Keturios paros miške tykant apkasuose, evakuojant sužeistus draugus, stengiantis pačiam išvengti snaiperių kulkų. Šūvių salvės, kurtinantys sprogimai, tankų keliamas pavojus. Tai dalis didžiausių Baltijos šalyse NATO pratybų. Pakaunėje jose dalyvavo 1,4 tūkst. karių ir daugiau kaip 260 kovos mašinų.

Apgaulinga ramybė

"Kauno dienos" žurnalistams šią savaitę užsukus į daugiau kaip 5,5 tūkst. ha ploto Gaižiūnų poligoną ir jo apylinkes, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad čia nieko nėra. Vis dėlto ten buvo išsislapstę daugybė karių su galinga karine technika.

Nedideliu žvyrkeliu vedęs "Kardo kirtis" pratybų visuomenės informavimo karininkas kapitonas Tomas Ilonis patarė žvilgtelti į dešinę. Tarp medžių užmaskuotas stovėjo šarvuotis. Apkaišytas eglišakėmis jis atrodė kaip mažai kuo išsiskirianti miško dalis.

"Jis apie mus žino, mus seka jau iš toli", – tarstelėjo praeidamas mūsų vedlys. Tam pasitarnauja tanke įmontuota įranga, skenuojanti vietovę. Ar karys eina, ar slepiasi, jį iškart pastebi kaip šilumą skleidžiantį objektą.

Kiek tolėliau užmatėme dar vieną šarvuotį. Iš jo buvo išlindę du vokiečių kariai. Vienas kuopos vadui per radijo stotelę garsiai diktavo tikriausiai savo koordinates – vokiškai vardijo skaičius.

"Wiesel" tanką iš tolo sunku pamatyti, jis yra žemas ir mažas. Šis atlieka žvalgybinį manevrą", – karių išsidėstymo pozicijas ir judėjimą vertino T.Ilonis.

Iš anksto sunku pasakyti, kur judės kariai. Tikslaus scenarijaus nėra. Kiekviena iš oponuojančių pusių turi tik preliminarų scenarijų. Apytiksliai žino, kokioje vietovėje teks kautis, kuria savo kovos planą, bet jis priklausomai nuo priešininko veiksmų nuolat keičiasi.

Į dvi komandas suskirstytų lietuvių, JAV ir vokiečių karių tikslas – pergudrauti priešininką. Tam jie naudojo tokius šarvuočius kaip MI-113, "Boxer", "Stryker", "Abrams" ir kt., naikintuvus A10 "Thunderblot II".

Kai lankėmės Gaižiūnuose, kartu su amerikiečių ir vokiečių kariais praktikavosi mūsiškiai iš Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų batalionų bei iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono.

Šaudė ir sprogdino

Staiga pasigirdo sprogimas, pasklido dūmai. Kažkuri "kariaujančioji" pusė "neteko" šarvuočio. Ant jo buvo užmestas imitacinis sprogmuo. T.Ilonis pastebėjo, kad šiuolaikiniuose tankuose sudėtos ergonominės sėdynės. Jos per sprogimą padeda apsaugoti stovinčių karių kojas – sugeria didžiąją dalį smūgio jėgos, kurios visos  kaulai gali neatlaikyti ir lūžti.

"Algirdo batalionas? Ulonus sutraiškėte ar ne?" – priėjęs prie tolėliau tankmėje besislėpusių lietuvių karių pakalbino T.Ilonis. "Bandome, bandome", – sakė prie žemės prigludę kariai. Ilgoms kalboms nebuvo laiko – buvo ruošiamasi atakai. "Kiek šovinių tau likę? – klausė kažkurio kario kolegos iš netoliese stovėjusio tanko. – Daug? Gerai."

Netrukus šie kariai pajudėjo į kitą vietą. Tuoj pat per miško paklotę nudardėjo ir tankas. Jie važiuodami plentu gali išvystyti iki 80 km/val. greitį, bet pelkėtame, miškingame, smėlingame Gaižiūnų poligone tenka atsargiau važinėti.

Bevaikštant pasitaikė kliūčių – vienoje vietoje žvyrkelis buvo užtvertas spygliuotos vielos užkarda. Besiginančiųjų darbas. "Vokiečiai praleido Algirdo batalioną ir šis puolė. Vokiečiai daro manevrą – iš ten traukia pajėgas, kad užkirstų kelią šiems", – komentavo T.Ilonis.

Iš vieno stovinčio tanko pasigirdo vokiški keiksmai. Juos sekė daugybė garsių šūksnių šalia buvusių karių vieni kitiems.

