Namą šildo ne tik šiaudinės sienos, bet ir šeimininkų meilė, įkrauta kone į kiekvieną būsto lopinėlį. Tokiuose namuose kūryba niekada nenutrūksta ir ji reikalinga ne tik dėl rezultato.
Rąstą dovanojo jūra
"Braidžiojome visi po molį, mėtėme akmenukus. Po to plovėme, gludinome. Dirbome visi, bet buvo labai malonu", – plačiai šypsojosi Domantas Surkys, rodydamas savo būsto grindis vonios kambaryje. Jis su žmona Anolita ir dviem dukterimis siekė bendro sumanymo: padaryti tokias grindis, kurios primintų smėlėtą, saulėtą Baltijos pajūrį. Kadangi namai Kauno rajone, jūra pavyksta džiaugtis ne kasdien.
Tad šeima plūkė nelygias grindis, primenančias vėjo ir vandens suformuotą smėlio pakrantę, apibarstytą plokščiais nugludintais akmenukais. Aslai suteikta smėlio spalva. Be to, pagrindas specialiai apdirbtas, kad būtų glotnus, neįgertų vandens. Namas šildomas pro grindis, tad norisi būti basam. Pėdoms jaučiant akmenukus galima įsivaizduoti, kad eini basomis pajūriu.
Ne tik akmenukai atkeliavo iš smėlėtos pakrantės. Štai vonios čiaupas įmontuotas į storą, gamtos nugludintą išrauto medžio kamieną.
"Rastą pajūryje prie Nidos rąstą tempėme visa šeima kelis kilometrus. Prisigėręs vandens, jis svėrė apie pusantro šimto kilogramų", – pasakojo D.Surkys. Jis kamieno vidurį išskaptavo ir įleido į vidų vamzdžius – taip rąstas tapo funkcionaliu laikikliu.
Akrilinė vonia tartum išaugusi iš smėlėto kranto. Ji įnerta į molio drabužį ir aptakiai susilieja su grindimis. Nelygios faktūros sienos primena vėjo supustytas smėlio kopas.
Įmūrijo pupeles, makaronus
Dailininkė žmona ir vyras verslininkas su dukterimis patys ir pamažu kuria pakaunėje prieš kelerius metus pastatyto šiaudinio namo erdves, drąsiai eksperimentuoja su moliu. Molinė asla prieangyje – ištapyta. Molinė asla netikėtai pakeitė planuotas medines grindis svetainėje. Tiesa, čia grindys lygios, o netolygi spalva primena marmurą.
Virtuvės molinėje sienoje – pupelių, žirnių, makaronų, kavos pupelių ir kitokių valgomų dalykų inkrustacijos.
"Viską kuriame kartu su žmona, šiais klausimais sutariame gražiai", – didžiuojasi D.Surkys.
Iš šiaudų pačių statytas namas tiek iš išorės, tiek iš vidaus tinkuotas moliu – šios medžiagos leido išsinerti iš standartų, išgauti aptakius paviršius vietoj kampų.
Derinantis prie tokios organiškos namų aplinkos, ir duonkepė krosnis, įsitaisiusi svetainės centre, neįprastos užapvalintos formos.
Kaminui buvo iš anksto numatyta vieta, bet, pradėjus projektuoti patalpoje krosnį, nuspręsta ją kiek patraukti į šoną. Taigi virš krosnies kaminas išlinkęs tartum širdies arterija. Kiekvienam svečiui neįprasta krosnies forma sukelia vis kitokių asociacijų.
Duonkepė nėra namo šildymo įrenginys – malonią erdvių temperatūrą garantuoja geoterminis šildymas. Krosnis maitina akis pro stiklą regimos liepsnos paveikslu ir gurmaniškus šeimininkų skrandžius, jau kurį laiką atsisakiusius mėsos. Kepti duonos krosnyje šeimininkai dar nedrįso: tai jiems iššūkis, kurį reikia priimti gerai pasiruošus, įsigilinus į gamybos technologiją.
Baldus gamino skulptorius
Prie aptakių formų prisitaikę net ir kai kurie baldai. Tamsinto ir šviesinto uosio masyvo komoda ir indauja gaminti skulptoriaus Sauliaus Milašiaus – todėl, pasak D.Surkio, jie tokie skulptūriški.
Tiesa, šie baldai nebuvo gaminti jo namų erdvėms. Šiaudinuko šeimininkas pamatė juos jau pagamintus ir užsimanė juos turėti. "Parvežti ir pastatyti namuose jie iškart tiko", – džiaugėsi verslininkas.
Jo namai kuriasi pamažu ir tartum savaime, siekiant, kad kuo daugiau dalykų būtų natūralūs. Šeima negali atsidžiaugti ąžuolo masyvo darbastaliais virtuvės zonoje. Ąžuolo mediena viso labo alyvuota ir ypatingai nesaugoma.
"Kuo jis labiau nudėvėtas, tuo vertingesnis, gražesnis", – paaiškino šeimininkas. Po stalais yra stalčiai, o likusi erdvė palikta laisva. Turėdama atskirą sandėliuką prie virtuvės, šeima apsieina be tradicinio spintelių komplekto.
Paveikslas gimė po vizito
Kol kas namuose vyrauja šiaudai, molis ir medis, bet D.Surkys mano, kad savo vietą galbūt atras dar viena Lietuvoje populiarėjanti medžiaga – kanapių pluoštas. Mat dar ne visi Surkių būsto kambariai yra įrengti.
Kadangi namuose vyrauja gamtinės medžiagos, dominuoja rudi atspalviai, šeimininkas prasitarė, kad norisi ir ryškesnių akcentų, todėl bent kai kurias detales, pavyzdžiui, indus, renkasi ryškių spalvų. Štai virdulys – raudonas. Šeimos moterų veltas virtuvės laikinas šviestuvo gaubtas – ryškiaspalvis.
Namus naujų spalvų praturtina paveikslai. Kai kurių iš jų braižas išsyk išduoda autorių. Ant virtuvės sienos kabo ryškiaspalvis kūrinys, tapytas ant raižyto medžio. Tai dailininko Mariaus Jonučio žaismingas darbas, sukurtas konkrečiai šiai erdvei. D.Surkys papasakojo paveikslo istoriją. Kartą M.Jonutis viešėjo jo namuose, gėrė arbatą, o po to iliustravo jam patikusią viešnagę.
Ir kiti meno darbai į namus atkeliavo su savo istorijomis. Su paveikslais namuose apsigyveno dekoratyvus molbertas, kuris tikriausiai niekada nestovės rūsyje – bus pagerbtas namų erdvėje tartum skulptūra.
Naujausi komentarai