Kauno klinikų medikų globoje – du vienerių metų kūdikiai, apsiplikę karštais skysčiais. Nors vaikų gyvybei pavojus nebegresia, jų gydymas ir reabilitacija gali užtrukti kelis mėnesius. Medikai įsitikinę, kad panašių nelaimių būtų galima išvengti, jei suaugusieji būtų atsargesni.

Ne vietoje padėta kava

Abu mažyliai į medikų rankas pakliuvo praėjusią savaitę. Pasak Kauno klinikų vaikų ortopedo–traumatologo Jurijaus Klebanovo, vienerių metų berniuko ir mergaitės būklė šiandien jau stabili.

„Mergaitė ant savęs užsipylė karštą arbatos puodelį, o berniukas paėmė ne vietoje paliktą kavos puodelį – norėjo paragauti, kas jame buvo ir nudegė“, – nelaimių aplinkybes atskleidė specialistas.

Gydytojo teigimu, berniuko sužalojimas rimtesnis, nes karšta kava pateko į jo burnytę.

„Nudegė kūdikio burnos gleivinė, gerklos. Jam teko prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą. Ačiū Dievui, vidaus organai nenukentėjo“, – guodėsi gydytojas.

Anot traumatologo, kūdikiams, kuriems dar nebūna susiformavusi imuninė sistema, net ir paviršinis nudegimas gali sukelti komplikacijas.

„Organizmas gali užsiteršti patogeniniais mikroorganizmais, dažniausiai streptokokais arba stafilokokais. Taip iškyla pavojus gyvybei. Šiais atvejais komplikacijų nebuvo“, – sakė J. Klebanovas.

Chirurgų pagalbos neprireiks

Karšta arbata apsiplikiusi mergaitė pagerėjus savijautai iš Intensyvios terapijos skyriaus jau perkelta į Vaikų traumatologinį skyrių, o berniukas tebėra reanimacijoje.  

„Ko gero, chirurgų pagalbos šį kartą neprireiks nei vienam mažajam pacientui, nes nudegimai paviršiniai“, – vylėsi gydytojas.

Specialistas džiaugėsi, kad per pastarąjį dešimtmetį tokių pacientų gydymas žymiai pasistūmėjo į priekį, nes taikomi nauji metodai.

„Jeigu žaizdos gyja gerai, panašius nudegimus patyrę vaikai ligoninėje praleidžia apie mėnesį, o vėliau iškeliauja į reabilitaciją. Anksčiau gydymas užtrukdavo visus metus“, – teigė J. Klebanovas.

Per metus – 200 nuplikytų vaikų

J. Klebanovas jau 40 metų gydo nudegimų patyrusius vaikus, tačiau, jo duomenimis, tokių traumų statistika per paskutinius dešimtmečius nesikeičia.

„Į Kauno klinikas per metus patenka apie 200 ligoniukų, patyrusių nudegimo traumas“, –  pasakojo traumatologas, pabrėžęs, kad nelaimės dažniausiai nutinka, kai tėvai lengvai vaikams pasiekiamoje vietoje be priežiūros palieka indus su karštais skysčiais.

Didžiają dalį nudegimų sudaro apsiplikymai karštu vandeniu. Kauno klinikose gydyti mažamečiai dažniausiai buvo apiplikyti tėvų sau pasiruoštais gėrimais (kava – 24 proc., arbata – 15 proc.). Vaikui ruoštais gėrimais arba visos šeimos valgomu maistu nusideginama žymiai rečiau (pienu, kakava – 1 proc., sriuba, koše – 6 proc.).

Patarimai, kaip elgtis

Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas Darius Kubilius teigia, kad panašių buitinių traumų galima išvengti ne tik būnant atsargesniems, bet ir kūrybiškai panaudojus namie turimas priemones.

Pavyzdžiui, ataušinti arbatą, kavą ar sriubą nepakeičiant jų skonio gydytojas pataria su ledukais iš šaldiklio. Arbatą ar košes taip pat galima atvėsinti šaldytomis uogomis.

Jei nelaimė vis dėlto įvyko, nudegusią vietą pirmiausia rekomenduojama apie 15–20 min. vėsinti šaltu vandeniu – pakišti po tekančiu iš krano arba pamerkti upės, ežero, šulinio vandenyje. Šaldyti reikia tol, kol praeina skausmas.

Palaikius žaizdą po šaltu vandeniu, ją reikia apvynioti švariu arba steriliu tvarsčiu. Ir, žinoma, kreiptis į medikus.