Snaiperiai ir psichologai

Kitoje kelio pusėje tyliai savo pozicijoje laukė trys lietuvių kariai. "Kiek liko iš jūsų būrio?" – pasiteiravo T.Ilonis. "Tiek, kiek matote", – susikaupę kariai stebėjo aplinką.

Visi beveik 1,5 tūkst. karių parengtyje buvo dar nuo praėjusio vakaro. Į pozicijas miške išsiskirstė nuo 6 val. ryto. Miške jie leido iš viso jau ketvirtą parą.

Susidomėjome, kada kariai paskutinį kartą miegojo. "Yra karo rutina ir nieko nejaudina, kas kada miegojo", – nesureikšmino T.Ilonis. Kariai gali šiek tiek pailsėti, užkąsti, jeigu dar ko skanaus turi kuprinėje, ar trumpam sumerkti akis, kol laukia vado įsakymų.

Beje, į pratybas buvo įtraukti ir išminuotojai, psichologinių operacijų specialistai, o taip pat Algirdo snaiperiai, prieštankinis, minosvaidininkų būriai. "Pastarieji per pratybas šaudyti negali, nes čia viską ištaškytų. Kariai tiesiog užfiksuoja taikinį, stebėtojai patikrina, ar teisingai nusitaikyta", – kol ieškojome kitos vietos, kurioje įsitvirtinę kariai, pasakojo T.Ilonis.

Psichologinių operacijų specialistai atstoja sukilėlius, nepatenkintus gyventojus. "Jie nekariauja. Į mūšius nesivelia ir nėra nei už vieną, nei už kitą kariaujančią pusę. Nepatenkinti nė viena valdžia. Ką jie daro? Iš pradžių ateina prie karių, juos aplanko, pasikalba. Pareiškia savo nepasitenkinimą, o po to, būna, kad vėl ateina ir apšaudo", – kalbėjo mūsų gidas po "karo" zoną.

Snaiperiai veikia priešingai – slaptai. Viena užduočių jų būriui – niekam nematant rinkti informaciją ir ją perduodi būrio vadui. "Mes jų tikrai nepamatytume, net jei šalia stovėtume. Užvakar jie, pasirodo, slėpėsi va toje krūvoje, – mosteli į vieną iš kelių didžiulių rąstų krūvų kapitonas. – Snaiperiai iš miško nieko neišleido. Liko vieni "lavonai."

Sužeidimus fiksuoja uniforma

Nors dažnai aidinčios šūvių salvės kai kada net trukdo susikalbėti, tačiau naudojami tik imitaciniai šoviniai.

"Nukautas" karys – toks, kuriam "kulka", o tiksliau iš ginklo "išautas" lazerio spindulys pataikė į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Apie tai signalizuoja ant uniformos esantys jutikliai. Pasigirsta nemalonus cypimas. Būtina nusiimti šalmą. Iš to ir atskiriami tebesikaunantys kariai – jie vis dar su šalmais. Beje, sistema nustato ir tai, ar po atakos buvo pažeista kario ginkluotė.

Pratybose neišvengiama ir "sužeidimų". "Ką čia gavai?" – pasiteiravo būrio draugo vienas karys. "Lapelyje parašyta: skeveldrinis sužeidimas juosmens apačioje", – perskaitė jaunas vyras. "Tą sužeistąjį pasiimti su savimi. Tįsiame sužeistąjį! Gulk!" – lietuviškai skambėjo komandos.

Tuoj pat atidardėjo karinis automobilis. Sužeistaisiais iš pradžių turi pasirūpinti būrys, vėliau nelaimėlius surenka specialus transportas ir nuveža į punktą. Ten jiems suteikiama rimtesnė pagalba. Viskas vyksta realistiškai – "sužeistieji" bintuojami, jeigu reikia, imobilizuojami ir pan.

Nukovė savus

"Čia jau nėra nieko "gyvo", – pamatęs būrelį karių, apkasuose sėdėjusių be šalmų, sakė T.Ilonis. "Mūsų karas jau baigėsi, – atsiduso kariai. – Nukalė sava artilerija."

"Buvo blogai sukoordinuota. Artileristai dėl to nekalti. Jiems nurodomas taikinys, jie atakuoja", – paaiškino mūsų gidas.

Kariai be įsakymo iš vietos pajudėti negali. Savo nuožiūra negali ir atidengti ugnies.

Su kuopos vadu nuolat palaikomas ryšys. Jis vėliau informuoja bataliono vadą. Šis viską žymi monitoriuje arba žemėlapyje ir mato bendrą padėtį: kiek ir kur buvo sužeistųjų, kas iškrito, kas dar veikia. Įvertinus situaciją permetamos turimos pajėgos ten, kur jų reikia.

