Kauno miesto ir aplinkinių rajonų neįgalieji penktadienį liejo nuoskaudas dėl, jų nuomone, papuvusios neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo sistemos. Prie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Kauno teritorinių skyrių Savanorių pr. susirinko kelios dešimtys žmonių, nors leidimas buvo išduotas piketuoti visam šimtui.

„Kairio inksto neturiu, dešinys – operuotas. Sergu diabetu, išemine širdies liga, skauda klubą, sunku vaikščioti, tačiau tarnyba nusprendė, kad esu darbingas“, - piktinosi kaunietis Mindaugas Kalėda.

Jam nustatytas 60-100 proc. darbingumas. Vyras gauna pačią mažiausią invalidumo pensiją, kuri siekia 88 eurus per mėnesį.

„Sveikatos nebėra. Turiu 41 metų darbo stažą, bet esu priverstas žemintis ir prašyti aplinkinių pagalbos. Be jų finansinės paramos neišgyvenčiau. Reikia ir už būstą, ir už vaistus susimokėti, jau nekalbant apie maistą“, - skaudulius vardijo M.Kalėda.

Jis pastebėjo, kad net ir po inksto pašalinimo jam nebuvo pasiūlyta jėgas atgauti sanatorijoje. Savo lėšomis ten pasistiprinti jis neišgali.

Susirinkę neįgalieji reikalavo skaidrumo nustatant darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius, siūlė rotuoti tarnybos darbuotojus.

Žmonės šnekėjo, kad darbingumo lygio nustatymas yra tapęs verslu: esą invalidumo pensijos už atitinkamą atlygį į kišenę skiriamos sveikiems žmonėms, o tikriems ligoniams nustatomas didesnis darbingumo lygis nei yra iš tiesų, kad bendras oficialiai neįgalių žmonių skaičius nebūtų įtartinai didelis.

Likimo nuskriaustieji taip pat kalbėjo, kad gyvenimas jiems labai palengvėtų, jeigu visi reikalingi medicininiai tyrimai neįgaliesiems būtų nemokami. 

Piketo organizatorė Genė Pužienė sakė, kad renginio metu ją pasikvietęs NDNT Kauno II teritorinis skyriaus vedėjas Rimvydas Grigaliūnas žadėjo ateityje kaip galima glaudžiau bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis, stengtis užtikrinti visų sprendimų skaidrumą.

„Jis aiškino, kad viską skaičiuoja kompiuteris. Tačiau sakė, kad stengsis įvykdyti visus mūsų reikalavimo punktus“, - teigė G.Pužienė. Moteris optimizmu vis dėlto netryško. Nors viešumas - didelis ginklas, tačiau ji abejoja, ar taip greitai pavyks išjudinti šią sistemą.

Ši kaunietė tik per teismą pasiekė, kad jai būtų pripažinta didesnė negalia nei buvo linkę įvardyti tarnybos ekspertai.

„Aš nuo 19 metų sunkiai vaikštau. Tai – avarijų pasekmė. Buvo sunkiai sužalotos kojos, veidas. Pasekmes, kaip matote, jaučiu iki šiol“, - atkreipė dėmesį į ramentus po pažastimis 55 metų moteris. Ji iškentė daug operacijų, dažnai vargina skausmai, tačiau rankų nenuleidžia.