Prabėgo daugiau nei trys mėnesiai nuo vaiko, įkritusio į atvirą šulinį, gelbėjimo operacijos. Ši nelaimė atskleidė skaudžią Kauno problemą – mieste žioji neaiškus skaičius atvirų šulinių. Valdininkai tada žadėjo, kad skelbs karą šulinių dangčių vagims ir imsis tokių atvirų šulinių paieškos.

Skambina ir praneša

Dienraščio "Kauno diena" žurnalistai išsiruošė į žygį po apleistas Petrašiūnų, kur ir įvyko nelaimė, teritorijas, nusprendę patikrinti, kiek šulinių pavyko rasti ir ar jie jau uždengti.
Kad brūzgynuose nenuklystume nežinia kur, pagalbos paprašėme seniūnijoje. Užsiminus apie praėjusį rudenį įvykusią nelaimę, Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius iš pradžių atsiduso, bet paskui pradėjo pasakoti: "Ši nelaimė visus mus subūrė: ir seniūnaičius, ir bendruomenę. Įvykis taip sukrėtė, kad iki šiol gyventojai vis dar baiminasi, vos pamatę kokį atvirą šulinį, skubiai skambina mums", – sakė seniūnas.

Dabar per mėnesį seniūnijoje sulaukiama bent keturių žmonių skambučių, pranešančių apie atvirus šulinius. Nufotografavę vietą seniūnijos darbuotojai išsiunčia pranešimą bendrovės "Kauno vandenys" avarinės tarnybos specialistams.

"Po nelaimės nenorėjome laukti nė minutės, todėl iškart surengėmę reidą ir patikrinome labiausiai apleistas Petrašiūnų teritorijas, Nemuno pakrantę", – prisiminė seniūnas. Jis įsitikinęs, kad dabar Petrašiūnų gyventojai jau gali jaustis truputį saugiau.

Tikrino tris dienas

Kartu su seniūnijos specialistu Algirdu Karalkevičiumi apžiūrėjome teritoriją, kurioje po nelaimės vyko policijos ir seniūnijos darbuotojų reidas.

"Per vieną dieną patikrinti tokią didelę teritoriją buvo neįmanoma, tad visus krūmynus šukavome tris dienas", – prisiminė A. Karalkevičius.

Tada buvo išžvalgyta Petrašiūnų mikrorajone esanti Nemuno upės pakrantė, Kauno marių prieigos, rizikos vietos šalia įmonių teritorijų Petrašiūnuose, Amaliuose ir Palemone. Rastas 21 atviras šulinys: 13 Petrašiūnuose ir 8 Palemone.

Specialistas prisiminė, kad iš pradžių buvo baimintasi, kad kas nors reido metu nesusižeistų. "Net svarstėme visi susirišti – jeigu kuris nepastebėtų atviro šulinio ir į jį įkristų, lengvai ištrauktume. Bet paskui apsigalvojome, šiaip saugojome vieni kitus", – aiškino A.Karalkevičius.

Šiandien vesdamas mus tais pačiais takeliais jis jau žinojo kiekvieną krūmą, todėl vis perspėdavo, kur turėtume eiti atsargiau ir neužkliūti. Nors kai kurie šuliniai dar buvo po sniego sluoksniu, bet patikrinti, ar ant jų vis dar yra dangčiai, buvo galima.

"Pažiūrėkite, šitą šulinį aptikome prieš kelias dienas, jo dar nespėjo uždengti, bet jis jau aptvertas tvorele", – rodė A. Karalkevičius.

Uždengė betonu

Visus rastus atvirus šulinius avarinės tarnybos specialistai uždengė iš betono išlietais dangčiais.

A.Karalkevičius įsitikinęs: jeigu šulinys žolėje, retai žmonių vaikščiojamoje teritorijoje, tai tikrai nesvarbu, iš ko pagamintas jo dangtis, tad tinka ir betonas.

Bet jei tai judri vieta, tuomet – betonas netinka. "Žinau ne vieną vietą, kurioje šulinio dangtis iš ketaus pakeistas betoniniu. Po mėnesio dangtis jau būna sutrupėjęs, nes gatve nuolat važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės, ir betonas neišlaiko automobilių svorio", –  aiškino specialistas.

Po nelaimės Petrašiūnuose seniūnijos darbuotojai jau aptiko 30 atvirų šulinių ir rado jiems dangčius.

Pavasarį seniūnija planuoja dar vieną reidą, į kurį kviesis pareigūnus. Bus vėl tikrinamos apleistos teritorijos ir ieškoma šulinių. Petrašiūnų seniūnas A. Vilkevičius neabejojo, kad paieškos nebus bevaisės ir vėl bus aptikta kelios dešimtys atvirų šulinių. Jis tik apgailestavo, kad visko neįmanoma patikrinti, nes dalis apleistų teritorijų Naujasodyje yra privačios valdos, aptvertos tvoromis, į kurias įeiti be leidimo negalima.

Nori sutvarkyti pakrantę

Iškart po nelaimės Petrašiūnuose "Kauno diena" rašė apie "Kauno duonos" kepyklos teritoriją, kuri yra šioje seniūnijoje. Bankrutavusios bendrovės kiemas priminė minų lauką – arti dešimties šulinių teritorijoje buvo be dangčių.

Petrašiūnų seniūnas A.Vilkevičius informavo, kad įmonės savininkams tuomet buvo skirtos baudos už tai, kad nesirūpina savo turtu ir kelia pavojų aplinkiniams.

Seniūnas mano, kad opią šulinių problemą pavyktų išspręsti gavus paramą iš ES. "Aplinkos apsaugos ministerijoje yra numatytos lėšos, kurias planuojama gauti iš ES fondų apleistų teritorijoms sutvarkyti. Jeigu mums pavyktų Nemuno pakrantę sutvarkyti, išgenėti, ją paversti rekreacine zona, tai mūsų vaikai galėtų saugiai leisti ten laiką, žaisti, sportuoti", – apie ateities planus pasakojo seniūnas.

Įkrito, bet buvo išgelbėtas

Laimingai pasibaigusi istorija apie dingusį dešimtmetį berniuką, kurio visą parą ieškojo gausios policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST), gelbėtojų pajėgos, įvyko 2013 m. spalio 20 d.
Sušalęs vaikas buvo rastas įkritęs į neuždengtą šulinį R.Kalantos g., prie Nemuno. Jis įkrito į dviejų aukštų, maždaug 4-6 m gylio šulinį, primenantį nebenaudojamą nuotekų rezervuarą.

Šulinys spąstais tada tapo ne tik vaikui. Berniukas naktį praleido su į šulinį anksčiau įkritusio vidutinio dydžio šuns palaikais. Vaikas liko gyvas, nes jo pagalbos šauksmą išgirdo VST vyrai.
Surastas berniukas buvo gydomas Kauno klinikose. Jis buvo sušalęs ir patyręs galvos traumą.