"Iš pradžių išleidžiamas įspėjamasis įsakymas, kad bus tokie ir tokie veiksmai, pasiruoškite, tai ir tai darysime", – pasakojo T.Ilonis.

Be to, kiekvienas būrys turi savo stebėtoją. Jie vertina karių elgesio saugumą. "Anądien tankas, dalyvaudamas puolime, galėjo lengvai nukauti likusius du priešų karius. Bet atėjo stebėtojas ir nubaudė tanko ekipažą, nes du kariai važiavo viršuje – tai nėra saugu", – kalbėjo T.Ilonis. Stebėtojai turi lazerinius ginklus, kuriais netinkamai besielgiantys kariai "nukaunami".

Stebėtojai visus duomenis nuolat perduoda į savo štabą. Ten viskas taip pat sužymima žemėlapyje. Realią padėtį reikalinga žinoti, norint užtikrinti visų pratybų dalyvių saugumą.

Pratybose stebimi ne tik karių, bet ir vadų veiksmai. Vertinama, kaip jie vadovauja mūšiui, kaip kuopos padaliniai vykdo įsakymus ir įgyvendina vadų sumanymus.

Į pagalbą – naikintuvai

Nepaisant sėkmingų ar nelabai atakų, pratybos tęsėsi. "Jie nelabai žino, kad šalia yra priešo karių. Arba žino ir specialiai juos apėjo", – bandė spėti vieno būrio taktiką T.Ilonis.

"Kur Grėbliūnas? Jį juk pagydė!" – pasigedo draugo kito būrio karys, ieškodamas priedangos. "Grėbliūno neišleido, – atsakė kitas karys ir atkreipė dėmesį į per smėlėtą plynę atvažiuojančius tankus. – Du šarvai. Pranešk, kad jie traukiasi."

"Vade, vokiečiai dengia kelią. Jie yra ant mūsų sektoriaus", – raportavo lietuvis. Jam tuoj pat atėjo komanda trauktis į kelią, į vakarų pusę, geležinkelio link .

"Už 15 min. turėtų praskristi naikintuvai. Šį lauką tuoj kirs tankų būrys – amerikiečių "Abrams". Jie vykdo paramą puolantiesiems", – perspėjo T.Ilonis.

Žadėtas amerikiečių artimos oro atakos lėktuvų A10-C "Thunderbolt II" pasirodymas buvo šiek tiek atidėtas, nes tuo metu oro erdvė buvo reikalinga praskristi šiek tiek nuo grafiko nukrypusiam keleiviniam lėktuvui.

Kelis kartus praskridę lėktuvai turėjo rasti tam tikrus taikinius ir juos užfiksuoti. Amerikiečių orlaivių pilotai per pratybas treniravosi vykdyti ant žemės esančių Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono ulonų kartu su JAV, Vokietijos kariais duodamus nurodymus.

Būti toje pačioje pusėje su kurios nors kitos NATO šalies kariais nėra sudėtinga. "Viskas bendra. Visi mokomės iš tų pačių pagal NATO standartus parengtų vadovėlių. Viskas vienoda: perdavimo koordinatės, šaukiniai, įvairios procedūros. Skiriasi tik taktikos, kurių mokomasi. Jos priklauso nuo technikos, jos galimybių", – aiškino T.Ilonis.

Išmokti veikti kartu

Tris savaites trukusios pratybos "Kardo kirtis" prasidėjo Nemenčinėje, Adolfo Ramanausko-Vanago kovinio rengimo centre, vėliau persikėlė į generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonus.

"Kardo kirtis" kasmet auga ir sujungia vis daugiau NATO ir partnerių šalių karių. Šių metų pratybose dalyvauja rekordinis skaičius – daugiau nei 6 tūkst. karių iš dvylikos NATO ir partnerių šalių: Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Suomijos. Keli šimtai jų treniruojasi Estijoje, apie 2,5 tūkst. Latvijoje ir Lenkijoje, o apie 3 tūkst. – Lietuvoje.

Lietuvoje šiose pratybose treniravosi apie 1,6 tūkst. lietuvių ir apie 1,5 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Danijos, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Vokietijos.

"Kardo kirtis" yra dalis platesnių pratybų "Sąjungininkų skydas", kurias NATO ir sąjungininkai organizuoja birželį Vidurio ir Rytų Europoje. Šiomis pratybomis siekiama sustiprinti regiono saugumą ir Aljanso atgrasymą, atsakant į pakitusią situaciją po Rusijos agresijos Ukrainoje.

Didžiausias dėmesys skiriamas parengties, tarpusavio sąveikos ir atsako tobulinimui. Siekiama treniruoti NATO jungtinių karinių vienetų veiksmų suderinamumą ir pasirengimą vykdyti gynybines ir puolamąsias operacijas.