Jis pastebėjo, kad Vakaruose žmonės tampa labiau konservatyvūs. „Esame šiek tiek užmigę ant laurų, todėl labai naudinga pamatyti prieš tris dešimtmečius nepriklausomybę atkūrusią ir dinamiškai besivystančią valstybę“, – kalbėjo politikas.

Ch. Engelhardtas kartu su administracijos vadove Diana Stolz stebėjo roko operą „1972“, baletoriją „Sutartis“ ir „Europos kultūros sostinės 2022“ uždarymo renginį su elektroninės muzikos kūrėjais Raudondvario dvare.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad modernumas netrukdo puoselėti tradicijų ir pristatė svečiui sumanymą Hiutenfelde veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos kieme įrengti medinių skulptūrų parką, kuriame atsispindėtų lietuvių ir vokiečių mitologija. Žinomas medžio skulptorius Raimondas Uždravis subūrė komandą ir kitų metų kovo pabaigoje žada surengti plenerą. Į kūrybos procesą ketinama įtraukti ir jaunimą.

Ch. Engelhardtas entuziastingai palaikė lietuvių sumanymą. „Mūsų krašte vyko visi „Nibelungų giesmėje“ aprašyti įvykiai, todėl toks pleneras būtų puiki priemonė dar geriau pažinti vieniems kitus“, – tvirtino Bergštrasės apskrities vadovas.

Politikai sutarė, kad tai būtų gražus akcentas minint Kauno rajono ir Bergštrasės apskrities bendradarbiavimo dešimties metų sukaktį.

1950 m. Renhofo pilyje įkurta Vasario 16-osios gimnazija buvo prieglobstis ir lietuvybės židinys Antrojo pasaulinio karo po pasaulį išblaškytiems vaikams. Keičiantis istorinėms aplinkybėms, mokyklos tikslas visuomet išliko toks pats – suteikti išeivijoje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sąlygas išsaugoti lietuvišką tapatybę, puoselėti tradicijas, kultūrą. Mokyklą visą laiką globojo Vokietijos valdžios institucijos.

Prie Vasario 16-osios gimnazijos išsaugojimo, mokymosi aplinkų gerinimo aktyviai prisideda ir Kauno rajono savivaldybė. Gimnazijoje apsilankę savivaldybės atstovai mokyklai įteikė vaizdo projektorių, kompiuterių, gaublių, mokomųjų žemėlapių.