrofija. Jaunoji kūrėja visiems mums įprastus dalykus išjaučia savo vaizduotėje.

Pas Elviną lankėmės prieš ketverius metus. Per tą laiką ji spėjo išleisti knygą vaikams, baigti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir imtis dar vienų. "Tie ketveri metai labai daug ką pakeitė. Realus pasaulis galbūt ir yra šiame kambaryje. Dabar tas realus nerealus pasaulis yra visa erdvė, tai labai sąlygiška.

Tas mano pasaulis yra visur ir labai platus. Daug kas man sako ir aš sutinku, kad visas pasaulis ateina pas mane. Mano draugai yra Panevėžyje, Klaipėdoje, Londone, Vokietijoje, Indijoje. Bendrauti sienų nebėra. Matau daugybę vaizdų iš įvairių kraštų ir tas mano pasaulis labai didelis. Aš net negaliu jo viso aprėpti. Realybė yra tokia ir aš ją išnaudoju tiek, kiek ji leidžiasi išnaudojama", – Elvina dėstė savo filosofinį požiūrį į jai likimo skirtą gyvenimo kelionę vienoje vietoje.

Didi jėga

Gyvenimo pokštas, atėmęs iš jaunos merginos galimybę judėti, nepašykštėjo jai vidinės jėgos ir žmonių, kurie tampa jos rankomis. Ir ne buitine prasme. Pirmiausia rašančiomis rankomis. Kiti jau perima išjaustus ir užrašytus dalykus tam, kad dovanotų dar platesnei auditorijai.

Šalia Elvinos lovos sėdėjo aktorius Andrius Gaučas. Jis visų jaunosios kūrėjos knygų pristatymų dalyvis, atlikėjas, vykdytojas ir labai geras Elvinos bičiulis. "Ji parašo visą scenarijų. Ten būna prierašai: "Gal jums atrodo kitaip. Galite bandyti." Pažįstantieji scenarijaus autorę žino – tai tik rekomendacija improvizacijai, geriau laikytis eiliškumo", – juokėsi aktorius.

"Jis vis tiek rizikuoja, – E.Gaučui atsikirto E.Baužaitė ir čia pat pridūrė, kad Andrius rizikuodamas pataiko. – Tai yra šešerių metų bendravimas. Yra visiškas pasitikėjimas. Jie žino, ką daro. Andrius skaitė eilėraščius, šį kartą buvo pianistas, baleto šokėja."

Elvina prisipažino, kad jai labai patinka viską padaryti iki galo. Knygos pristatyme jos nėra, bet mintimis, siela ji kartu su visais. "Rezultatas mane dažniausiai pasiekia, sugrįžta, patikėkite, labai daug sugrįžta", – tyros ir kupinos energijos žydros Elvinos akys priverstų tuo patikėti net didžiausią skeptiką.

"Ji gyvesnė nei visi mano draugai ir aš kartu sudėjus", – nuostabos ir susižavėjimo kūno įkalinta mergina neslėpė "Kauno dienos" fotografas Elijus Kniežauskas.

Humoras kaip šarvas

Užsimiršę ėmėme diskutuoti apie Elviną, jos kūrybą jai esant šalia. "Reikli? Taip ji reikli. Bet juk poeziją skaityti sunkiau, nei vaidinti kokį surežisuotą spektaklį. Tačiau ką mėgsti nesunku daryti", – susimąstė aktorius A.Gaučas apie tai, kad skaitė moters išjaustus žodžius.

Jis pabrėžė, kad Elvina rašo ne tik iš savo moteriškos pozicijos. Ji rašo bendražmogiškus dalykus. Tekstai nėra apie kažkokį konkretų išgyvenimą – meilės ar kūnišką pajutimą. "Mano uždavinys, kad žmonės išgirstų mintį, kurią Elvina nori pasakyti", – pasakojo aktorius.

"Esu skaitęs visus jos kūrinius, visą poeziją. Perskaitęs pastarąją knygą buvau šokiruotas. Labai viskas brandu, brandžiau nei mano paties mintys. Visi eilėraščiai labai dramatiški, tačiau jie labai šviesūs. Jau vien dėl to man didžiulis malonumas juos skaityti. Yra tokio labai drąsaus padžiazavimo. Perskaitęs paskutinę jos poezijos knygą pamačiau ją dar kitokią – kaip aukščiausios prabos kūrėją, tikrą rašytoją", – atviravo bičiulis.

Susigriebėme pajutę skvarbų E.Baužaitės žvilgsnį. "O ką man daryti? Ar aš galiu išeiti?" – prasiveržė kietas, galima sakyti, juodas merginos humoras. Geras humoro jausmas – dar vienas Elvinos ramstis.

Jos draugė ir mokytoja lituanistė Almantė Šimkuvienė, rašydama apie autorę ir knygą "Prisimink (esu)", pastebi, kad "eilėraščiuose esama aliuzijų į autorės fizinę negalią – negalintį judėti kūną. Lyrinis subjektas atvirai, kartais ironiškai žvelgia ne tik į situaciją, bet ir į save – tai brandumo požymis".

Pagaliau patiko

Apie naujausioje E.Baužaitės knygoje spinduliuojančią šviesą, tikėjimą meile ir amžiną jos troškimą, nenuilstantį dvasios šokį kalba visi prisilietę prie jos. Iki šios poezijos knygos gimimo E.Baužaitė pripažįsta buvusi nepatenkinta savo kūriniais.

"Netikra, negera, banalu, kvaila, silpna", – bėrė epitetus autorė. Ji išskyrė vieną iki šiol nuo pat pradžių jai patinkantį eilėrašti "Ant debesies", tačiau po knygos "Prisimink (esu)" pajuto priešingą savikritikai jausmą.

"Kai rinkome eilėraščius, kuriuos būtų verta, reikėtų, norėtųsi skaityti per pristatymą, supratau – buvo verta išleisti, atsirado savotiškas pasididžiavimas", – neslėpė E.Baužaitė.

Elvinos kambarys, kaip aktorės grimo kambarys, skendėjo gėlėse. Ant didelių kompiuterio ekranų, kurie yra kasdienės Elvinos akys tolyn, matėsi knygos pristatymo akimirkos.

"Visada malonu organizuoti šventę kitiems žmonėms. Kai grįžęs tėtis sako, kad buvo pilna salė, visi plojo artistams scenoje, imu drebėti. Kai žinau, kad mano idėjos gali išsipildyti, ko daugiau galiu norėti", – sakė E.Baužaitė.

Elvina Baužaitė

Ant debesies

Manęs ieškok aukštai aukštai

Mėlynojoje žydrynėj.

Aš sėdžiu ant debesies, nuleidus kojas,

Bet man tiktai apie žemę svajojas.

Ten, kur žolė žaliuoja,

Medžiuos paukščiai dainuoja.

Ten ir mano mintys skrajoja,

Bet vien tik tavim jos alsuoja.

Aš nusileist negaliu,

Tad tu atskriski, meldžiu.

O gal tavęs visiškai nėra,

Tu paukščių giesmių sukurtas, deja...

Taip ir liksiu ant debesies svajoti,

Dangiškąsias mintis širdimi austi.